Įkraunama...
Įkraunama...

Geoterminis šildymas - 14 tema

QUOTE(vaikis_ @ 2019 02 02, 20:09)
Dar nustebino Danu Instituto rezulatai, pas juos daugelis gamintoju testuoja savo silumos siurblius.

https://www.teknolog...20Institute.pdf

oras-vanduo:

Mean SCOP for air / water heat pumps on the Danish heat pump list – “Varmepumpelisten”
Count: 136 products
SCOP (high temperature) : 3,25 (Equal to Energy Class A++)
SCOP (low temperature) : 4,19 (Equal to Energy Class A++)

geoterminio:

Mean SCOP for liquid / water heat pumps on the Danish heat pump list – “Varmepumpelisten”
Count: 110 products
SCOP (high temperature) : 3,71 (Equal to Energy Class A++)
SCOP (low temperature) : 4,87 (Equal to Energy Class A+++)




idomu kada baigsis tas A++++, kada bus tu "pliusu" pabaiga ir pereis prie kitokio zymejimo
Atsakyti
QUOTE(Rimvis @ 2019 02 02, 20:29)
idomu kada baigsis tas A++++, kada bus tu "pliusu" pabaiga ir pereis prie kitokio zymejimo

Bus 4A+ smile.gif arba panasiai.
Siaip kai ivede energetini zymejima buitinej technikoj, pirmas + reiske, kad yra geriau nei A ir buvo gamintoju kaip ir marketinginis privalumas. Kaip dabar reglamentuotas + kiekis nesidomejau smile.gif
Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2019 02 02, 21:09)
Dar nustebino Danu Instituto rezulatai, pas juos daugelis gamintoju testuoja savo silumos siurblius.

https://www.teknolog...20Institute.pdf

Aš labiau šituo tyrimu pasitikiu. Testavo tik brendinius siurblius: Alpha Innotec, Bosch, Hautec, Nibe, Stiebel Eltron, Vaillant ir Viessmann. Pradžioje buvo 77 siurbliai, pabaigoje net 110 siurblių. Oras-vanduo ir geoterminiai su gręžiniu ir horizontaliu kolektoriumi: iš žemės 56 namai, iš oro 18 namų, 3 namai iš vandens. Šilumos atidavimas - 90 proc. į grindis, likę į radiatorius ar kombinuotai. Ten dar yra surašyta kiek su akumuliacinėmis, kiek be jų. Namų plotai nuo 120 iki 370 kv. m, vidutinis plotas - 198,9 kv. m. Namų energijos poreikis nuo 25 iki 130 kWh/m2, vidurkis - 72 kWh/m2 (2009 m), o 2008 m - 65 kWh/m2.

Pirmo stebėjimo metu nuo 2007 m liepos iki 2010 m birželio geoterminių SCOP 3,88, o oras-vanduo - 2,89. Antro stebėjimo metu geoterminiai pasiekė net 4,1, o oras vanduo 3 siekiantį SCOP. Keista, kad su vandens kolektoriumi SCOP siekė tik 3,7.

Individualūs grafikai rodo, kad kai kurie geoterminiai išspaudžia net net virš 5 siekiantį COP, blogiausias virš 3. Oras-vanduo geriausias nesiekia 3,5, o blogiausias - apie 2,3. Ten daug visokių išvadų. Viena - efektyviausiai dirbo tie siurbliai, kurie neturėjo jokių akumuliacinių talpų, o šilumą pumpavo tiesiai. Vienintelis trūkumas, kad stebėjimai baigėsi 2010 m, bet kažkur esu matęs vokiečių įvairių namų šilumos siurblių duombazę. Tai ar kiti oras-vanduo savininkai paviešins šio sezono savo įrenginių COP?

