A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Statau ne pirmą namą. O nuo to kokį sprendimą priimsi yra labai esmė, nes paskui bus tik jo vykdymas, kurio pasekmes nevisada pavyksta ištaisyti.
Aš kalbu apie pilnavidures keramines plytų sienas, tai gal žinai bent vieną geresnę medžiagą sienoms? Tai parašyk
Taip, garo izoliacija reikalinga, kad drėgmė nepereitu, bet tai yra aliuminio folija, bitumas, polietileno plėvelė, mastikos specialios, gruntai specialūs

taip, tu teisus, jei tai ne stora putu silikato blokeliu siena

Džius, reiškia garins drėgmę iš patalpų vidaus, o tai nėra gerai apšiltinimo sluoksniui. Kuo mažiau drėgmės pasieks apšiltinimo sluoksnį, tuo bus geriau. Tai labai gerai matosi ant mineralinių vatų. Tos vatos, kurios blogai apsaugomos nuo garo, sudyla labai greitai, per kelis sezonus. EPS mažiau tam jautrus, bet jam taipogi išgarinama drėgmė yra kenksminga.

Aišku, tai kad apšiltinimo medžiaga išgarina drėgmę yra ženkliai geriau, nei ją sulaiko, bet tai reikėtų suprasti, kaip papildomą apkrovą, tenkančią apšiltinimo medžiagai, kurios geriau išvengti.
Papildyta:


Taip, norėjau akytbetonį įtraukti kaip išimtį iš mūrų, bet kadangi tai apšiltinimo, o ne statybinė medžiaga, nusprendžiau, kad tai jau perteklinė info .
Papildyta:


Sakyčiau tikrai labai gerą statybinę medžiagą pasirinkai. Tai tikrai geresnė, nei mano skylėtos keraminės plytos, bet geresnė statybinė medžiaga tikrai yra, tai panašios masės, bet monolitinė statybinė medžiaga - betonas. Betonas geresnis už plytas tuo, kad jis iškart užtikrina ir pakankamai gerą sandarumą, be to, kadangi betonas yra armuotas, tai bendras konstrukcijos tvirtumas, vientisumas bus kartais aukštesnis. Nesitikėčiau iš betono skilimų sienoje, ką pamatyti mūro sienoje, gana dažnas reiškinys.

Iš kitos pusės, prisimenu Rusijoje girdėtas pagyras, kad vat šita cerkvė pastatyta nenaudojant nė vieno vinies. Gal tas jų tikėjimas, kad metalas iškraipo energetinius laukus ir turi pagrindo Na tuo atveju, tavo pasirinktas mūras turbūt pats geriausias ;).
Papildyta:


Man tai taip apdirbto mūro vaizdas baisus

Chebra sugadino grąžų klinkerį, kaip kad šiuolaikinę architektūrą darko grafity. Na jo, tai kažkam patinka, bet aš tikrai nesu iš tų.
Papildyta:


Sienas nuo garo reikia apsaugoti tam, kad apšiltinimo medžiaga dirbtų projektinėse reikšmėse, nesumažėtų apšiltinimo medžiagų liambda dėl jose esančios drėgmės, kurios, sienoms esant laidžioms garui, ten bus gana nemažai, be to tai leidžia padidinti visos sumuštinio konstrukcijos ilgaamžiškumą. Ne tik apšiltinimo medžiagos, bet ir klijų, laikančių apšiltinimo sluoksnį, ir tinko, armavimo sluoksnio esančio ant apšiltinimo medžiagos ir visų kitų mazgų.

Neteisinga drėgmės lygio reguliavimo funkciją perkelti sienoms. Seniai pripažinta (jei atmintis nepaveda, dar XIX amžiuje), kad toks mąstymo stereotipas yra klaidingas. Drėgmės reguliavimas, patalpų viduje turi būti tiktai vėdinimo reikalas, visiškai neatsižvelgiant į tai, vėdinama rekuperatoriaus pagalba ar "natūraliu" būdu, pro atidarytus langus. Tad rekuperatoriaus gedimas, tai ir ne priežastis užkrauti papildomą funkciją sienų sumuštiniui.

