Geoterminis šildymas - 14 tema

saaba, tie "gnybtai" trečioj foto, kaip jus juos pavadinot, kas tai? kam jie skirti? man taip pat 3 tokius atidavė kartu su dokumentacija..

Krabas. Kauno krabas.

Jei rimtai, tai sekiau tik kiek laiko dirba, kai histerizę bandžiau nustatyti, bet dirba kiekvieną kartą skirtingai, o kiek laiko prastova būna tai išvis nesugaudau, labiau iš akies, tad tikslumo nesitikėkit. Valdiklio pultelyje nėra jokių logų, tik nustatymai ir šio momento temperatūros rodomos. Įsijunginėja retai, 4-6 val. kaip minėjau iš akies labiau. Pakankamai tyliai dirba ir būnant kitose patalpose nesigirdi, kada įsijungia, o katilinėje kelias valandas sėdėti, norint sugaudyti įsijungimų dažnumą, nėra noro. Tiksliau bandžiau sugaudyti iš pat pradžių, bėgiojau vos ne kas pusvalandį, bet ir tai nepagavau įsijungimo momento, kai užėjau, jau dirbo, bet gaudyti toliau, noras greitai atvėso.

Žiūrėsiu bendras elektros sąnaudas per mėnesį, tuom ir tenkinsiuos.

Temperatūra, kaip ir ankščiau apie 21C rodo, bet pagal savijautą tai šilčiau.
Papildyta:


Trifaziai skaitliukai brangūs, o ir saugiklių dėžėje jau vietos laisvos nėra, tad papildomo skaitliuko nežadu pirkti. Pats siurblio valdiklis sunaudotos energijos nerodo, be to nerodo ir kiek laiko išdirbęs, kiek kartų buvo sustojęs ir pan. vienu žodžių neveda logų, tad kilovatų niekaip nesugaudysi, kaip beje ir kitų parametrų, tokių kaip COP, kiek pagaminta šilumos ir pan.

30 min. tai aš specialiai ieškojau histerizės parametro, kuris man leistų pasiekti, kad siurblys dirbtų ne ilgiau, nei +- 30min. Tiksliau nustačiau 2C laipsnius, ir būtent su šiuo nustatymu ŠS po įsijungimo ir pradirbo apie 30 min. Mano lauko kolektoriaus ilgis ~260m, kas yra su kaupu žiūrint į namo šilumos poreikį, bet gerokai per mažai, žiūrint į ŠS galingumą. Atsižvelgiant į ŠS galingumą, lauko kolektoriaus ilgis turėjo būti dvigubai ilgesnis, taigi ir nustatymus dariau, kad per vieną kartą įsijungus, nebūtų pilnai nusodintas lauko kolektorius. Be to, kai ŠS galingumas stipriai per didelis, privertus jį dirbti mažomis dozėmis galima lengviausiai suvaldyti arklius. Ir tikrai, jokio temperatūros šokinėjimo dienos bėgyje nesijaučia.

Ankščiau 2kW kaloriferis dirbdavo po 8 val per parą, o savaitgaliais ilgėliau, tad grubiai apie 16kWh per parą, kas perskaičiavus pagal ŠS galingumą turėtų atitikti maždaug 1 val. 40 min. darbą, bet jei dar ir savaitgalinį kaloriferio darbą padalinti darbo dienoms, tai visai realu, kad ir ŠS atitikmuo bus per parą išdirbus 2 val. - 2,5 val. Tiesa dar vienas dalykas. Išjungiau rekuperatoriaus pašildymą, dabar jis tiekiamą orą pašildo tik iki 18C, tad ŠS turi kompensuoti ir tą energiją, kurią ankščiau eikvodavo rekuperatoriaus tenai.

Beje, labai jaučiasi, kai užeini į patalpą, kurioje paduodamas oras iš rekuperatoriaus, iškart akivaizdžiai vėsiau, tad mažiau nei 18C nesinori padavinėti. Iš vis, išjungčiau rekuperatorių, šildymo sąnaudos kristų drastiškai.

