Geoterminis šildymas - 14 tema

Koks geoterminis siurblys: paprastas, inverterinis? Ar jis supras, ką rodo termostatai, t.y. ar jie kartu draugaus? Jei geoterminis dirbs tik pagal lauko temperatūrą ir grindų grįžtamą, o termostatai fiksuos patalpų orą, tai bevertis pirkinys. Turėsi tik papildomus termometrus ant sienos, kurie dar elektrą valgo.

Bet jei termostatai protingai daugaus su siurbliu, o siurblys bus inverterinis ir ne spragsės kaip lašiniai keptuvėje, tada tikrai verta. Štai kaip elgėsi mano geoterminis šilumos siurblys šį šeštadienį-sekmadienį. Matai, šeštadienį (kreivės kairėje) dirba gražiai: kelių valandų įsijungimas, tada kelių valandų prastova. Lauke lyg ir debesuota buvo. O tada atėjo saulėtas sekmadienis, prikaitino patalpas ir vakare siurblys išprotėjo (kreivės dešinėje): įsijungia 5-6 min, kelioms minutėms išsijungia ir taip be pabaigos, kol patalpos gerokai neatvėsta ir termostatai neatidaro pavarų.

Vakar irgi gražiai spigino saulutė. Pirmo aukšto svetainėje temperatūrą užkėlė iki +22, antro aukšto dviejuose kambariuose buvo +21,5. Tuo metu šiaurinėje namo pusėje buvo +20,5. Pietinėje pusėje nebuvo be proto karšta, bet kas bus sausį ir vasarį? Termostatai galėtų šitą dalyką suvaldyti ir garantuotų komfortą, bet mano atveju nesusikalba su šilumos siurbliu. Kitas dalykas, mano stebėjimai parodė, kad saulėtomis dienomis termostatai per parą gali sutaupyti iki 2 kWh elektros šildymui. Spėju, kad sausį, vasarį ir kovą sutaupymas per parą gali siekti ir 3-4 kWh. O tai reiškia, kad viso mėnesio šildymas atpigtų per pusę. O kur dar komfortas.

Dabar termostatuose SET temperatūrą esu nustatęs +22. Vakar šviečiant saulei siurblys netaktavo, bet pusė namo termostatų vakare buvo uždaryta. SET nustatymą padidinau iki +23. Būtų puiku, jei sistema veiktų su SET +21. Būtų tikrai nemažas šildymo išlaidų taupymas ir temperatūrą nepakiltų aukščiau pageidaujamos. Gyvenant SET riba turėtų būti aukštesnė, todėl ir nustačiau +23. Pažiūrėsiu, kaip siurblys elgsis su tokiais nustatymais. Tik visa informacija paaiškės sausį, vasarį.

Taip, tikrai yra ir laidinis variantas ir jis yra pigesnis, tik nereikia užsiciklinti tik ant uponoro. Esu įsitikinęs kad analogiškų produktų turi ir Danfos ir Wavin ir kiti gamintojai.
Papildyta:


Būtum pastatęs vieną termostatą valdantį ne grindinio kolektorių, o ŠS, viskas būtų padaryta teisingai, nebūtų jokių problemų ir viskas veiktų taip, kaip ir nori.

Dėl sutaupytos energijos, tai čia drąsus teiginys, paremtas spėlionėmis, o ne praktiniais matavimais.

Dabar matuoji tiktai ŠS darbo su grindų kolektoriaus termostatais variantą, o kaip ŠS elgtųsi visai be termostatų tiktai spėlioji, tad ir išvados padarytos remiantis ne faktiniais dviejų variantų matavimais, bet spėliojant apie vieno varianto darbo režimą, yra tik spėlionės.

Esu įsitikinęs, kad ŠS pagal gryžtamą srautą susireguliuotų darbą ženkliai geriau, nei dabartinėmis sąlygomis su grindinio kolektoriaus termostatais ir sutaupytų tuos pačius 2kWh energijos.

va va pasikartosiu del to as ir meciau lauk tuos tersmostatus.

Cibuli, suprask pagaliau kad ne verta laiko gaishti, nepavyks suderinti termostatu ir SS

Jei būčiau žinojęs. Sakė, kad kažkas dalinosi šia informacija. Kažkaip praslydo pro ausis.
Papildyta:

Tai ne spėlionės. Kiekvieną dieną rašausi daug duomenų: siurblio parodymus, termostatų parodymus, rekuperatoriaus (vedu juodą buhalteriją, juokauju). Galiu palyginti, kiek šilumos siurblys prisuka elektros panašiomis oro sąlygomis, kai lauke apsiniaukę ir visos pavaros uždarytos ir kai lauke tokia pati temperatūra tik šviečia saulė. Mano pastebėjimais šviečiant saulei per parą susitaupo apie 2 kWh elektros. Žiūrėjau lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje. Sausį ir vasarį saulė bus dar aukščiau ir spigins dar stipriau, todėl ir spėju, kad gali sutaupyt 3-4 kWh elektros per parą. Panašiu oro man per parą siurblys prisuka iki 6-8 kWh elektros. Tai ir sakau, kad gali sutaupyt pusę dienos šildymo.
Papildyta:

Ką tuomet siūlai? Išmesti termostatus?
Papildyta:

Bet skylės sienoje liks. Aišku galiu nuimti pavaras, o termostatus palikti ant sienos. Bus gražūs kambario termometrai. O kaip pats sprendi patalpų perkaitimą, kai šviečia saulė ir dirba siurblys?

