Kaip ir kiekviena mama norėjau pagimdyti kuo anksčiau, laukiau jau nuo 37 savaitės
Terminas buvo sekmadienį.
Penktadienis. apie pietus prasideda neaiškūs skausmai. kadangi paruošiamųjų nebuvo, nusprendėme su vyru, kad viskas, gimdau. palaukėm iki vakaro, skausmai nedingsta, gal kiek pastiprėjo, na, susirenkame daiktus ir važiuojame į Krikščioniškuosius gimdymo namus. pamatuoja tonus ir sarėmius, sako mergaite, važiuok tu gal namo, nieko čia nerodo, čia paruošiamieji. patikrina kaklelį dėl visa ko, nieko. išvažiuojam namo. Su skausmais. visą nakti nemiegu, skauda, jei užsnūstu vė prabundu.
Šeštadienis. Skausmai nesiliauja. 6h ryto vyras sako viskas, važiuojam. išmaldauju, kad palauktumėm iki 8 val., kol keisis pamaina. na 8,20 mes vėl krikščioniškuosiuose, istorija ta pati, pamatuoja, sarėmių nerodo, nieko sako tu čia negimdai, važiuok namo, įšgerk nošpos ir valerijono ir eik miegoti. kaklelio netikrina. išvažiuoju, apsibliaunu. na ką, išvarė namo tai išvarė. bliaunu toliau namie nes skauda labai labai.
Šeštadienio vakaras. Skauda vis labiau ir labiau, 5h vakaro, sakau vyrui važiuojam, nes nebeištversiu. pakeliui sugalvojam, kad važiuojam gal į klinikas na ir ką jūs manot, saremiai vel nieko nerodo. zliumbiu toj kedej toliau. ir sako man jos: mergaite mergaite, kaip tu pagimdysi, jei paruošiamųjų neištveri. ateina kita seselė, nusiveda dėl visa ko kaklelio pažiūrėt ..... 5 cm. vaziuojam i gimdyklą. valiooooooooooo.
Po valandos jau visai nebe valio, nes skauda, vyras masažuoja, sėdžiu duše ir pan. prasikankinam visa naktį. sarėmiai kas 8-15min, niekas ten nereguliaru. atsivėrimas 10 cm. reik stumti, bet stangų nėra. guliu ant stalo, daktarų gal 15 aplink, laukia visi 10 min to sarėmio, kad galėčiau stumti. nepavyksta. vyras visas perbalęs, sako seselė jei tau silpna, eik lauk, tai išėjo tylėdamas. Užmušiu, - sakau tyliai. Seselė bando paguosti, kad jam silpna. -Na jo, jam silpna, o aš tai čia turiu būti.... (nežinau kas ten man buvo užėję, matyt hormonai)
vel laukiam gal 7 min kol ateis kitas. neistumiu. pasiruosia vakuma. o as tik galvoju, o Dieve, duok jegu, duok jegų. vėl sarėmis, stumiu, ir 8.50 val. gimsta mergaitė. Paklausiu kas gimė. visi tyli, sulėkę prie vaiko. tada tik supratau, kad vaikas neverkia...... O Dieve, palatoje tyla.... seselė labai nedrąsiai pasako: virkštelė apsisukusi...niekas į mane nekreipia dėmesio, visi sulinde aplink vaiką kurį pasidėjo kiek toliau nuo manęs ......
ir pasigirsta verksmas. O Ačiū tau Dieve, tai buvo pačios ilgiausios minutės mano gvenime. Buvau tokia laiminga, atsiguliau...ir girdžiu pro rūką:- Mamai stoja širdis, ruoškit operacinę..... veža su lova koridoriais, kažkur išgirstu vyro balsą, kuris rėkia: Kas buvo? Kur ją vežate?
Atsibundu viena palatoje, užklota kokiomis 3 kaldromis. karšta. Ateina seselė. o, sako, tuoj vyra pakviesiu, jau atsibudai. Dar paklausiu kiek valandų ir kur vaikas. Tai pasakė kad 12val. ir išėjo. už kelių minučių ateina apsiverkęs vyras ir sako: mūsų lėlytė nuostabi, bet gal daugiau jau nereikia.
Reziumė:
1. Sąrėmiai nebūtinai turi kartotis kas 2-3min, nes man tokių net nebuvo.
2. gimdymas gali trukti 3 dienas
3. vyrui buvo silpna, nors visą laiką laikėsi stipriai
Šiandien mums 1 metai ir 8 mėnesiai. esame visi 3 labai laimingi. norėtumėm būti 4. bet kai pasišnekam su vyru, koks tai buvo siaubas, tai nežinau ar ryšimės...