greičiausiai turi galvoje 1m šlangos (kai šlanga susukta spirale) pasiima is aplinkos 38W, kai susukta
šlanga (ir ištempta spirale) užimtų 20mx1.5m plotą.
pas mane panašiai kaip foto, tik kad vienas kontūras.
maniškio klojimas/skandinimas:
foto1.jpg 161,58KB
4 Parsiųsta kartų
šlanga (ir ištempta spirale) užimtų 20mx1.5m plotą.
pas mane panašiai kaip foto, tik kad vienas kontūras.
maniškio klojimas/skandinimas:
foto1.jpg 161,58KB
4 Parsiųsta kartųQUOTE(madwifi @ 2017 01 30, 22:14)
ir dar keistoka, kad autorius 3.5 kW ant 300 pedu ima, t.y. tik apie 38 watus metrui.
truputi kitaip 
turejau beveik visą iškastą 'tranzitą' tarp kūdros ir namo.(tik kokie 5-6m iki kūdros nebuvo kasta)
tada iš 300m ritės viniojau ant žemės ir nuo atskaičiuotos vietos pradėta rišti 'spirale' (teisiog su ilgais strapukais suriši gretimus rinkius)
ties viduriu grįžtama atgal. tada visa paruošta šlanga guldyta šalia griovio ir laukėm račioko.
šlanga tuščia. atvažiavo račiokas. guldėm į griovį, pradėjom nuo katilinės. kai šlanga buvo prie pat tos vietos 5-6m iki kūdros, tada račiokas užvertė jau paklotą šlangą kokius 5m (apie 10-15m nuo kūdros). ir pradėjo kasti iki kūdros ir iškasus iki reikiamo gylio nutempiam rinkes į kūdrą. kadangi šlanga tuščia - tai ji neskesta, reikia gan smarkiai paspausti kol račiokas užvers ta kūdros-griovio galą. račiokas užverčia visą griovį, tada su valtele plaukiu kudron, ir rišu pragrežtas plytas prie rinkių.
kūdroje apie 200m, tai reikejo 60 vnt baltų 5kg silikatinių plytų kad nuskandintų kolektorių.
kolektorius pildytas paleidžiant SS.
ps. vienam fiziškai sunkoka su 300m rite tampytis, gerai dar vienos rankos pagalbon.
kai guldžiau grovyje (kaušo plotis 80cm) tai griovio dugne abejuose pusese truputi paskaptavau su kastuvu šonus, kad būtų didesnis atstumas tarp šlangų.
pas mane įlanga apie 1,3 -1,5m griovyje.
turejau beveik visą iškastą 'tranzitą' tarp kūdros ir namo.(tik kokie 5-6m iki kūdros nebuvo kasta)
tada iš 300m ritės viniojau ant žemės ir nuo atskaičiuotos vietos pradėta rišti 'spirale' (teisiog su ilgais strapukais suriši gretimus rinkius)
ties viduriu grįžtama atgal. tada visa paruošta šlanga guldyta šalia griovio ir laukėm račioko.
šlanga tuščia. atvažiavo račiokas. guldėm į griovį, pradėjom nuo katilinės. kai šlanga buvo prie pat tos vietos 5-6m iki kūdros, tada račiokas užvertė jau paklotą šlangą kokius 5m (apie 10-15m nuo kūdros). ir pradėjo kasti iki kūdros ir iškasus iki reikiamo gylio nutempiam rinkes į kūdrą. kadangi šlanga tuščia - tai ji neskesta, reikia gan smarkiai paspausti kol račiokas užvers ta kūdros-griovio galą. račiokas užverčia visą griovį, tada su valtele plaukiu kudron, ir rišu pragrežtas plytas prie rinkių.
kūdroje apie 200m, tai reikejo 60 vnt baltų 5kg silikatinių plytų kad nuskandintų kolektorių.
kolektorius pildytas paleidžiant SS.
ps. vienam fiziškai sunkoka su 300m rite tampytis, gerai dar vienos rankos pagalbon.
kai guldžiau grovyje (kaušo plotis 80cm) tai griovio dugne abejuose pusese truputi paskaptavau su kastuvu šonus, kad būtų didesnis atstumas tarp šlangų.
pas mane įlanga apie 1,3 -1,5m griovyje.
