QUOTE(Verteris @ 2018 11 14, 09:53)
Apšvieskite, kas galite, dėl trieigių vožtuvų boilerių pajungimui.
Mano kažkoks lygtais Danfos modeliukas. Į vieną pusę veikia motoriukas, į kitą gražina spyruoklė.
Mano ŠS yra trys kontaktai skirti arba trieigio vožtuvo valdymui, arba antram varikliui.
7. Fazė skirta trieigį vožtuvą pasukti į grindų šildymą.
8. N - nulis
9. Fazė skirta trieigį vožtuvą pasukti į boilerio šildymą arba pajungti antrą variklį boilerio šildymui.
Grindims cirkuliacinis jungiamas prie 3 ir 4 kontakto, tai nustatymuose nustatai, ar jis veiks su trieigiu ar su antru varikliu. Stovint trieigiui 3 ir 4 kontaktai maitinami nuolat, nustačius ant antro variklio, vienas variklis stabdomas, kitas paleidžiamas.
(1 ir 2 - lauko cirkuliacinis, 5 ir 6 signalizacija dėl ŠS darbo. Rašau iš atminties, prisimenu puikiai
)
Visa tai rašau, kad lengviau suprastum trieigio darbo sąlygas.
Taigi, mano trieigis ankščiau buvo pajungtas tiktai prie 7 ir 8 kontaktų, o boileriui jį pasukdavo spyruoklė. Taip jis buvo pajungtas, nes ant trieigio vožtuvo buvo nupaišyta, jog jį reikia jungti būtent taip. Aš santechniko pamenu prašiau iš pradžių priešingai statyti, bet kai man parodė pajungimo schemą, nusileidau.
Po metų, kai pajunginėjau grindinį vėsinimą, paprašiau, kad santechnikas tą trieigį vožtuvą persuktų. Paaiškinsiu kodėl.
Problema ta, kad trieigio vožtuvo motoriukas veikia nuolatos, taigi jis ir nuolatos eikvoja elektros energiją ir nuolatos karštas. Be didesnių elektros sąnaudų, jis dar ir dėvisi, mano supratimu nuolat įtemta spyruoklė irgi pamažu mažina savo temprumą-išsitampo. Grindinis dirba kiaurą parą, su trumpom pertraukėlėm, kada įsijungia boilerio šildymas. Taigi, nusprendžiau pajungti priešingai, nei rekomenduojama ir dabar didžiają laiko dalį trieigis pas mane elektros energijos nenaudoja ir ją naudoja tiktai trumpai, šildant boilerį.
Taigi, jei statysi trieigį su varikliuku veikiančiu į abi puses, jis pas tave dirbs kiaurą parą, kiaurą parą eikvodamas elektros energiją ir kiaurą parą dėvėdamasis. O kaista darbo metu jis tikrai padoriai.
Kai perdarinėjau savo šildymo sistemą pritaikydamas vėsinimui, stačiau antrą cirkuliacinį, perjungiau pagrindinį variklį (3 ir 4 kontaktai) ant režimo, kad kai šildomas boileris, kad išsijungtų, ir prie tų pačių kontaktų 8 ir 9 pajungiau ir trieigį savo vožtuvą ir antrą cirkuliacinį siurblį. Variklių galia nedidelė, tad 2A per akis užtenka abiems prietaisams.
Pastačius antrą cirkuliacinį, realiai galima buvo apsieisti ir be trieigio vožtuvo, bet jį palikau, nes po to, kai iš arkavos sužinojau, kad nesant vožtuvo, boileryje esančiame šilumokaityje sušiles termofikatas kyla ir taip išjudina ratu visą boilerio šildymo termofikato ratą taip labai greitai nuimdamas šilumą nuo boilerio.
Patikrinau šią informaciją ant savo boilerio ir buvau labai stipriai nustebintas, kaip greitai vėsta vanduo boileryje, jei nėra jokio vožtuvo ir termofikatas gali laisvai judėti savitaka. Visas boilerio šildymo vamzdynas buvo karštas, ir nors ir apšiltintas, bet tikrai pakankamai nekruopščiai ir šilumą sklaidė pakankamai intensyviai. Net ir apšiltinus stipriau, įtariu nuostoliai sumažėtų neženkliai. Su vožtuvu uždarius savitaką, vamzdžiai šalti, boileryje šiluma laikosi pakankamai normaliai. Taigi, vožtuvą turėjau, tai naujo vienai atšakai nepirkau, o pasinaudojau turimu trieigiu.