Latviukų Rygoje geoterminio tyrimas. SCOP 3,8. Ten rašo, kad oras-vanduo siurblių tyrimas 2011-2014 m parodė, kad SCOP nuo 2,93 iki 3,2.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 03 vasario 2019 - 12:23
QUOTE(cibulis @ 2019 02 03, 12:16)
Aš labiau šituo tyrimu pasitikiu. Testavo tik brendinius siurblius: Alpha Innotec, Bosch, Hautec, Nibe, Stiebel Eltron, Vaillant ir Viessmann. Pradžioje buvo 77 siurbliai, pabaigoje net 110 siurblių. Oras-vanduo ir geoterminiai su gręžiniu ir horizontaliu kolektoriumi: iš žemės 56 namai, iš oro 18 namų, 3 namai iš vandens. Šilumos atidavimas - 90 proc. į grindis, likę į radiatorius ar kombinuotai. Ten dar yra surašyta kiek su akumuliacinėmis, kiek be jų. Namų plotai nuo 120 iki 370 kv. m, vidutinis plotas - 198,9 kv. m.  Namų energijos poreikis nuo 25 iki 130 kWh/m2, vidurkis - 72 kWh/m2 (2009 m), o 2008 m - 65 kWh/m2.

Pirmo stebėjimo metu nuo 2007 m liepos iki 2010 m birželio geoterminių SCOP 3,88, o oras-vanduo - 2,89. Antro stebėjimo metu geoterminiai pasiekė net 4,1, o oras vanduo 3 siekiantį SCOP. Keista, kad su vandens kolektoriumi SCOP siekė tik 3,7.

Individualūs grafikai rodo, kad kai kurie geoterminiai išspaudžia net net virš 5 siekiantį COP, blogiausias virš 3. Oras-vanduo geriausias nesiekia 3,5, o blogiausias - apie 2,3. Ten daug visokių išvadų. Viena - efektyviausiai dirbo tie siurbliai, kurie neturėjo jokių akumuliacinių talpų, o šilumą pumpavo tiesiai. Vienintelis trūkumas, kad stebėjimai baigėsi 2010 m, bet kažkur esu matęs vokiečių įvairių namų šilumos siurblių duombazę. Tai ar kiti oras-vanduo savininkai paviešins šio sezono savo įrenginių COP?

Latviukų Rygoje geoterminio tyrimas. SCOP 3,8. Ten rašo, kad oras-vanduo siurblių tyrimas 2011-2014 m parodė, kad SCOP nuo 2,93 iki 3,2.

Frauhoffer yra top institutas vokieciuose, kas susije su ivairiais testais.
Atsakyti

