Lietuvių nemandagumas

Žmonės įvairūs, kai kurie jų mėto savo vaikus į šulinius, reikia su tuo susitaikyti. Apskritai, su viskuo, kas nepatinka, reikia susitaikyti. Nes viskas gyvenime taip abstraktu ir subjektyvu Ir paščiokiškas mentalitetas kažkam yra santūrumo viršunė, kurią reikia saugot ir puoselėt.

Prie ko čia vaikai mėtomi į šulinį, kas sako, kad reikia būti pakantiems nusikaltimui?
Tema apie lietuvių mandagumą-nemandagumą

Bet kažkas sako, kad reikia priimti nemandagumą kaip normą, ar išvis jo netraktuot kaip nemandagumo. Santūrumas, užsisvajojimas, ypatingas lietuvių būdas, dar bus variantų?

Čia kelių šio forumo dalyvių bėda. Jei ką parašai, jos visada primes, kad tau tau tau. Net nesugeba sumąstyti, kad gali rašyti ne nuo savęs, pasakoti net ne savo istorijas.

manote, jog vaikų mėtymas į šulinį - nemandagumo išraiška?
Tas pats, kas nepalaikyti durų, neįleisti mašinos iš šalutinio kelio, nenusišypsoti pardavėjai?
Gal nesusikalbame dėl to, kad kalbame apie visai skirtingus dalykus, ir tiek.
Jūs vaikų žudymą suvokiate kaip nemandagumo ir tautinio temperamento bruožą, aš - kaip kriminalinį nusikaltimą.

Na va kaip įdomiai, o aš ir neatmenu, kad su kokia bobulyte būčiau kada susipykus, nebent kai vaikas buvau ir pati erzinau.

O kas taip sako?
Regis sakiau, kad su manimi visi mandagūs - aš pasisveikinu, ir su manimi pasisveikina, gatvėje visi mandagiai vairuoja, niekas man niekada nepypina, niekas nesikolioja su manimi ir nesistumdo. Ko dar man norėti?
Tai čia jums visi nemandagūs nemandagūs. Matyt aš kitoje Lietuvoje gyvenu, kad aplink mne mažai chamų, kuriuos norėčiau pakeisti

Ne, nemanau, bet o kodėl jie turi keistis dėl jūsų, a? Susitaikykit. Va tokia jūsų logika.


Jūs ir kitos. Nes tik virtinė pateisinimų nemandagiam elgesiui (greičiausiai ir pačios panašiai elgiatės, kad taip stojat mūru), ir "o kodėl kažkas turi keistis dėl tavęs", lyg čia tik mano asmeniniam komfortui to reiktų, o ne pačiai visuomenei nuo to būtų geriau.

Viena FB pažįstama, grįžus iš UK (ne emigrantė), parašė: "Back from the land of "Sorry" to the land of "Žiūrėk, kur eini bl". Tik nesakykit, kad niekam nepažįstama situacija

Pažįstama. Bet galima atsakyti "Ir jums geros dienos"

Visai ne tokia logika.

Gerai, užkabinot sveikinimusis su nepažįstamais žmonėmis.

Kai aš buvau vaikas, mane auklėjo taip - "vaikas turi pirmas pasisveikinti su pažįstamais žmonėmis. Su nepažįstamais reikia NEKALBĖTI." Taip buvo įprasta, nežinau, ar dar pamenat tuos laikus, kai parduotuvėse pas mus niekas su nepažįstamom pardavėjom nesilabino. Man buvo 14 metų kai pirmą kartą Lenkijoje mačiau tokį reiškinį - pardavėjos sveikinasi su nepažįstamais pirkėjais. Jis man atrodė keistas. Paskui viskas pasikeitė - pas mus irgi atkeliavo tokia kultūra. Mandagumas - nėra įstatymas. Tiesiog išmokom, perėmėm kopijuodami kitų tautų elgesį analogiškose situacijose (dalinai - kai kas perėmė, kai kas neperėmė, neperims - tebūnie, niekad nelaikysiu, kad tai privalu, ok, aš nemandagi, kitų toks pats "nemandagumas" manęs neerzina). Mėtyti vaikus į šulinį pas mus (ir manau kitur pasaulyje) norma nebuvo niekad. Taip kad painioti nei per jokią vietą nereikia. Tiesiog yra dalykai, kuriuos gali priimti ir pateisinti, yra kurių negali.

Palikim labinimąsi, yra kitokių nemandagaus elgesio apraiškų. Tarkim spjaudytis, snarglį į rankovę valytis arba nosim šniurkščioti. Man asmeniškai - vsio. Ne todėl, kad nemandagumas erzina. Todėl kad fiziškai aš to neatlaikau - kažkas šnirpščioja - mane pykina. Apsivemčiau iš tikrųjų, kelis kartus iššokau iš troleibuso, laimė, stotelė pasitaikė. O kitiems nieko - visi likę neišlipa. Bet nesakau, kad visi lietuviai šnirpščia, kad visi nagus graužia dalykiniuose susitikimuose. Būna. Pasitaiko. Kiti toleruoja. Aš negaliu. Taigi ir tuos, kur nesilabinančius laiko paršais, suprantu . Sveikinkimės - jeigu nebūsiu labai užsisvajojusi - atsakysiu

Na taip, teisinkimės, kad mus tėvai taip išmokė. Bet mes jau dideli berniukai ir mergaitės, galim patys nuspręst, kurie žmonės mums pavojingi, o kurie ne. O šiaip įdomu, tėvai mokė neatsakyti į sveikinimąsi?

Aš net nesitikiu, kad kažkas ten pirmas puls sveikintis, bet atsakyti "labą dieną" nieko nekainuoja, arba stumtelėjus atsiprašyti. Arba jei pats kažką netyčia užkliudai ir atsiprašai, tai žvilgnis dažnai būna maždaug "ko čia nori".

Sakote, mandagumas - ne įstatymas, tai tuo ir pabaikime. Ką jau čia.