Lietuvių nemandagumas

Taip, suprantu, kad ne kiekvienas žmogus atsižvelgia į kitą, šalia esantį žmogų, ir kaip jau įrodėte, esate puikus to pavyzdys. Galbūt nepastebėjimas vienas kito ir nusmukdo žmonių savivertę, ir kiekvienas pradeda žiūrėti tik savęs, net jei ir tektų paminti kitą. Jei aš kitam nerūpiu, ką padarysi - yra kaip yra, tačiau dėl to mano požiūris į žmones nepasikeis. Taipogi niekur neminėjau, kad kažkas prieš kažką yra nusistatęs, klausimą iškėliau kaip bendrą pastebėjimą. Iškyla jausmas, kad atsakymuose yra naudojama išpūstai perdėta kalba ir mano žodžiuose yra ieškoma tai ko nėra.

Esame socialios būtybės, nesuprantu kaip pagarba kitam žmogui gali sustabdyti jus nuo jūsų gyvenimo? Iškyla klausimas - kas gyvenime žmogui yra svarbiausia?

Įdomu kodėl manote, kad įsižeidžiu jei kas nepadėkojo?



Taip, kultūriniai skirtumai yra sveikintinas dalykas, bet ar pagarbos trūkumas yra sveikintinas nacionalinės kultūros buožas? Kaip suprantu, nemanote, kad žmonės gali būti malonesni vienas kitam, nekalbame vien tiktai apie šypsenas. Bet jei apie jas pakalbėti, manau Lietuvoje jų trūkumas.

Apie tai ką patyriau parduotuvėje nepateikiau kaip taisyklės, bet kaip savo patirtį, kuri jaučiu yra čia nuvertinama.



Pastebėjau, kad pažymėjote žodį NUOLAT, kad nuolatos va aš susiduriu su piktaisiais žmonėmis. Įdomu man, kur jūs tai įskaitėte? Nemanote, kad truputį perdedate? Įdomus reiškinys yra tas, kad mano patirtis yra nurašoma ir nereikšminga, nes nesutampa su tamstos. Jei parašysiu, kad dažnas vairuotojas Lietuvoje gerokai viršija greitį (gerai paimkime Klaipėda kurioje tai matau), ar jūs juos taip pat manysite, kad juos vadinu piktais? Bet čia jau ne mandagumo klausimas, o visiškas nesiskaitymas ne tik su saugaus eismo įstaymais, bet ir kito žmogaus sveikata ar net gyvybe.



Kaip vairuoti puikiai žinau, bet ačiū už priminimą. Įdomu yra tai, kad iškart matote mane kaip nesugebančia saugiai vairuoti. Galbūt įrašius skaičius situaciją pamatytumėt kitaip? Įdomu kiek laiko užtrunka pasivyti 130km/h važiuojantį automobilį lekiant 200km/h greičiu? Pirmiausia, toks greitis yra draudžiamas, tikiuosi tą žinote, antra nereikia tikėtis kad saugaus eismo taisyklių besilaikantieji vairuotojai yra kliūtis, kurią reikia pavojingai apeiti.



NUOLAT bara ir stumdo? Kaip matau kažką jau išpūtėte...

tikrai - ir kurgi tai buvo nurodyta, kad tu isimtinai tik apie gyvenamojo namo lifta sneki ir joki kita (nes liftai tai ne tik tenais egzistuoja ir nepatikesi, bet yra zmoniu, kurie gyvenamuosuose daugiabuciuose ne neturi liftu)
ir beja tikrai labai gerai demonstruoji kokia tamsta mandagi ir issiauklejusi - tai jau geriau as pabusiu stacioke, nei tokia nemandagi kaip tu

Neprivalau nieko nurodinėti, bet kokiu atveju tai yra nemandagumas

Tai kad vienas nuo kito neką skiriasi O šiaip - kaip šauksi, taip atsilieps.


Tuo tarpu kalbame apie elgesį "gatvėje" su nepažįstamais žmonėm, kai neturit jokios priežasties negerbt vienas kito.

Kas svarbiausia - siūlyčiau kiek primityvų atsakymo paieškos būdą - panagrinėti Maslow piramidę ir Lietuvos žmonių gyvenimą, jų galimybes. Manau suprasit, kokie yra pagrindiniai skurdžiai, varganai gyvenančios šalies žmonių prioritetiniai poreikiai ir siekiai. Ir kiek maždaug žmonių yra žemiau tos stadijos, kurioje prioritetu tampa tokia pagarba.


