Įkraunama...
Įkraunama...

A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

QUOTE(cibulis @ 2017 04 24, 08:15)
m’ Mass flow in kg/h
cp Specific heat capacity in W h/(kg K).


m- tai oro masė. Šiaip tai čia bus problemų su šio dydžio vertinimu, nes oro svoris labai kinta priklausomai nuo jo temperatūros, pav. prie 0C laipsnių oro svoris - 1,293 kg/m³, deja, bet nepavyko rasti oro svorio dydžių prie 20C laipsnių. Realiai svoris turėtų būti juntamai mažesnis. Šiame dokumente nurodoma, kad skaičiuojant pastato šilumines savybes reikėtų oro svorį imti kaip 1,23 kg/m³, bet ten net neparašyta, prie kokių oro temperatūrų yra tokia jo masė. Tarp kitko, pagal oro svorį vėliau vertinant energijos pernešimo savybes, labai svarbus parametras drėgmės kiekis kube.

Žinant tikslų rekuperatoriaus tiekiamos temperatūros oro svorį, galima būtų dauginti iš tuo metu tiekiamų kubų, bet ir čia negalima tikėtis idealių tikslumų, nes rekuperatoriuje sumontuoti davikliai tikrai nepretenduos į laboratorinių daviklių tikslumą.

cp Specific heat capacity in W h/(kg K) yra nurodyta tame pačiame dokumente ir yra 1008 J/(kg×K), kas pavertus į vatvalandes būtų 0,28Wh/(kg×K).
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 24 balandžio 2017 - 09:04
QUOTE(biesas66 @ 2017 04 24, 09:36)
Na ka cibuli,tavo zodziai atsisuko pries tave pati. Laukiau kada tai atsitiks,zinojau kad tai atsitiks....  Kazkada(ne sioje temoje) springdamas teigei kad betonas pati pigiausia statybine medziaga ir jai nereikia apdailos ir t.t  Tavo teiginys buvo kad betonas pigu visiem siulei  darytis jei patinka betona,nuotraukas kelei... Dabar teigi kad betonas brangu. Laikas apsispresti pagaliau. Ponas cibuli  biggrin.gif

Ko čia kabinėjiesi? Žmogaus nuomonės gali keistis. Be to aš tuo metu pateikiau savo perdangos betonavimo kainą. Kitų pavyzdžių neturėjau. Springdamas neaiškinau, o sakiau savo argumentus. O tu dabar springdamas kabinėjiesi. Matot, ponas biesas įsižeidė mano FB puslapyje ištrynė savo pasisakymus. Ir aš nebijau pripažinti klydęs, skirtingai nei kai kurie. Ir iš anksto pagalvojau, kad būtent prie šito įrašo prisikabinsi. Teisingai mąsčiau.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2017 04 24, 09:46)
m- tai oro masė. Šiaip tai čia bus problemų su šio dydžio vertinimu, nes oro svoris labai kinta priklausomai nuo jo temperatūros, pav. prie 0C laipsnių oro svoris - 1,293 kg/m³, deja, bet nepavyko rasti oro svorio dydžių prie 20C laipsnių. Realiai svoris turėtų būti juntamai mažesnis. Šiame dokumente nurodoma, kad skaičiuojant pastato šilumines savybes reikėtų oro svorį imti kaip 1,23  kg/m³, bet ten net neparašyta, prie kokių oro temperatūrų yra tokia jo masė. Tarp kitko, pagal oro svorį vėliau vertinant energijos pernešimo savybes, labai svarbus parametras drėgmės kiekis kube.

Tik PHI formulėje nurodyta Mass flow in kg/h. O tu nurodai kg/m³. Tikriausiai didelio skirtumo ar 1,293 ar 1,23 nebūtų. Klausimas ar tai jau galutinis skaičius, ar ne? Man irgi su tais dviem dydžiais kilo klaustukų, todėl ir neapskaičiavau. Šiaip būtų galima labai tiksliai pagal PHI formulę paskaičiuoti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 24 balandžio 2017 - 09:07
QUOTE(cibulis @ 2017 04 24, 09:10)
Tik PHI formulėje nurodyta Mass flow in kg/h. O tu nurodai kg/m³. Tikriausiai didelio skirtumo ar 1,293 ar 1,23 nebūtų. Klausimas ar tai jau galutinis skaičius, ar ne? Man irgi su tais dviem dydžiais kilo klaustukų, todėl ir neapskaičiavau. Šiaip būtų galima labai tiksliai pagal PHI formulę paskaičiuoti.