QUOTE(madwifi @ 2017 01 31, 21:14)
tai pradzioj nuplukdei paruosta tuscia slanga i vieta, tada uzkabinai kazkokius svorius ir nuskandinai, ar iskart buvo sukabinti tokie svoriai, kad tuscia slanga vos vos laikytusi vandens pavirsiui, ir tik uzpildzius ja skysciu nuskestu ?
Na aš labai nesinagrinėjau kas ir kaip,bet prie geoterminio man radiatoriai labiau patinka,nors šiluma jaučiasi. Su grindimis man kaip tai nepatinka,nežinau gal reikia temp.pakelti,nors palietus vamzdžiai šilti...
Protingai išstudijuota. Reikia ir man pasinagrinėti įnešimus ir išnešimus šilumos,bet nesuprantu kur juos rodo....
QUOTE(Ingese @ 2017 02 01, 12:46)
<p>Protingai išstudijuota. Reikia ir man pasinagrinėti įnešimus ir išnešimus šilumos,bet nesuprantu kur juos rodo....</p>
Jūsų lyg ir Alpha Innotec siurblys. Ar taip?
Štai kaip rinkausi šilumos šaltinį ir įrenginėjau geoterminį "pečių".
Sveiki,
Radau kažkada senai cibulio nukopijuota tekstą:
Tai turiu keletą klausimų. Ar daro žmonės geoterminį gręžinį jei vandenį geria irgi iš gręžinio ? Nes kaip suprantu abu gręžiniai greičiausiai pataikytų į tuos pačius vandens telkinius, ir jei kartais trūktų vamzdis tuomet viskas į geriamą vandenį papuola ? Tai kas tuomet? Vanduo nebegeriamas ar tikrai tas skystis "ekologiskas" ?
Kitas klausimas kaip nustatoma ar gruntas tinkamas geoterminiui. Nes kaimynas gręžė vandens gręžinį tai jo gylis 85m, tai vanduo yra giliai ir tas kaip suprantu mažina efektyvumo geoterminio.
Gal darant pamatams grunto tyrimus įmanoma nustatyti grunto tinkamuma ?
Radau kažkada senai cibulio nukopijuota tekstą:
QUOTE
15. Šilumnešis turi būti pagamintas iš savaime degraduojančių ir aplinkai draugiškų medžiagų ir tiesioginio patekimo į požeminius vandeningus sluoksnius atveju jis neturi kelti neigiamo poveikio požeminio vandens kokybei ir aplinkai. Galima naudoti:
15.1. vandens ir etanolio mišinį;
15.2. vandens ir propilenglikolio mišinį;
15.3. kitus netoksiškus ir biologiškai greitai degraduojančius tirpalus (medžiagas, mišinius), kurių saugos duomenų lapuose nurodyta, kad jie pagal ES kriterijus nepavojingi aplinkai
15.1. vandens ir etanolio mišinį;
15.2. vandens ir propilenglikolio mišinį;
15.3. kitus netoksiškus ir biologiškai greitai degraduojančius tirpalus (medžiagas, mišinius), kurių saugos duomenų lapuose nurodyta, kad jie pagal ES kriterijus nepavojingi aplinkai
Tai turiu keletą klausimų. Ar daro žmonės geoterminį gręžinį jei vandenį geria irgi iš gręžinio ? Nes kaip suprantu abu gręžiniai greičiausiai pataikytų į tuos pačius vandens telkinius, ir jei kartais trūktų vamzdis tuomet viskas į geriamą vandenį papuola ? Tai kas tuomet? Vanduo nebegeriamas ar tikrai tas skystis "ekologiskas" ?
Kitas klausimas kaip nustatoma ar gruntas tinkamas geoterminiui. Nes kaimynas gręžė vandens gręžinį tai jo gylis 85m, tai vanduo yra giliai ir tas kaip suprantu mažina efektyvumo geoterminio.