Todėl, kad tai pastebite, į tai reaguojate, apskritai dėmesį atkreipiate, jaučiate poreikį apie tai kalbėti. Negi sakysiu, kad džiaugiatės. Kam neaktualu - tas nepastebi. Man aktualu kaip kitą žmogų įtikinti - kad čia tokios smulkmenos, kad nereikia kreipti dėmesio - nes girdžiu vos ne kas dieną panašią dainelę iš artimo žmogaus - ne taip pasakė, ne taip pažiūrėjo, ne taip kalbėjo, ne taip... Kitaip į tokią temą net užsukus nebūčiau. Buvo įdomu, kokiam procentui žmonių tokių dalykai svarbūs.



Nemanau. Kaip jau minėjau - žmonių yra visokių. Kai prasideda dirbtinis meilikavimas ir plastmasinis šypsojimasis, taip ir įsijungia signalas - ką nori parduoti, ką įsiūlyti, piniginę kontroliuoti arba - užsienietis. Nes visi kiti daugumoje šypsosi tik saviems ir pažįstamiems, tik tam tikroje aplinkoje, bet ne visiems aplink, mes prie to pratę ir... yra kaip yra.

Tai visos etiketo normos yra dirbtinės, jų tikslas ir nėra parodyti tikruosius jausmus. Jei mums amerikiečių šypsenos ar rūpestis atrodo dirbtinis, tai tik todėl, kad jie paiso vietos etiketo normų. Tuo tarpu patiems belieka didžiuotis nuoširdumu. Pvz., nuoširdžiu surūgimu Nes juk ne visos nuoširdžios emocijos yra teigiamos ir pašaliniams įdomios.

Būtent, taip ir yra. Amerikietiška šypsena tarp mūsų rimtų veidų atrodo arba kvailai, arba keistai, arba žinai, kad tai amerikietiška šypsena, arba, kad tai darbuotojo pareiginės instrukcijos punktas. Bet jeigu man kažkas Lietuvoje kiša amerikietišką šypseną, negi privalau atsakyti tokia pačia - noriu atsakau, noriu ne, jų etiketas yra jų etiketas . Ai, dar turėčiau pagalvoti, kad kažkas įsižeis, na, kartais man rūpi, kad įsižeis, kartais ne. Kai žmogus net jaukioje aplinkoje nuoširdžiai nesišypso, pagalvoju, kad gal dantys negražūs ir kompleksuoja. Bet kad nesišypsantis nepažįstamas žmogus yra nemandagus, manęs kaip nors negerbia arba yra piktas - nepreziumuoju, preziumuoju, kad jis tik lietuviško mentaliteto arba įsigilinęs į savo problemas.

Geriau nenuoširdus "sorry", negu nuoširdus "žiūrėk, kur eini bl"

Niekas šioje temoje nesakė, kad pagarba - nereikalingas dalykas. Bet aš, skirtingai nei Jūs, nemanau, kad nepagarba yra nacionalinės lietuvių kultūros bruožas. Taip, yra lietuvių, kurie elgiasi nepagarbiai. Taip, toks elgesys nėra tinkamas ar toleruotinas. Taip, tie žmonės gadina nuotaiką aplinkiniams. Bet NE, tai nėra išimtinai lietuvių nacijos bruožas. Naujasis JAV prezidentas leidžia sau nepagarbiai viešai kalbėti apie moteris, apie tautines mažumas ir kt. Ir nieko, jį išrenka. Šalis, kurioje daug šypsenų. Taigi, nepagarba nėra tautinis ar nacionalinės kultūros bruožas. Tai kiekvieno vidinės brandos ir pasirinkimo klausimas.

Jei aš elgiuosi pagarbiai su aplinkiniais ir absoliuti dauguma aplinkinių elgiasi pagarbiai su manimi, tai apie kokią nepagarbą "nacionaliniu" mastu galėčiau kalbėt? Ar šypsena - pagarbos ženklas? Noriu šypsausi, nenoriu - ne. Dar šypsotis gal pradėkim priverstinai...?