Dar kol kas termostatų nemesiu: vasarą noriu pabandyti ar jie suvaldys vėsinimą.

Arba vieną iš termostatų atjungti nuo kolektoriaus ir perjungti prie ŠS kad jį valdytų, o kitus palikti žiemos metu nustačius iki kokių 26C kad netrukdytų dirbti ŠS, o vasarą nusistatyti norimas vėsinimo temperatūras. Ta prasme, bandyti išnaudoti jas vasaros metu. Arba statyti dar vieną tik šilumos siurbliui, o pajungtus prie grindų, žiemą išjungti užkeliant temperatūrą iki sakykim 26C laipsnių, o vasarą naudoti pagal paskirtį.

O kaip tai įgyvendinti, kai jau apdaila padaryta? Dar įdomu ar ne originalus termostatas (ne Alpha Innotec) taip gali draugauti su siurbliu.
Papildyta:

Įdomus pasiūlymas su dar vienu papildomu termostatu. Tik kad ta apdaila padaryta. Aišku norint viską galima padaryti, bet ar verta kišti tiek pinigų.

O kaip geriausiai bandyti išnaudoti esamus? Reikia SET temperatūrą nustatyti daug aukštesnę nei noriu. Klausimas - kiek užkelti? Man būtų optimalu +23, bet įtariu, kad sausio ar vasario saulė gali prikaitinti ir iki +26. Tai kam tada tie termostatai, jei negarantuoja komforto?

Žodžiu, naujų dėsiu, nebent bandyti dar pažaisti su esamais. Blogiausiu atveju atjungti pavaras, o termostatus pasilikti kaip kambario termometrus. Aišku, jie kažkiek elektros priskus. Tik su pavaromis rašo, kad 2 W. Be pavarų gal ir 1 W nereikės.

Jei kolektorius netoli ŠS tai atjungi nuo kolektoriaus ir pajunginėji prie ŠS. Kadangi pas mane viskas randasi katilinėje, tokia operacija būtų nesunkiai atliekama. Patalpų viduje termostatai būtų neliečiami, tad apdailos liesti nereikėtų. Jei grindų kolektorius toli nuo ŠS, tuomet, kad neliesti apdailos, reikėtų pasidomėti bevielių termostatų variantais.

Iš kitos pusės, gali termostatus palikti prie grindinio, kad jie atjungtų ŠS tik esant stipriam temperatūros nukrypimui nuo normos, kaip saugiklį.