Gal darant pamatams grunto tyrimus įmanoma nustatyti grunto tinkamuma ?
QUOTE(sauliusz @ 2017 06 30, 15:05)
Sveiki,
Radau kažkada senai cibulio nukopijuota tekstą:
Tai turiu keletą klausimų. Ar daro žmonės geoterminį gręžinį jei vandenį geria irgi iš gręžinio ? Nes kaip suprantu abu gręžiniai greičiausiai pataikytų į tuos pačius vandens telkinius, ir jei kartais trūktų vamzdis tuomet viskas į geriamą vandenį papuola ? Tai kas tuomet? Vanduo nebegeriamas ar tikrai tas skystis "ekologiskas" ?
Kitas klausimas kaip nustatoma ar gruntas tinkamas geoterminiui. Nes kaimynas gręžė vandens gręžinį tai jo gylis 85m, tai vanduo yra giliai ir tas kaip suprantu mažina efektyvumo geoterminio.
Gal darant pamatams grunto tyrimus įmanoma nustatyti grunto tinkamuma ?
Radau kažkada senai cibulio nukopijuota tekstą:
Tai turiu keletą klausimų. Ar daro žmonės geoterminį gręžinį jei vandenį geria irgi iš gręžinio ? Nes kaip suprantu abu gręžiniai greičiausiai pataikytų į tuos pačius vandens telkinius, ir jei kartais trūktų vamzdis tuomet viskas į geriamą vandenį papuola ? Tai kas tuomet? Vanduo nebegeriamas ar tikrai tas skystis "ekologiskas" ?
Kitas klausimas kaip nustatoma ar gruntas tinkamas geoterminiui. Nes kaimynas gręžė vandens gręžinį tai jo gylis 85m, tai vanduo yra giliai ir tas kaip suprantu mažina efektyvumo geoterminio.
Gal darant pamatams grunto tyrimus įmanoma nustatyti grunto tinkamuma ?
Jei geoterminis užpildytas skysčiu etanolio pagrindu, tai nuotėkis, sakyčiau, nieko baisaus, iškart iš gręžinio vanduo su 'gradusais' atbėga
Etanolis - tai gi vulgarusis spiritas. Vandeningų sluoksnių buvimas ženkliai efektyvina šilumokaitą, t.y. pakelia ŠS COP. Jų nebuvimas reiškia, kad tiesiog reikės gilesnio ar kelių mažiau gilių gręžinių. Pamato tyrimus paprastai daro iki 6 m gylio, čia nebent horizontalaus šilumokaičio tinkamumo įvertinimui tiktų. Iš kitos pusės, geologai turi priėjimą prie LGT duomenų bazių ir gali pažiūrėti aplinkinių vandens gręžinių pjūvius, kurie leistų maždaug įvertinti, kokie sluoksniai geoterminio gręžinio vietoje tikėtiniausi.
Apie šviežius grybus.
Pagaliau pasijungiau grindų vėsinimą. Pabandžiau pašildyti boilerio vandenį, kai tuo pačiu vėsinamos grindys ir susidūriau su nelaukta problema.
Pirmiausiai kai lauko kontūro temperatūra per aukšta, ŠS neįsijungia, laukia kol lauko cirkuliacinis pravarinės glikolį tol, kol atvės iki kokios tai nustatytos temperatūros, pas mane bus kažkas apie 15°C-16°C. Taigi teko tam momentui grindų vėsinimą išjungti. Lauko kontūre temperatūra pradėjo kristi, ir kai nukrito iki mano ką tik paminėtų temperatūrų, įsijungė kompresorius.
Įsijungus kompresoriui lauko kontūro temperatūra pradėjo kristi daug greičiau, kažkur link 13°C, tai sakau pagerinsiu COP`ą ir vėl įjungiau grindų vėsinimą. Lauko kontūro temperatūra nustojo kristi ir vėl pamažu pradėjo kilti. pagalvojau, kad 15°C temperatūros geriau nepasiekti, tai sureguliavau grindinio šildymo intensyvumą kad lauko srautas būtų tarp 14°C-15°C.