Nu taip, lyginti tuščias reikalas. Tiks pasidiaugiau, kad jau gyvybės NIBE įnešė į namą ir jau daug jaukiau. Kai uždarysiu plyšius į palėpę bus galima gal kokį pavasarį primest kaip atrodo parametrai. Nes dabar vos 17*C name ir jau knieti krosnelę pakurt, pasiilgau liepsnos.

18psl. 4 nuotrauka iškart po gnybtais, yra ekrane vartojamos elektros stipris- visur nuliai. Tai kai prijungsiu tuos "gnybtus" ar "žiedus", tai ten pradės kažką rodyti. Kitas dalykas, tai valdiklis padės parinkti kiek iš kurios fazės imti elektros (ar kokį stiprį naudoti, kad perjungtų į kitą). Na ir parodys savo apskaičiuotą NVK ar dar ką

Visą tai labai aišku ir tikrai, rašėte. Bet ne visai to norėjau paklausti. Patikslinu klausimą: įdomi būtų specialistų nuomonė, kaip toks darbo ritmas įtakoja kompresoriaus ilgaamžiškumą? na, sakykime, jog taktavimas ir įsijunginėjimas kas 10min nėra gėris ir tikėtina dažnas pasileidimų skaičius trumpina kompresoriaus gyvenimą. Čia turime kardinaliai kitą situaciją, kai siurblys išsijungia sakykim 1 kartą į mėnesį arba aplamai, dirba non-stop. Koks yra optimalus darbo rėžimas kompresoriui? 1-as įsijungimas į parą? į savaitę? o gal į valandą?
Papildyta:


kontekstas buvo inverterio (ne)privalumai VS on/off.
Jūsų EE namo atveju 10kW inverterinis ŠS jau turėtų privalumų lyginant su on/off.
Tik tiek
Papildyta:

pagamina ~25kWh prisuka gal ir 5kWh, o gal mažiau, o gal daugiau. Tur būt

O skaičius turi, kiek sumažėjo elektros suvartojimas?

Tiksliai , jau buvau išsigandęs , tai viskas kaip ir liuks

Atstovai sako, kad gamintojai deklaruoja, jog inverteriniai yra ilgaamžikesni. Atsieit jis kaip mašina: važiuoja 70 km/h greičiu geru keliu (dirba maža galia nuolatos), o On/Off važiuoja žvyrkeliu. Toks ir palyginimas. Realios informacijos nėra. Tiesa, sakė girdėjęs, kad su pirmos kartos "Nibe" siurbliai buvo problemų: jie prastai ruošdavo karštą vandenį. Dirba šildymui maža galia ir kai reikia paruošti karštą vandenį, tai daro ilgai. Kažkas tokia. Lyg ir sakė, kad gamintojas keitė visus pirmos kartos "Nibe" siurblius. Tai buvo lyg ir prieš 4 metus. Dabar lyg ir viskas gerai.

Mano On/Off kompresoriaus tarnavimo laikas apie 50 000 val. Mano siurblys šiuo metu yra išdirbęs apie 1277 val. Tai beveik per pusantrų metų. Per metus išeina apie 1000 val. Sakė, kuomet ruoš karštą vandenį, papildomai prisidės apie 200 val. Taigi iš viso per metus išeis apie 1200 val. Optimalus resursas metams yra apie 2000 val., tuomet siurblys tarnaus apie 25 metus. Tikėtina, kad maniškis gali dirbti ir 30 metų. Kiek gali tarnauti inverterinis neaišku, nes dar nėra normalios praktikos, bet sakė mano, kad panašiai kaip ir On/Off. Gamintojai teigia, kad esminis inverterių privalumas yra tikėtinas ilgesnis tarnavimo laikas.