Aš labiau [url="https://wp-monitoring.ise.fraunhofer.de/wp-effizienz/download/final_report_wp_effizienz_en.pdf"]šituo tyrimu pasitikiu.[/url] Testavo tik brendinius siurblius: Alpha Innotec, Bosch, Hautec, Nibe, Stiebel Eltron, Vaillant ir Viessmann. Pradžioje buvo 77 siurbliai, pabaigoje net 110 siurblių. Oras-vanduo ir geoterminiai su gręžiniu ir horizontaliu kolektoriumi: iš žemės 56 namai, iš oro 18 namų, 3 namai iš vandens. Šilumos atidavimas - 90 proc. į grindis, likę į radiatorius ar kombinuotai. Ten dar yra surašyta kiek su akumuliacinėmis, kiek be jų. Namų plotai nuo 120 iki 370 kv. m, vidutinis plotas - 198,9 kv. m. Namų energijos poreikis nuo 25 iki 130 kWh/m2, vidurkis - 72 kWh/m2 (2009 m), o 2008 m - 65 kWh/m2. Pirmo stebėjimo metu nuo 2007 m liepos iki 2010 m birželio geoterminių SCOP 3,88, o oras-vanduo - 2,89. Antro stebėjimo metu geoterminiai pasiekė net 4,1, o oras vanduo 3 siekiantį SCOP. Keista, kad su vandens kolektoriumi SCOP siekė tik 3,7. Individualūs grafikai rodo, kad kai kurie geoterminiai išspaudžia net net virš 5 siekiantį COP, blogiausias virš 3. Oras-vanduo geriausias nesiekia 3,5, o blogiausias - apie 2,3. Ten daug visokių išvadų. Viena - efektyviausiai dirbo tie siurbliai, kurie neturėjo jokių akumuliacinių talpų, o šilumą pumpavo tiesiai. Vienintelis trūkumas, kad stebėjimai baigėsi 2010 m, bet kažkur esu matęs vokiečių įvairių namų šilumos siurblių duombazę. Tai ar kiti oras-vanduo savininkai paviešins šio sezono savo įrenginių COP? Latviukų Rygoje [url="https://www.researchgate.net/publication/290041909_Climate_Influence_on_Seasonal_Performances_of_Air-to-water_Heat_Pumps_for_Heating"]geoterminio tyrimas.[/url] SCOP 3,8. Ten rašo, kad oras-vanduo siurblių tyrimas 2011-2014 m parodė, kad SCOP nuo 2,93 iki 3,2.
 Beda ta, jog testuoti jau labai seni ŠS. Visas progresas prasideda nuo 2013m ir veliau. Kitam sildymo sezonui galesiu jau pakankamai tikslu COP skaiciuoti, nes moku nuskaityti srauto daviklio parodymus. 
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 03 vasario 2019 - 13:31
QUOTE(vaikis_ @ 2019 02 03, 14:27)
Beda ta, jog testuoti jau labai seni ŠS. Visas progresas prasideda nuo 2013m ir veliau. Kitam sildymo sezonui galesiu jau pakankamai tikslu COP skaiciuoti, nes moku nuskaityti srauto daviklio parodymus. 

Nemanai, kad abi technologijos vienodai tobulėjo? Juk netobulino tik oras-vanduo, o geoterminius pamiršo. Gali dabar iš akies pasakyti. Įdomu, kodėl kiti turintys oras-vanduo nieko negali pasakyti. Negi sunku. Žiūrėk - vis tiek geoterma duoda į kaulus oras-vanduo siurbliams. Skaityk prieš paskutinę pastraipą:

Since the data base grew only gradually in the beginning, the main evaluation took place for the period from July 2012 to June 2013. Within this period, air source heat pumps reached an average SPF of 3.1 (2.3 ... 4.3), with the old heat pumps achieving average values of 3.0 (2,3…3,5) and the new heat pumps of 3.2 (2.5 ... 4.3) respectively. Ground source heat pumps reached an average SPF of 4.0 (3.0…5.4) with average values of 3.9 (3.0…5.1) for the old heat pumps and 4.3 (3.5 ... 5.4) for the new heat pumps respectively.

For both the ground source heat pumps as well as the air source heat pumps, higher seasonal performance factors (SPF) than in the past were identified (“WP-Effizienz”).

Geotermą išspaudžia iki 5,4 siekiantį SCOP, orinukai iki 4,3 SCOP. Panašu, kad šitas institutas turi ir dar naujesnius duomenis, nes čia antra testo dalis. Manau, kad šiuo metu gali vykdyti ir trečią testą. Aš vokiečiais pasitikiu.

Kiek suprantu čia galima pamatyti dar naujesnius duomenis pagal kiekvieną namą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 03 vasario 2019 - 14:10

Nera kuom dalintis, nes visi duomenys yra isvestiniai, t. y. labai netiksliai apskaiciuoti. Nori realybes reikia statyti silumos skaitliuka kaip pas Rimvi pvz. yra. Ne faktas jog ir pas tamsta skaiciuoja labai tiksliai. Pvz. jeigu gryztamo ir paduodamo srauto temperaturos davikliai neteisingai rodo temperturas ar yra kad ir 0.3C nuokrypis turesi bloga COP'a. Cia jau reikia kalibruotu davikliu. Bet kokiu atveju SCOP pas geoterma geresnis, bet tai nereiskia jog ji optimaliausias pasirinkimas siltam namui.  As visada technikai duodu 10-12 metu,  bei panasu gyvavymo cikla duoda ir patys Vokieciai. 

Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2019 02 03, 15:13)
Bet kokiu atveju SCOP pas geoterma geresnis, bet tai nereiskia jog ji optimaliausias pasirinkimas siltam namui.  As visada technikai duodu 10-12 metu,  bei panasu gyvavymo cikla duoda ir patys Vokieciai. 

Čia rašo, kad tarnauja 15 ir daugiau metų. O čia dar daugiau metų duoda. Čia irgi kalba, kad realiai ilgiau gyvena.


Man net gamintojai duoda 5 metų garantiją bet kam. Be to mano siurblys prijungtas prie interneto ir jei kas nors nutiks, jie ir aš iš karto pamatysime. Aš manau, kad greičiau iš rikiuotės gali išeiti orinukai nei geoterminis.

Štai čia mano siurblio darbo parametrai. Per 2,5 metų 1828 kompresoriaus įsijungimai. Aišku jis dar neruošia karšto vandens, bet manau su juo per tris metus neturėtų būti daugiau nei 2500 įsijungimų. Metams tikrai nesieks 1000 kartų. Kažkur esu skaitęs, kad kompresorius atlaiko apie 20 000 kartų. Taigi tikėtina, kad jis tarnaus 20 ar net daugiau metų.

Koks optimaliausias pasirinkimas A+ ir A++ namui? Žiūrėk, kokį rekordą radau: These long lifetimes are exemplified by the world’s firstcommercial heat pump, which was installed in 1938 and stillprovides heat for Z€urich city hall.

Toje pačioje nuorodoje: The compressor is the most complex and expensive componentto replace, and typically has a lifetime of 15–25 years.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 03 vasario 2019 - 15:00

Čia rašo, kad tarnauja [url="https://glascohvac.com/heating/heat-pumps/long-heat-pump-last/"]15 ir daugiau metų.[/url] O čia dar [url="https://www.evergreenenergy.co.uk/heat-pumps/how-long-do-heat-pumps-last/"]daugiau metų duoda.[/url] Čia irgi kalba, kad realiai [url="http://www.tricountyheatingandcooling.com/home/heating_cooling_cincinnati/insights/post/20111101_whats_the_approximate_lifespan_of_a_heat-pump_system.html"]ilgiau gyvena.[/url] Man net gamintojai duoda 5 metų garantiją bet kam. Be to mano siurblys prijungtas prie interneto ir jei kas nors nutiks, jie ir aš iš karto pamatysime. Aš manau, kad greičiau iš rikiuotės gali išeiti orinukai nei geoterminis. [url="http://www.part.lt/img/e6f07cbe4567ab0c1a180555256556d6946.jpg"]Štai čia[/url] mano siurblio darbo parametrai. Per 2,5 metų 1828 kompresoriaus įsijungimai. Aišku jis dar neruošia karšto vandens, bet manau su juo per tris metus neturėtų būti daugiau nei 2500 įsijungimų. Metams tikrai nesieks 1000 kartų. Kažkur esu skaitęs, kad kompresorius atlaiko apie 20 000 kartų. Taigi tikėtina, kad jis tarnaus 20 ar net daugiau metų. Koks optimaliausias pasirinkimas A+ ir A++ namui? Žiūrėk, kokį [url="https://www.researchgate.net/publication/255759857_A_review_of_domestic_heat_pumps"]rekordą radau:[/url] These long lifetimes are exemplified by the world’s firstcommercial heat pump, which was installed in 1938 and stillprovides heat for Z€urich city hall. Toje pačioje nuorodoje: The compressor is the most complex and expensive componentto replace, and typically has a lifetime of 15–25 years.
Nereikia lyginti kas buvo gaminama pries n metu, dabar elektronikos gaminiu kokybe eina kreive zemyn. O pasakymas jog geoterma laikys ilgiau nei orinukas, tai faktais neparemtas pasakymas. Pagrindinis komponentas kompresorius, o jam sugedus po 10-12 metu bus didele tikimybe jog gamintojas tau nebetures pakaitinio. Sutinku jog gamintojai skaiciuoja 20 ir daugiau metu jog kompresorius atlaikys, bet buna siurprizu. 
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 03 vasario 2019 - 15:48
... ir teks imtis second hand kompresoriu, lituoklį. Darbščių rankų būręlį atidaryt...