"Mass flow in kg/h", Tai jei pas tave 150m3/h oro srautas, tai bus 150m3/h * 1,23 kg/m³ (tiksliau būtų skaičiuoti su šiuo dydžiu) = 195 kg/h
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 24 balandžio 2017 - 09:15
QUOTE(cibulis @ 2017 04 24, 10:10)
Ko čia kabinėjiesi? Žmogaus nuomonės gali keistis. Be to aš tuo metu pateikiau savo perdangos betonavimo kainą. Kitų pavyzdžių neturėjau. Springdamas neaiškinau, o sakiau savo argumentus. O tu dabar springdamas kabinėjiesi. Matot, ponas biesas įsižeidė mano FB puslapyje ištrynė savo pasisakymus. Ir aš nebijau pripažinti klydęs, skirtingai nei kai kurie. Ir iš anksto pagalvojau, kad būtent prie šito įrašo prisikabinsi. Teisingai mąsčiau.
Papildyta:

Tik PHI formulėje nurodyta Mass flow in kg/h. O tu nurodai kg/m³. Tikriausiai didelio skirtumo ar 1,293 ar 1,23 nebūtų. Klausimas ar tai jau galutinis skaičius, ar ne? Man irgi su tais dviem dydžiais kilo klaustukų, todėl ir neapskaičiavau. Šiaip būtų galima labai tiksliai pagal PHI formulę paskaičiuoti.



Taip istryniau nes as tau ne pirstu nepdesiu tobulindamas tavo puslapi. Malonu padeti geriem zmonem,bet ne savanaudziam. Nuomones gali keistis,taip. Pagaliau pakeitei. Tuom ir pabaikim.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2017 04 24, 10:14)
"Mass flow in kg/h", Tai jei pas tave 150m3/h oro srautas, tai bus 150m3/h *  1,23 kg/m³ (tiksliau būtų skaičiuoti su šiuo dydžiu) = 195 kg/h

Aš tokius skaičius surašiau. Bet išeina kažkokia nesąmonė: 0,79+3,04? Kažką ne taip skaičiuoju. Gal yra rimtesnių matematikų ir fizikų?
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2017 04 24, 10:20)
Taip istryniau nes as tau ne pirstu nepdesiu tobulindamas tavo puslapi. Malonu padeti geriem zmonem,bet ne savanaudziam.    Nuomones gali keistis,taip.  Pagaliau pakeitei. Tuom ir pabaikim.

Man kaip tik kyla įvairių minčių artimiausiu metu pašalinti tą FB puslapį. Visko gali būti, kad jo neliks. Dar iki galo neapsisprendžiau. Todėl labai nenuliūdinai, kad ištryniai. Buvo įdomu palyginti entalpinio priešpriešinių srautų ir rotacinio pučiamas temperatūras, prisuktą elektrą, bet visi, kurie sutiko dalintis informacija po kelių mėnesių dingo.
Atsakyti
del betono kainu - siuo metu ieskau betonuotoju sudetingai konstrukcijai su uzapvalintais kampais ir tt islieti. kolkas geriausias pasiulymas 500eur/m3. perskaiciavus tarkim i 15cm storio sienas, butu 75eur/m2. tai cia brangu ar ne ?
Biesai, tu kaip statybininkas, gal gali teisingus betonuotojus parekomenduot. neskaitant pamatu reiktu isliet apie 100m3.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 24 balandžio 2017 - 09:46
QUOTE(madwifi @ 2017 04 24, 10:43)
del betono kainu - siuo metu ieskau betonuotoju sudetingai konstrukcijai su uzapvalintais kampais ir tt islieti. kolkas geriausias pasiulymas 500eur/m3. perskaiciavus tarkim i 15cm storio sienas, butu 75eur/m2. tai cia brangu ar ne ?

Nežinau ar brangu, bet statybose nėra taip: jei ploniau, tai pigiau. Statybininkai turi savo maržą ir jei plonėja siena ir mažėja uždirbamų pinigų kiekis, tai kaina didėja.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2017 04 24, 09:37)

Man kaip tik kyla įvairių minčių artimiausiu metu pašalinti tą FB puslapį. Visko gali būti, kad jo neliks.


Nu tu ir pavarai, jau apsidžiaugiau, kad galima viską apie tavo namą vienoje vietoje rasti, ir vėl nieko.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2017 04 24, 09:28)
Aš skaičiuoju taip:
18,9-2,4/19,3-2,4=16,5/16,9=97,6 proc.

Skaičiavime du kartus panaudota lauko T. Pagal mane primityvioji formulė turėtų būti tokia:
(19.3-6.2)/(18.9-2.4)=79%
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2017 04 24, 09:37)
Aš tokius skaičius surašiau. Bet išeina kažkokia nesąmonė: 0,79+3,04? Kažką ne taip skaičiuoju. Gal yra rimtesnių matematikų ir fizikų?


