A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Dėl termometrų tikslumo negarantuoju.

Lauke 2C
Namie 22C
tiekiamas oras į patalpas be jokių tenų 19,6C
Išmetamo net neįsivaizduoju.
Papildyta:


Patingėjau išvedinėt formulę savo rekupo NVK paskaičiuoti pagal tiekiamą temperatūrą, sakau pasinaudosiu tavo pateikta, pasigilinau ir iškart galiu pasakyt, kad ji klaidinga.

100% yra ne patalpų temperatūra, o temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko temperatūrų, tad mano atveju 22C ir 2C tai skirtumas yra 20C ir jis sudaro 100%, o jokiu būdu ne 22C.

Tiekiamas oras pašildomas nuo 2C iki 19,6C taigi skirtumas 17,6C = 88%

Mano rekupas šiuo metu tiekia orą jį pašildydamas su NVK 88% Jei dar pridėti drėgmės gražinimo 4.8%, tai mano rekupo NVK iš vis būtų 93% .

Kodėl? Internete pilna formulių ir bene aiškiausiai jos surašytos čia. Ir pirma formulė (A metodas) skaičiuoja būtent taip, kaip skaičiuoju aš. (Šiame puslapyje labai gražiai, vaizdžiai parodyta kaip atliekami skaičiavimai).

Primenu temperatūras.

Pagal pirmą formulę (A metodas - pagal tiekiamą orą): 18,9-2,4/19,3-2,4=16,5/16,9=97,6 %.
Pagal antrą formulę (B metodas - pagal išmetamą orą): 19,3-6,2/19,3-2,4=13,1/16,9=77,5 %.
B metodas dar turi ir antrą PHI formulę, kurios mes neįkandome.

Man patinka A metodas. Ne todėl, kad išeina aukštas įrenginio efektyvumas. Tik todėl, kad aš šią formulę gerai įsiminiau ir nesipainioju. Be to man su ja viskas labai aišku.
Papildyta:

Pagal A formulę mano rekupo NVK: 18,9-2,4/19,3-2,4=16,5/16,9=97,6 %.
Pagal A formulę Minto rekupo NVK: 19,6-2/22-2=17,6/20=88 %.
Skirtumas siekia 10 proc. Panašų abiejų įrenginių NVK skirtumą nurodo ir PHI.

Galėtumėme abiejų įrenginių NVK paskaičiuoti ir pagal B formulę, bet tu neturi šalinamo oro temperatūros. Bet kuriuo atveju tavo įrenginio NVK būtų apie 10 proc. mažesnis, nes jei rotacinis prastai atgauna šilumą iš šalinamo oro, tai ir grąžinamas oras nėra aukštos temperatūros. Tą puikiai įrodo A formulė. Be to A formulė rotaciniams įrenginiams netgi palankesnė, nes jie mažiau sandarūs ir yra tikimybę, kad tiekiamą/šalinamą orą prišildo patalpų oras.

Būtų labai įdomu šį skaičių paversti į eurus per metus ar mėnesį Tada pasimatytų realus skirtumas.

Sveiki,

Reikia patarimo kaip gerai užsandarinti perdangos angą (55*65cm), per kurią eina penki izoliuoti/neizoliuoti rekupo vamzdžiai. Kol kas galvoju tokį sprendimą:
http://www.part.lt/i...3e7988e4638.jpg
t.y. 1) visus tarpus tarp angos kraštų ir vamzdžių užsandarinti su polistirolu apipurškiant putomis, vėliau paviršių kiek įmanoma palyginti; 2) ant viršaus išpilti išlyginamąjį grindų mišinio sluoksnį (ištikrųjų nežinau ar galima juo 2-3 storį daryt..?), 3) vėliau jam išdžiuvus nutepti souldal soudatight mastika...
Tie rekupo vamzdžiai įtariu kažkiek judės, todėl nežinau ar išlyginamasis grindų mišinio sluoksnis nesutrūkinės... o gal yra kokia medžiaga/ elastinga mastika, kurią išpylus 2-3cm ji išliktų ilgam elastinga ir sandari..?