Jei tu šiuo postu nori pasakyti, kad turi įrodymą, kad tavo rekuperatorius tiksliai balansuoja oro srautus, tai klysti. Čia ne įrodymas.

Pirmiausiai visi elektroniniai davikliai turi paklaidą, tad neįmanoma padaryti sistemos labai tiksliai balansuojančios oro srautus. Paprasčiausiai fiziškai neįmanoma.

Antras dalykas, tai, kad oro slėgių skirtumas buvo ant tiek ženklus, kad net netikslūs davikliai jį pastebėjo, neįrodo, jog elektronika atsižvelgdama į temperatūrų rodmenis, pati nekoreguoja palaikomo slėgių skirtumo.

Aš šiuo įrašu norėjau parodyti, kad rekuperatorius mato, kada išbalansuojami srautai ir atstato sureguliuotą srautą. Įdomu, ką vėjuotą šeštadienį darė protingi rotaciniai įrenginiai? Vėjo gūsiai irgi turėjo išbalansuoti srautus. Ar bent akies krašteliu pastebėjo?
Papildyta:

Aš niekada neteigiau, kad mano įrenginys pučia idealiai vienodą srautą. Kaip tik rodžiau, kad skirtumas siekia 2-5 kubus. Bet manau, kad tai yra gana tikslu? O ką rodo rotaciniai įrenginiai? Jie pučia idealiai vienodą srautą?

Kitas dalykas. Jei teigi, kad mano "Zehnder'is" išbalansuoja srautą, tai kiek stipriai ir kuo tai blogai?

Parašiau, kad ne sienos, o vėdinimo sistema turi tuo rūpintis, bet neparašiau kodėl.

Taip, tai apšiltinimo sluoksniui kenksminga, bet jei kas 5 metus keisti apšiltinimo sluoksnį nesukels didelių problemų. Pagrindinė problema tame, kad per sienas pašalinama ženkliai per mažai drėgmės, nei reikia. Kad per sienas būtų pašalinamas didesnis drėgmės kiekis, sienos turi būti kiauros, bet tai jau "vėdinimo sistemos" įdiegimas į sienas. Jei jos bus sandarios, be vėdinimo sistemos nieku gyvu nesugebės pašalinti perteklinės drėgmės.

Būtent todėl, drėgmės patalpose reguliavimas privalo būti patikėtas vėdinimui, o sienoms, kadangi jos vis tiek realiai prie to prisidėti negali, o bet koks drėgmės keliavimas per jas yra kenksmingas, geriausias sprendimas - kaip įmanoma labiau sumažinti drėgmės migracija per sienų konstrukcijas.
Papildyta:


Nihrena jie neprotingi, pas mano įrenginį nėra daviklių kurie leistų balansuoti sistemą, bet didesnio slėgių skirtumo nesitikiu, nes padidėjus slėgių skirtumui jis susireguliuoja per kitą ventiliacijos angą ir namo nesandarumus automatiškai.




Čia skirtumas dėl elektronikos netikslumų. Kai įsijungia srautų korekcija atsižvelgiant į lauko temperatūras, slėgių skirtumas padidėja.



Realiai taip, daugiau nei reikia.



Tikrai ne. Konkrečiai mano įrenginys, kadangi jame nėra sumontuotų slėgio daviklių, bei visi kiti, be sumontuotų slėgio daviklių, net nebando pakoreguoti slėgių skirtumo stipriau papūtus vėjui. Korekcija įvyksta automatiškai, kiek leidžia namo nesandarumai, bei kita ventiliacijos anga.




Realiai tai visais kitais atžvilgiais yra tik labai gerai, išskyrus vieną - tai iškreipia rekuperatoriaus NVK rodmenis ir jis monitoriuje rodo nepelnytai aukštą NVK. Tik tuo.

Gal betonas kažkiek ir geresnė statybinė medžiaga, bet tokios sienos kaina bus didesnė nei kitų medžiagų. Todėl vienareikšmiškai pilnavidurės plytos (keraminės ar silikatinės) yra geriausia statybinė medžiaga. Aš rinkčiausi keramines. Brolis namą išmūrijo iš pilnavidurių silikatinių plytų.