Šiaip sakė, kad labiau rekomenduotų pirkti inverterius, nes su jais mažiau problemų. Ir su termostatais puikiai draugauja. Maniški irgi galima atnaujinti iki inverterio, bet bus nepigus malonumas. Tikėtina, kad jei turėčiau inverterinį, tai iš/į grežinį nevaikščiotų neigiamos temperatūros. Kitas privalumas, inverterinis draugautų su termostatais. Štai ir visi privalumai. Mano On/Off COP yra 4,7, inverterinio 2-6 kW COP yra 4,72. Inverterinis už paprstą man būtų kainavęs 1000 eurų brangiau. Ar buvo verta? Manau, kad ne.

Arba geizeris arba siurblys nakti paleidzia kompresoriu, prisildo, o is ryto kai einu vel patikrinti kompresoriaus darbo valandu, atsuka ju skaitikli. Na bet namo elektros skaitiklio tai neatsuks, gale menesio viskas isaiskes . Siaip tai dzin kaip ten gaunas, svarbu kad silta 23 C(faktas) ir kad elektros sanaudos butu atitinkamos (dar ne faktas, matysim).

ačiū!
pandysiu dar pasidomėti prie progos, nes tiesaus atsakymo kaip ir neišgidau.

jeigu perfrazuoti apie greičius, tai sakykim jog On/Off nuo 0km/h įsibėgėjo greitai, pasiekė maksimalų 100km/h greitį ir važiuoja atstumą x. Nuvažiavęs sustoja ir laukia naujo atstumo.
inverterinis įsibėgėja sakykim švelniau iki 100km/h, bet nuvažiavęs dalį atstumo x pradeda mažinti greitį. Važiuoja žymiai ilgiau bet nuvažiuoja tokį patį atstumą. paskutinius kilometrus slenka gal 15km/h.
Dirbant taip teoriškai jo ilgaamžiškumas patampa ilgesniu. Tarkim.
Tai va klausimas ne kas geriau ir kuriuo metu kas kiek sutaupys, ar mažiau dėvėsis, bet kas atsitinka su inverterio ilgaamšiškumu ir aplamai su kompresorium, jeigu jis va taip susimažinęs tą greitį ir pukši ištisai. Sakykim dar nenuvažiavęs atstumo x, jis jau gauna naują atstumą x1 ir važiuoja taip ir nesustojęs. Ir taip svaitę, mėnesį neišsijungia. Jau supratau, jog čia gal būt tik teorinis modelis gavosi, bet diskusija išsivystė, tai teoriškai būtų įdomi kokio specialisto nuomonė.

Gamintojai teigia, kad inverteriniai ilgaamžiškesni. Atstovai sako, kad realiai abiejų tarnavimo laikas turėtų būti panašus. O viską parodytų praktika, kurios dar nėra. Bent "Alpha Innotec" ruošiasi ateityje gaminti tik inverterinius. Kada tai bus - neaišku, bet gal jau po 3-4 metų nebeliks On/Off.

Sako, kad metinis SCOP inverterinio geresnis. Klausimas kiek? Manyčiau, kad geriausiu atveju kokiais 5 gal 10 proc. Jei mano namo sezono šilumos poreikis siekia apie 100 eurų, tai inverterinis padėtų sutaupyti 5-10 eurų. Siurblio tarnavimo laikas apie 25 metai. Jis man per tą laiką sutaupytų 125-250 eurų, tačiau už inverterį aš turėčiau sumokėti 1000 eurų daugiau. Tikrai neverta tiek permokėti.

Inverterio privalumai: mažiau sodina gręžinį, šiek tiek mažiau prisuka elektros, tikėtinas šiek tiek didesnis ilgaamžiškumas. Visą tai puiku, bet šitie dalykai turėtų kainuoti tiek pat ar būti bent iki 300 eurų brangesni, o ne visu 1000 eurų. Gaunama nauda neverta papildomai išleidžiamų pinigų.