Tavo ranka parašytoje formulėje, radau tik vieną klaidą, visa kitą panašu kad nurašyta teisingai, vietoje paskutinio skaičiaus reikia įrašyti drėgmės grąžinimo koeficientą, kuris pas tavo rekupą nustatytas ne kaip 38%, bet 73%, tad paskutinė sandauga gautūsi 5,84%, bet nurodyta, kad imamas ne didesnis nei 4,8% dydis. Iš kitos pusės, jei tavo rekupas rodo ir momentinį drėgmės gražinimo koeficientą ir tu viską nurašei teisingai, tuomet iš vis, tavo nurašytuose duomenyse pagal pateiktą formulę klaidų nėra.

Aš gavau 0,8021781+3,04%. Šeip tai teko susidurti, kad 0,80 yra 80% atitikmuo (1,0 = 100%). Jei 0.80 paimti kaip 80.22%, tai gaunasi, kad tavo rekupo momentinis nvk 83,26%


Papildyta:
QUOTE(Giords @ 2017 04 24, 13:14)
Skaičiavime du kartus panaudota lauko T. Pagal mane primityvioji formulė turėtų būti tokia:
(19.3-6.2)/(18.9-2.4)=79%


Primityvių yra daug, o mes norim pagal pasyvių namų instituto pateiktą formulę suskaičiuoti.

Papildyta:
QUOTE(Giords @ 2017 04 24, 13:14)
(19.3-6.2)/(18.9-2.4)=79%


Pagal tavo pateiktą formulę irgi gaunasi 0,79, ir į procentus pavertei kaip 79%, tai manau, kad vis tik teisingai ir aš primečiau, pagal PHI pateiktą formulę.
Papildyta:
Vis tik įdomiai atrodo, kad PHI visai nevertina į patalpas paduodamo oro temperatūros, pagal kurią savo įrenginių NVK skaičiuoja visi įrenginių gamintojai ir visas pastangas sutelkia tik šio parametro gerinimui. Nieko keista, kad jei vertinsi tik paduodamo oro temperatūrą, įrenginio NVK atrodys gražiau, nei realus įrenginio NVK.

Vis tik vertinti tik išmetamo oro temperatūrą, neatsižvelgiant į paduodamą, tai jau visai kitas kraštutinumas, rodantis ne pačio įrenginio, o visos vėdinimo sistemos su tuo įrenginiu NVK.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 24 balandžio 2017 - 14:09
Iš kitos pusės galima grįžti prie Amalvos rotorinio įrenginio NVK apskaičiuoto pagal PHI formulę.

Pagal PHI formulę paskaičiuoto įrenginio NVK yra 78%, bet šis NVK su absoliučiai nevertintu drėgmės gražinimu. Turint omenyje, kad rotorinių įrenginių drėgmės gražinimo koeficientas yra geresnis nei plokštelinių entalpinių įrenginių, galima drąsiai prie šio įrenginio pridėti maksimalią leidžiamą korekciją dėl drėgmės gražinimo 4,8% (Zehnder nustatytas drėgmės gražinimas 73%, bet visiems įrenginiams viršijantiems 60% drėgmės gražinimo ribą, pridedamas dydis negali viršyti 4,8%. Taigi, rotorinis gražina net daugiau drėgmės nei Zehnder, bet irgi gautų tą patį 4,8% bonusą)

Ir ką gi turime, Amalvos rotorinio įrenginio NVK padidėja nuo 78% iki 83%, o tai ne taip jau ir toli iki Zehnder Įrenginio NVK - 86%.

Iš kitos pusės, PHI reikalauja, kad visuose rekuperatoriuose, kurių drėgmės gražinimo parametras aukštesnis nei 60%, būtų įrengtas ištraukiamo oro valdymas pagal drėgmės lygį ištraukiamame ore, o Amalvos įrenginys tokio daviklio neturi, tad būtų uždirbęs vieną minusą garantuotai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 24 balandžio 2017 - 14:32
QUOTE(Giords @ 2017 04 24, 14:14)
Skaičiavime du kartus panaudota lauko T. Pagal mane primityvioji formulė turėtų būti tokia:
(19.3-6.2)/(18.9-2.4)=79%

Iš kur tokią formulę ištraukei? Net mąstant labai primityviai, namo viduje esančio oro temperatūrą reikia laikyti kaip 100 proc. konstantą. Tarkime name turime +19,3 laipsnio. Būtent šis skaičius yra 100 proc.

Kokios temperatūros oras grąžinamas į vidų galima paskaičiuoti labai primityviai: 18,9/19,3 ir turime 97,9 proc. Juk jeigu namo viduje yra +19,3, o grąžinamas +18,9 laipsnių oras, tai NVK niekaip nebus 79 proc. Norint, kad NVK būtų 79 proc., grąžinamo oro temperatūra turi būti 15,3 laipsnio. O juk grąžinamas tikrai aukštesnės temperatūros oras.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 24 balandžio 2017 - 14:33