Bet ir vėl susidūriau su viena problema. Prie tokios lauko kontūro temperatūros ŠS išdavė daugiau galios, daugiau šilumos ir skirtumas tarp vidaus grįžtamo ir paduodamo srauto buvo netoli 10°C, kai ankščiau ir ant mažesnio vidaus cirkuliacinio galingumo temperatūrų skirtumas būdavo mažesnis, tai boilerio temperatūra buvo vos virš 30°C, o iš ŠS išeinančio vidinio srauto t° buvo jau virš 50°C.
Vėl išjungiau grindų vėsinimą, pradėjo kristi lauko kontūro t° iki maždaug 12,3°C, ir kas svarbiausia, pradėjo neženkliai kristi ir išeinančio vidinio srauto t°. Galiausiai man boilerio vandens temperatūros iki standartinės t° neužkėlė, ŠS išsijungė išmesdamas klaidą, kad buvo viršyta ribinė iš ŠS išeinančio vidinio srauto temperatūra.
Išvada: Kažkada buvo čia mąstoma, kad užkėlus lauko kontūro temperatūrą galima pasiekti geresni ŠS COP. Taigi, problema, tuomet išauga ne tik ŠS COP bet ir jo galia, todėl gali kilti problemų su ne tai galiai parinktais komponentais, ypatingai tai gali liesti karšto vandens ruošimo sritį. Be to yra dar viena problema, kad ŠS nedirba, kai lauko kontūro temperatūra yra aukštesnė nei ŠS leidžiama.
Tai tiek įspūdžių.
Pirmiausiai kai lauko kontūro temperatūra per aukšta, ŠS neįsijungia, laukia kol lauko cirkuliacinis pravarinės glikolį tol, kol atvės iki kokios tai nustatytos temperatūros, pas mane bus kažkas apie 15°C-16°C. Taigi teko tam momentui grindų vėsinimą išjungti. Lauko kontūre temperatūra pradėjo kristi, ir kai nukrito iki mano ką tik paminėtų temperatūrų, įsijungė kompresorius.
Įsijungus kompresoriui lauko kontūro temperatūra pradėjo kristi daug greičiau, kažkur link 13°C, tai sakau pagerinsiu COP`ą ir vėl įjungiau grindų vėsinimą. Lauko kontūro temperatūra nustojo kristi ir vėl pamažu pradėjo kilti. pagalvojau, kad 15°C temperatūros geriau nepasiekti, tai sureguliavau grindinio šildymo intensyvumą kad lauko srautas būtų tarp 14°C-15°C.
Bet ir vėl susidūriau su viena problema. Prie tokios lauko kontūro temperatūros ŠS išdavė daugiau galios, daugiau šilumos ir skirtumas tarp vidaus grįžtamo ir paduodamo srauto buvo netoli 10°C, kai ankščiau ir ant mažesnio vidaus cirkuliacinio galingumo temperatūrų skirtumas būdavo mažesnis, tai boilerio temperatūra buvo vos virš 30°C, o iš ŠS išeinančio vidinio srauto t° buvo jau virš 50°C.
Vėl išjungiau grindų vėsinimą, pradėjo kristi lauko kontūro t° iki maždaug 12,3°C, ir kas svarbiausia, pradėjo neženkliai kristi ir išeinančio vidinio srauto t°. Galiausiai man boilerio vandens temperatūros iki standartinės t° neužkėlė, ŠS išsijungė išmesdamas klaidą, kad buvo viršyta ribinė iš ŠS išeinančio vidinio srauto temperatūra.
Išvada: Kažkada buvo čia mąstoma, kad užkėlus lauko kontūro temperatūrą galima pasiekti geresni ŠS COP. Taigi, problema, tuomet išauga ne tik ŠS COP bet ir jo galia, todėl gali kilti problemų su ne tai galiai parinktais komponentais, ypatingai tai gali liesti karšto vandens ruošimo sritį. Be to yra dar viena problema, kad ŠS nedirba, kai lauko kontūro temperatūra yra aukštesnė nei ŠS leidžiama.
Tai tiek įspūdžių.