Dėl kainos žinok suabejočiau. Viskas priklauso nuo betono storio. Paprastai betonas būna 15cm storio, kai mūras 25cm, bet BangaS pamenu ieškojo konstruktoriaus, kuris paskaičiuotų konstrukcijos apkrovas prie 12cm storio betono sluoksnio. Prie tokių betono storių, statybinių medžiagų reikėtų mažiau, ir net joms esant brengesnioms, gali būti, kad galutinė kaina bus net mažesnė.

Pliusų yra ir daugiau, realiai išbetonuotos sienos gali būti beveik idealiai lygios, tad tokių sienų turėtų nereikėti tinkuoti, užtektų tik nuglaistyti, čia dar viena sutaupymo galimybė. Dar vienas pliusas, jei į klojinius iškart dėsi putplasčio lapus, kaip kad darė bangas, susitaupo dar ir ant putplasčio klijų, bei putplasčio lapai priklijuojami prie sienos idealiai, be jokių oro tarpelių, tai dar vienas, sakyčiau labai didelis pliusas.

Apie tokios sienos sandarumą jau minėjau. Pasiskaičiuok kiek galima sutaupyti ant Siga juostų.

Taigi, šiai dienai, aš labai simpatizuoju šiai konstrukcijai. O po betono, tai aš irgi vienareikšmiškai vėl rinkčiausi keramines plytas, tik šį sykį, įvertinčiau variantą su pilnavidurėmis.

Aš kaip tik pastebėjau, kad rekuperatoriaus elektronika rodo daug žemesnę temperatūrą nei name stovintys termometrai. Galėsiu vėliau nufotografuoti ir parodyti.

Kita vertus manau, kad PHI testuoja įrenginius su atskirais kalibruotais termometrais, įranga. Todėl jų gautas NVK tikrai tikslus.

Vienintelis skirtumas, kad jie NVK skaičiuoja su protinga formule, o aš labai paprastai. Jei kas padės išsiaiškinti kaip gauti šituos du dalykus, galėtumėme suskaičiuoti pagal PHI formulę. Man nežinomi šie dydžiai:
m˙ Mass flow in kg/h
cp Specific heat capacity in W h/(kg K).

Manyčiau kad taip, bet jis ir yra žemesnis, realesnis, nei kosminis 98%.

Jei galima gauti tikrai lygias sienas ir viduje priimtinas nuogo betono ir kitų medžiagų derinys, tai tikriausiai betoninės sienos būtų pigios. Turiu galvoje, jei galima viduje padaryti daug atviro betono ir tik kai kurias sienas, lubas glaistyti ar apkalti medžiu, tai tada tikrai pigi sistema. Bet tikriausiai įvertinus, kad reikia iš anksto išvedžioti elektros, signalizacijos laidus, vėdinimo įrangą ir t.t., tai tikrai estetiškam vaizdui gali būti brangi sistema.
Papildyta:

Pagal mano primityvią formulę, tikrai kosminis naudingumas. Štai šio momento rekuperatoriaus skaičiai. Aš skaičiuoju taip:

18,9-2,4/19,3-2,4=16,5/16,9=97,6 proc. Mano pateiktoje nuorodoje matyti ne tik temperatūros, bet ir drėgmė. Todėl būtų puiku paskaičiuoti pagal PHI formulę. Tik nežinau kaip gauti keletą skaičių. Tuomet galėtumėme tiksliai palyginti.

Betonas zymiai geresne medziaga. Pati geriausia tvirciausia,stabiliausiasandariausia.
Papildyta:



Na ka cibuli,tavo zodziai atsisuko pries tave pati. Laukiau kada tai atsitiks,zinojau kad tai atsitiks.... Kazkada(ne sioje temoje) springdamas teigei kad betonas pati pigiausia statybine medziaga ir jai nereikia apdailos ir t.t Tavo teiginys buvo kad betonas pigu visiem siulei darytis jei patinka betona,nuotraukas kelei... Dabar teigi kad betonas brangu. Laikas apsispresti pagaliau. Ponas cibuli