QUOTE(vaikis_ @ 2019 02 03, 15:44)
<p></p><p></p><blockquote  class="ipsBlockquote" data-author="cibulis" data-cid="72342764" data-time="1549198292"> Č

Pagrindinis komponentas kompresorius, o jam sugedus po 10-12 metu bus didele tikimybe jog gamintojas tau nebetures pakaitinio. Sutinku jog gamintojai skaiciuoja 20 ir daugiau metu jog kompresorius atlaikys, bet buna siurprizu. 

Atsakyti

... ir teks imtis second hand kompresoriu, lituoklį. Darbščių rankų būręlį atidaryt...

Tokia realybe kas turi labai senus ŠS, teko ta tema su Lenkais kalbeti. 

Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2019 02 03, 15:44)
Nereikia lyginti kas buvo gaminama pries n metu, dabar elektronikos gaminiu kokybe eina kreive zemyn. O pasakymas jog geoterma laikys ilgiau nei orinukas, tai faktais neparemtas pasakymas. Pagrindinis komponentas kompresorius, o jam sugedus po 10-12 metu bus didele tikimybe jog gamintojas tau nebetures pakaitinio. Sutinku jog gamintojai skaiciuoja 20 ir daugiau metu jog kompresorius atlaikys, bet buna siurprizu. 


Teko išsikviesti šaldymo technikos meistrą, kuris patikrino mano įrangą, papildė freono. Su juo kalbant pasakė, kad orinukai dirba labiau ekstremaliomis sąlygomis nei geoterminiai, todėl orinukams reikia techninę profilaktiką atlikti dažniau. Tad vadovaujantis gyvenimiška patirtimi, galima būtų teigti, kad ekstremalesnėse sąlygose dirbanti technika tarnauti turėtų trumpiau.

O dėl kompresoriaus gedimo, tai vienas pažystamas, po kokių 3 metų keitė Nibe geoterminio ŠS kompresorių, nes tas buvo sugadintas dėl per stipriai atskiesto glikolio. Taip, kad kompresoriui sugesti yra daug šansų, net ir ne dėl ssusidėvėjimo. Iš glikolio pirmiausiai per nuorintojus išleidžiamas alkoholis, nes jis lengviau garuoja nei vanduo, tad laikui bėgant, glikolio koncentracija silpnėja. Mano glikolio taroje buvo užrašas, kad mano užpiltą glikolį reikia keisti kas 5 metus. O tai ne mažiau, kaip 300€. Taigi, arba nekeiti ir rizikuoji sugadinti kompresorių, arba keiti, bet kas 5 metus, prie geoterminio ekspluatacijos išlaidų pridedi kokius 300€-600€ (priklausomai nuo kontūro ilgio) glikolio keitimui.

ir dar viena mintis iš cituojamo teksto. Taip, konkrečiai to kompresoriaus greičiausiai nebus, bet klausiau to meistro, kuris buvo pas mane, ar jei sugestų mano 10kW kompresorius, ar galėčiau vietoje jo statyti pav. 4 kW? Atsakė, kad jokių problemų. Klausiau, ar nereikės papildomai keisti ir žiklerių, atsakė kad ne, nes žikleriai ten automatiniai, ne tokie kaip automobilių karbiuratoriuose būdavo. Taigi, savo atveju aš kompresoriaus ieškočiau gerokai mažesnės galios, ir tikrai nebūtinai, konkrečiai to pačio modelio, nekalbant net apie tą patį galingumą ir tai, kad konkrečiai tokie patys kompresoriai jau nebus gaminami, ateityje neturėtų sukelti problemų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 03 vasario 2019 - 17:30