Dėkui už patarimus

Kažkas ne per seniausiai dėjo nuorodą į sandarias elektros prietaisų dėžutes, kur į išorines sienas galima sudėti bei užsandarinti, laidus įvėrus. Neberandu... Gal priminsit kokios ten ir kur Vilniuje galima pirkti? Dėkui...

Jei gerai supratau, tai kalbi apie tokią vietą. Aš dariau labai panašiai kaip ir mąstai. Pirmiausiai į perdangos ertmes pripūtėme putų, tada likusius tarpus užsandarinome tinku. Toliau nerandu nuotraukų ir nepamenu ar taip viską ir palikome, ar klijavome Siga", o gal dar vamzdžių kraštus nutepėme elastingais klijais. Greičiausiai, kad viską palikome taip, kaip matyti paskutinėje nuotraukoje. Tavo variantas dar nutepti "Soudal" mastika būtų tobulas. Tik klausimas ar ši papildoma procedūra reikalinga.

vaikis_ rašė https://www.supermam...?...&p=70974498 ar ne tas turėjai omeny..? jei taip tai buvo praeitų metų rugpjūtis

Papildyta:

Taip panaši vieta, tik vamzdžiai d160/d125 plius izoliacija... ir ne taip sugrūsti bus, prašysiu, kad tarp vamzdžių paliktų bent po 2cm tarpą, kad su kuom nors išeitų ten prieiti, kad prigrūst tinko/klijų ar pritept mastikos...

Jo, šitos, dėkui už priminimą!

cia tikslas kad per perdangos ertmes nepustu / netrauktu oro ?

Kaiser firmos, tiksliau Kaiser 1055-21 ir 1555-21 modelius, pirkau ir siunčiausi iš Vokiečių nes Lietuviai vietoje neturėjo ir kaina buvo nedraugiška.

Taip, kitaip sandarumo testo nepraeisi ir ateity faktas prarasi šilumą... į nešildomą perdangą kur eina tik du rekupo vamzdžiai buvo paprasčiau, su aliminio lipneške daug daug daug apklijuoti ir paskum Soudatigth užtept...

Tai yra iš esmės kitas lygmuo langų gamyboje. Dabar PH Advanced langai eina su ~0,7, nes stiklo paketai po 0,5. Kai stiklo paketai bus 0,3, langai bus ~0,4...0,5, kas šiuo metu atrodo neįmanoma. Pas mane berėmiai 78mm paketai Ug=0,3 jau sudėti. Yra ir varstomų langų su tais pačiais paketais. Gamyklinių rėmų kol kas niekas negamina.


Nieko panašaus. Nevarstomoms vitrinoms rėmai yra nereikalingi nepriklausomai nuo dydžio. Pas mane 2300x5000 vitrina iš dviejų paketų. Reikalingos yra tik standumo briaunos jeigu bendras langas yra sudalinamas į keletą vertikalių dalių. 3m aukščio stiklo paketu nieko nenustebinsite - standartinis aukštis komerciniams pastatams. Standumo briaunų nelaikyčiau lango rėmu, nes jos yra tik patalpų viduje ir turi tik vienintelę funkciją.
Tam tikrais atvejais nereikia net standumo briaunų http://www.statybaju...ikia-zinoti.jpg


Grįžtame prie temos. Jeigu būtų norinčių susidėti berėmes vitrinas su max. 3000x3000 paketais, kurie gali būti glaudžiami vienas prie kito, stoglangius (švieslangius) su neribojamu nuolydžiu max 1200x2500 ar atverčiamus langus max 1600x2300 - su Ug=0,3 paketais praktiškai irgi be rėmo - galiu padėti. Varstomos balkono durys dar tobulinamos. Yra 1500x2200 pilnai varstomas 4 stiklų 78mm prototipas, bet gamybai dar neparuoštas. Šitas jau su rėmu, apie 220mm rėmu iš termoizoliacinių, kompozitinių medžiagų ir medžio derinio... Balkoninės keturstiklės durys h=2200-2400 bus praktiškai berėmės, rėmas bus tik vienoje kraštinėje.

