QUOTE(rusma @ 2016 11 11, 03:22)
Kas buvo su tuo anglu - galiu pasakyti kas buvo. Prisidėjo prekių, už jas susimokėjo, pirko ne pirmą kartą, aš juo pasitikėjau. Parašė, kad vieną įsidėjo/nusipirko per klaidą ir nori atgauti pinigus, bet viso užsakymo atšaukti nenori. Grąžinau pinigus už tą prekę iš karto, nedėjau tos prekės. Gavo, viskas, ok. Po kokio 1,5 mėn. iškėlė bylą, kad negavo prekės, o man atvarė ilgiausią laišką, kaip aš jį apgavau, apsivogiau, kad jis buvo apie mane geresnės nuomonės ir t.t. ir pan. Man įšaldė didžiulę sumą pinigų, nes sistema tokia - po vieną niekas nesiaiškina, viso užsakymo sumą rezervuoja iš sąskaitos, kol išsiaiškinsi. Knaisiojausi po tuos jo laiškus, paypalo išrašus, kopinau, nusiunčiau, sugaišau daug laiko tam reikalui, pagaliau, gerai, kad turiu gerą atmintį, nuo pirmos minutės žinojau, kaip buvo. Vienu momentu, galvojau, kad tai sukčius ir tiek (nors jaučiau, kad tiesiog pamiršo, nepykau, gailėjau jo). O paskui jau žinote kaip buvo - pasipylė atsiprašymai ir verkšlenimai - koks jis kaltas ir koks nekaltas - jis pamiršo, tik po daug laiko pastebėjo, kad nėra tos prekės ir impulsyviai pasielgė. Man tikrai būtų pakakę to, kad atšauktų bylą ir grąžintų pinigus, nei kad inkštų su atsiprašymais. Kaip jis jautėsi - taip, šlykščiai turėtų jaustis. Kaip ir tas, kuris su kablu užmina ant basos kojos. Bet nuo to, kad jis laksto iš paskos ir seiliojasi, aš tampu ne tik nekaltai nukentėjusia, bet dar įpareigota galvoti KAIP JIS JAUČIASI, ir kaip susivaldyti bei išlikti oria, lyg tai jis, o ne tas, kas nukentėjo yra tikroji auka. Kodėl aš dar turiu spręsti "kaltininko" emocines problemas ?
Kažkieno emocinių problemų aš jūsų SPRĘSTI neprašau. Įdomiai yra interpretuojami mano pasisakymai, ir manau tame yra priežąstys. Man susidaro įspūdis, kad kai kurios diskutuojančiosios priima visą šitą klausimą labai asmeniškai, ir yra įsijungusios gynybinius mechanizmus.
Sutinku, jūsų patirtis su šituo anglu išties buvo nemaloni, suteikus daugiau informacijos susidaro tikslesnis paveikslas. Nežinau kokie dažniausiai būna tarptautiniai internetiniai pirkėjo ir pardavėjo santykiai, matau ir bendrauju paprastai su gyvais žmonėmis, pagal kuriuos savo pastebėjimus ir pradžioje rašiau.
QUOTE(Hmmm... @ 2016 11 11, 08:09)
Nu čia Jūs pradėjot spėlioti, kad galbūt rusma jam "rūpėjo kaip žmogus su jausmais" ir dar netgi nurodėte, kad buvo kažkaip tai išsiaiškinta, kad rusma drįso nepagalvoti "ką tam žmogui tai gali reikšti". Taigi, būtent Jūs pradėjote žaisti šį žaidimą, kuriam pasisukus kita linkme staiga nusprendėt, kad nebereikia, gana
Tai visgi išimtinis atvejis tas "lietuvių nemandagumas", ar nuolatinis?
Tai visgi išimtinis atvejis tas "lietuvių nemandagumas", ar nuolatinis?
Nesuprantu ką norite pasakyt? Kas pasisuko kita linkme? Ką nusprendžiau, kad nebereikia?
Išsiaiškinome su rusma trečiame puslapyje, kai ji prisipažino, kad negalvoja per daug apie kitus, ir kreipiant dėmesį į kiekvieną sutiktą žmogų nebelieka laiko gyventi savojo gyvenimo. Manau išvada labai aiški.
Išimtiniai atvejai yra ekstremalios situacijos, bendras vaizdas nėra atvejis, bet fenomenas, kurį pastebėti reikia būti atviresnio proto. Parodykit, kur kas šioje diskusijoje priėmė mano patirtį be pasakymo, kad jei man taip nutinka, aš taip matau, tai jau čia manyje problema? Šitas dalykas mane taip pat labai nustebino. Pabandžiau pati panaudoti tą pačią taktiką, kaip jau skaitėte, bandydama nuspėti, paaiškinti tam tikras situacijas (ne iš oro, bet iš informacijos, kurį buvo pateikta šioje diskusijoje), ir koks gavosi rezultatas?