Toj pačioj JAV, kuri labai daug šypsosi, tikrai pakankamai tokių pačių nepatenkintų ir nepagarbių žmonių. Savo akimis mačiau, kaip viena "ponia" isteriškai rėkė ant padavėjos, nes ji picą jai nepakankamai greitai atnešė. Mačiau ir susireikšminusių piliečių, kurie ne tik kad neatsiprašo pastūmę pro šalį einantį, bet dar ir į akis šoka, ko tas jam po kojom maišosi (grandinėm ir kitais bling'ais apsikarstęs juodaodis labai jau ereliu jautėsi). Taip pat teko pasivaikščioti po kvartalą, kuriame eini ir baisu akis pakelt, nes tikrai ne "hello, how are you?" išgirsti gali iš prie namų besibūriuojančio jaunimo. Ir jie tikrai nesišypsojo. O JAV aš praleidusi tikrai daug mažiau laiko, nei LT.

Taigi, ir kitose valstybėse visko yra. Visokių žmonių, visokio elgesio variantų. Ar tai gerai? Nu ne. Bet jau tik nereikia man pasakų apie tai, kaip užsienyje "VISI" geri, mandagūs ir laimingi, o Lietuvoje matai nepagarba - nacionalinės kultūros dalis.

Bet:
argi mes galim sakyti, kad pas mus įprasta girdėti tokį atsakymą? Aš nei karto negirdėjau, na taip, paskutinius 1,5 metų dirbu iš namų, gyvenu miške, gal kas ir pasikeitė, gal dabar jau taip yra - bet ir iš pažįstamų niekas nesiskundė
Ar pas mus taip jau skinasi kelią alkūnėmis be "atsiprašau"?
Netgi pagaliau jeigu man tarkim kablu užmintų ant basute apmautos pėdos, į nenuoširdų "atsiprašau" turėčiau mandagiai išsiviepti ir pasakyti "nieko tokio, prašom dar kartą?". natūrali emocija mintyse ir būtų panaši, į tą, kurią parašėt, tik garsiai nepasakyčiau, aš nesikeikiu, ypač rusiškai Bet tikrai pažiūrėčiau taip, kad būtų aišku, kad man toks elgesys nelabai patiko.

Su vienu, su kuo tikrai sutinku, taip, prie liftų nesisveikina, iš daugiabučių - sveikinasi dažniausiai tik tuos, su kuriais matosi dažniau (savo aukšto, kitų gali net nepažinoti iš matymo), darbovietėse - gali neatsakyti, ypač jei eina susikišę nosis į popierius, prie kasų gali nepasilabinti, gali neišsiviepti, bet kad stumdosi ir keikiasi - čia išimtys. Chamų yra visose tautose.

Tikrai taip Retas, kuris atsiprašo.

Visur visokiu yra, bet visgi galima izvelgti bendras tendencijas. Tikrai yra saliu kur zmones mandagesni, paslaugesni, nei Lietuvoje.

Čia dar reikėtų atsakyti į klausimą kas kam yra nepagarba. Tai, kas autorei atrodo nepagarbus elgesys, kaip supratau iš daugumos temos pasisakymų, daug kam atrodo norma, o tai, kas jai atrodo pagarba - kai kam atrodo perteklinis ir nenuoširdus elgesys.

Viena mergaitė pasakojo, kaip Anglijoje dirbant padavėja, jos klientai (pagyvenusių turtingų vietinių pora) sukėlė didžiausią skandalą, išsikvietė šefą, putojo, kad jiems nuotaiką sugadino, kad baisus aptarnavimo lygis, kad jie daugiau niekada čia neis, kol jiems nepažadės, kad juos aptarnaus tik anglė padavėja ir tik patyrusi, ne naujokė. Paklausiau, tai ar išsiaiškinai, ką netinkamai padarei - sakė, kad nešant lėkštės truputį susilietė ir skambtelėjo. Čia buvo visa tragedija, dėl kurios tie žmonės labai įsižeidė. Bet jos neatleido, netgi nebarė, tik daugiau neleido prie panašaus tipo klientų.

Kaip galiu vertinti - kad kai gyveni absoliučiam komforte, lėkštės skambtelėjimas per vakarienę gali sukelti asmeninę tragediją. Kai gyveni už 200 eurų pensiją, tokios asmeninės tragedijos tikimybė yra minimali. Kartais reikia susivokti kur esi, kokie žmonės aplink ir kaip jie rezonuoja su tavais standartais. Tik tiek. Bet kad aplinkiniai pasikeis tik todėl, kad tavo standartai kitokie - vilties nedaug.