Rėmai tik gadina vaizdą ir švaisto šilumą, o dideli plastikiniai langai per visą sieną su daugybe dalių ir storais rėmais fasado tikrai nepuošia.

Idėja yra pasiekti bendrą langų šilumos laidumą U=0,4-0,5, nevaržyti savęs su mažomis varstomomis langų dalimis, neapsikrauti šaltais, nereikalingais rėmais, užtikrinti sandarumą.

Didelis stiklo paketas automatiškai daug ir sveria. Čia jau nieko nepadarysi, darbui reikia technikos. Norint pakeisti paketą reikėtų atsukti ventiliuojamo fasado plokštes ir paketas nesunkiai išsiimtų ir konstrukcijos. Tai nėra lengva, bet apgalvota. Tinkuojamo fasado atveju galima naudoti apdailinį profiliuką aplink langą, kuris nusisuka ir paketas išsiima.

O kaip pakeisite putplastyje paskandintus plastikinius rėmus kai ateis laikas? Skilusių stiklų draudimas apmoka tik paketų keitimą, kas berėmių langų atveju ir būtų visa suma, o paskandintų rėmų pakeitimas jau būtų šeimininko sąskaita įskaitant angokraščių ardymą.




Galima ir per visą sieną slankiojančią - www.youtube.com/watch?v=p2_6ErdovQQ



Šiaip tai jau yra paviešintas statybų parodoje.

Kokie tie minusai?
Apdaila - išpręsta;
palangė išorėje - išpręsta;
palangė viduje - išspręsta;
dviejų paketų sujungimas - išpręsta;
sujungimas su varstoma plastmasine ar medine dalimi - išpręsta;
pakeitimas sudužus - išpręsta kiek tai yra įmanoma.


200 būtų teisingesnė kaina keturstikliams su SWS-U rėmeliu.




Koks skirtumas kas maišo, kas nemaišo šildymo sistemai. Svarbiausia, kad žmogui, gyventojui termomasė yra gerai, nes ji palaiko pastovią temperatūrą. Taip, jeigu norisi vėsos vakare miegamajame - įsileidžiame vėsaus oro, jeigu norisi šilumos ryte vonioje - užsidegame IR plokštę ar grindų kilimėlį, bet tai niekaip nesusiję su tuo, kad namas palaikantis vienodą temperatūrą pats savaime yra gerai. Šildymo sistema atlieka gana šalutinį vaidmenį "įpildama šiek tiek vandens į baseiną, atstatydama tai kas išbėgo". Subalansuoti orinę sistemą yra sunkiau, nes jos darbą labai gerai ir labai momentaliai junta žmogus. Galima sakyti, kad termomasė kalta, bet kalta pati šildymo sistema, kuri sunkiai susigaudo kiek tos šilumos paduoti. Kol ortakis kovoja su plokštumio pamato betonu, tarp jų esančiam žmogui tikrai sunku gerai jaustis. Bet ir tai nėra kažkokia labai neišsprendžiama problema, nes 2-3kW yra vos juntama paskirsčius po visą namą.



Ar priteista reikšminga suma?



Koks atstumas nuo šilumokaičio iki temperatūros daviklio? Kiek varinio laido susukta ortakyje? Ar neateina šiluma iš kambario per varinį laidą iki temperatūros daviklio? Ar ortakiai iki daviklio apšiltinti?


Blokelių išorę (klijų siūles) galima sandarinti bituminiais-kaučiukiniais putplasčio klijais Styrbit2000. Jie elastingesni už mineralinius mišinius ir nekenkia putplasčio klijų adhezijai. Viskas kas tepama "šluota" šioje vietoje kainuos labai brangiai arba neduos efekto dėl per menko storio. Kuo grubesnis paviršius tuo daugiau medžiagos reikia.