Mintai, jeigu jūsų siurblys turi tokią funkciją, nereiškia, jog Cibulio siurblys turi tokią pačią. Dažniausia problema yra ta, jog ŠS gali dirbti arba nuo kambario temperatūros daviklio arba nuo grįžtamo termofikato temperatūros + lauko temperatūros (kreivė). Išnešti lauko daviklį į saulėtą pusę mintis nelabai kokia, nes jis tik įtakos kreivę t.y. jeigu kieme bus "šilta dėl išlindusios saulės", kreivė mažins grįžtamio termofikato temperatūrą, bet neišjunginės pačio siurblio. T.y. problemos nesprestų iš esmės.
Jeigu teisingai supratau, pas Cibulį gavosi dvi besidubliuojančios sistemos. Pirma tai rankiniu būdų sureguliuota sistema, kuri dar ir suderinta su šilumos siurblio kreive. Ji puikiai funkcionuotų ir be jokios papildomos automatikos. Ant viršaus sulipdytos pavaros su termodavikliais dubliuoja darbą. Čia manau arba tas, arba tas turėtų būti. Kiek supratau, kita bėda yra ta, kad ne visos patalpos turi daviklius. Gal būt Cibulis galėtų padaryti ir tokį eksperimentą - pasižymėjus debitomačius, paprasčiausiai juos visus atsukti ir palikti darbą tik termopavarom. Kadangi jos on/off tai gali susidaryti toks efektas, jog patalpos sušils nevienodai greitai t.y. pirmučiausiai šils trumpiausios ir lengviausiai "prastumiamos" kilpos ir tik toms patalpoms sušilus, kilpos bus uždaromos ir pradės efektyviau šildytis kitos patalpos. Bet manau realybėje to net nepasijaus. Ką daryti su kilpom, kurios neturi termodavidklių - nežinau. Galima paprasčiausiai tas kilpas palikti sureguliuotas su debitomačiais. Eksperimentui nepavykus, debitomačius galima gražinti į sureguliuotą padėtį.
Kas dėl taktavimo, jau minėjau ne kartą - on/off siurbliui reikia akumuliacinės talpos. Betonas irgi yra akumuliacinė talpa. Reali akumuliacinė dirbtų kitaip, bet pačio principo tai nekeičia. Inverterinis siurblys bandytų "prisiderinti" prie grįžtamo temperatūros ir mažintų galią, Cibulio atveju tas neįmanoma, todėl gelbėtis nuo taktavimo galima "didinant akumuliacinės talpą" t.y. didinat histerizę. Taktavimas baigtųsi, aišku kažkiek kristų COP ir momentiškai atrodytų, jog "sėda" gręžinys. Bet jeigu gerai pamenu, Cibulio gręžinys turi atsargos daugiau nei reikia, lyginant su namo šilumos poreikiu ar siurblio galingumu. Atsistatymas būtų labai greitas. Juk tam ir buvo investuoti pinigai. Aišku, jeigu tikslas yra taupyti absoliučiai visus centus, nežiūrint į nieką, tada histerizės didinimas nėra palankiausias būdas. Na, bet tada turėtume nustoti skųstis dėl dažno siurblio junginėjimosi ir laikyti tai normaliu taupumo pašaliniu efektu. Kiek tai kenksminga pačiam siurbliui - nežinau. Bet stereotipiškai manoma, jog siurbliui tai nėra gerai ir jis turi fiskuotą (na taip grubiai labai) įsijungimų ciklų skaičių. Kiek čia teisybės - sunku pasakyti. Asmeniškai man nepatiktų toks junginėjimasis ir pasididinčiau histerizę. Tik ne per daug, nes kambariuose gali nukristi temperatūra žemiau komforto ribos. Ir atsukčiau debitomačius. Kažkodėl galvoju, jog tada pavaros ir dirbs ir taupys ir netrukdys dirbti siurbliui.
Tik nežinau, ar Cibuliui neatsibodo eksperimentuoti.
Arba galima palikti viską kaip yra, stebėti ir rinkti duomenis. Tik sprendžiant iš klausimo Mintui "ką siūlai?" susidariau nuomonę, jog Cibulis vis ieško sprendimo, todėl ir įsikišau su savo mintim. Jeigu suklydau - nekreipkit dėmesio.

Tai labai nesunkiai galima pamatyti atvertus įrenginio instrukciją. Kiek man teko susidurti, tai visi mano matyti protingesni šilumos šaltiniai turėjo tokią galimybę. Aišku nesu specialistas, šilumos šaltinių "iš arti" mačiau nedaug.



Mintis gera, bet kai teko skaityti Cibulio ataskaitose, kaip termostatai grybauja su temperatūromis, aš tokiems netiksliems prietaisams, tokio tikslumo reikalaujančio darbo nepatikėčiau.

tada reiktų spręsti, kurios patalpos temperatūrą naudosite siurblio valdymui. Pietinės? pašvietus saulei ir sušilus tai patalpai, siurblys bus išjungtas, o kaip su patalpom, kuriose nebuvo tos saulės, arba buvo mažai ir realiai jose per vėsu? jeigu paimsite jas už pagrindą - saulėtos perkais. O jeigu tokiu atveju paliksime įdarbinti egzistuojančius termodaviklius - turėsime tą patį, ką turime dabar, tik kitoje rankoje. Nes labai labai grubiai, tarp patalpos temparatūros ir grįžtamo termofikato temperatūros galėtume išvesti paralelę. Daugiau mažiau turėtume gauti dvi beveik lygiagrečias tieses. nemanau, jog vieno termodaviklio pajungimas on/off ŠS valdymui duos kažkokius pokyčius. Inverteriniam - taip. Ten procesas vyksta kiek kitaip.

Neisizeiskit, bet turbut daugiau negu menesi kalbeti apie grindu termostatus - reikia turet nebloga ikvepima....
Matau tik tokius sprendimus kaip akum talpa, arba grindu automatikos nuemima ir pardavima per skelbimus, na... dar paprastesnis budas yra -susitaikyti su tuo kaip yra ir nelabai ten listi (negi nera ka veikti, kaip stovet prie siurblio su kamera ir per dienas filmuoti?), juk namie daugmaz ta temp kurios norima ir energijos sanaudos nedideles

manau Cibulis galės atsakyti ir mums ir sau į tą klausimą. Labai maloniai nustebčiau, jeigu siurblys galėtų dirbti ir nuo grįžtamo temperatūros ir nuo patalpos temperatūros daviklio vienu metu. Nors tikrai neturiu kompetencijos atmesti ir tokį darbo algoritmą. Darbas vien nuo kambario temperatūros daviklio irgi nėra be priekaištų. Ten prasidės kitos bėdos.
termostatai yra žymiai tikslesnis reikalas (netgi įvertinus "grybavimą"), nei vien reguliavimas debitomačiais. Tuo labiau, jog debitomačiai labai inertiškai "reaguja" į saulę.
Aišku, jeigu nelikę noro eksperimentuoti, tai nieko čia gal ir nereikia daryti.