A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

ar jus patys su savim susinekat ta pacia rekupu diskusija ir vedinimo ir A++ temoj vystydami ?

Iš lauko gauname sausesnį ir mažiau besiskiriančios nuo kambario temperatūros orą. Į lauką išmetame drėgnesnį, bet daugiau besiskiriančios nuo lauko temperatūros orą. Jeigu pabandytume atstatyti paduodamo į patalpas oro drėgmės lygį išgarinant tam tikrą kiekį vandens į paduodamo oro srautą, tai šis srautas atvėstų.

Kitaip sakant jeigu oras būtų sausas ir srautai subalansuoti tai nebūtų jokio skirtumo, kurias temperatūras vertinti. Abiem atvejais būtų lygiai tas pats.

Realiai rekuperatoriaus šilumokaičio išmetamame sraute vyksta kondensacija ir iš jos išsiskyrusi energija labiau sušildo paduodamą oro srautą. Todėl ir atsiranda temperatūrų skirtumas.

Kuris variantas teisingas - nėra vienareikšmiško atsakymo. Vandens garavimas patalpose (džiaunami rūbai, augalai, indai, akvariumai...) šaldo patalpas, krenta jų temperatūra.
Jeigu tokį dalyką vertintume kaip šiluminius nuostolius tai jie matosi išmetamame šiltame ore ir gali būti užskaityti kaip vėdinimo nuostoliai.

Jeigu namo atvėsimo dėl vandens garavimo namo viduje nevertiname kaip šiluminių nuostolių, tada skaičiuojame kaip sako Cibulis.

Mano manymu reikėtų vertinti viską, dėl ko namas vėsta ir bandyti tai sumažinti arba kompensuoti. Jeigu name per dieną išgaravo 5 ltr vandens (prarasta 3 kWh šilumos) tai norėtųsi, kad rekuperatoriuje tie 5 ltr kondensuotųsi ir kondensacijos šiluma (3kWh) labiau pašildytų įeinantį orą arba dalis šios šilumos tektų vandens išgarinimui paduodamame ore - rotaciniai ir entalpiniai plokšteliniai rekuperatoriai tai daro.

Feistas irgi siūlo vertinti skaičiuojant su išmetamo lauk oro temperatūra.

87% ir 78% vistiek nėra galutiniai nvk, nes išmetame kur kas daugiau vandens garų nei paduodame į namą, todėl jis kristų dar bent 10-15% mano spėjimu.

150m3/val. srautas su 90% NVK sudarytų vos 2-3 kWh per parą nuostolius. Tepalinis radiatorius iškiria apie 30 kWh per parą, todėl 2-3 kWh turėtų būti vos juntama, bet realiai matome, kad įtaka daug didesnė, namas daug greičiau atvėsta įjungus vėdinimą ir siekia 25-35% bendrų nuostolių. Apie jokį aukštesnį nei 80% tikrą entalpinį NVK nėra ką ir kalbėti.

Reserve, apie akvariumus gerai arba nieko... O jei rimtai tai nesuprantu kaip akvariumas saldo kambarį jei vandens temperatūra apie 25 laipsniai.. Aš galvojau kad kaip tik atvirkščiai. Kad akvariumas tai didelis el šildytuvas...

Šiuo metu per parą šildymui prisukama apie 3,5 kW elektros. Vakare galėčiau pasakyti tiksliai. Dar vienas patikslinimas: varinėja ne 150, o 166 kubus oro. Viską įvertinus vis tiek grįžtame apie ne pilnų 90 proc., t.y. NVK siekia apie 87-88 proc. Man net labai galai sueina.

Tarkime, kad Zehnderis apgaudinėja vartotojus. Kaip jis tai daro? Kodėl kitos institucijos, vartotojai, dar kas nors nepaduoda jų į teismą? Taip pat iki šiol nesulaukiau atsakymo, ką šiuo metu pučia rotaciniai įrenginiai? Kodėl visi taip slepiat informaciją?

tai kad atsakineja tik i "patogius" klausimus Mintai, tai ka pas tamsta pucia ?
Ka Bango rekuperatorius pucia, nes kaip suprantu nestandartinis sprendimas ten ?

Per šią parą geoterminis prisuko 3,08 kWh elektros. Rekuperatorius varinėja 166 kubus oro. Šio vakaro skaičiai. NVK išeina 88,6 proc.

Dieną, kai saulė dar labiau kepino, NVK siekė lygiai 90 proc. Pirmo aukšto temperatūros vidurkis pagal termostatus - 22,5 laipsniai, antro aukšto vidurkis - 23,5 laipsniai. Pagal kalibruotą termometrą, kuris stovi pirmame aukšte buvo 23,6 laipsniai. Antro aukšto į pietus orientuotose kambariuose termostatai fiksavo 24,5 laipsnius. Šiaurinėje namo pusėje termostatai rodė 21,5-22 laipsnius.

Akvariumas šildo. Faktas.
Kalbėjau bendrai apie vandens garavimą. Garavimas name šaldo namą.

Pasistenkite šiek tiek pasigilinti kas parašyta.
Pateikiau garavimo įtakos pavyzdį name, kuris šildomas vienu tepaliniu radiatoriu ir vėdinamas 150m3/h oro srautu.
Tai kad jums šildymui šiuo metu reikia 3kWh per parą dar nieko nereiškia, tai niekaip nesusiję su vėdinimo nuostoliais. Čia daugiau saulės pritekėjimų ir namo šiltumo klausimas. O šildymo sezoną jau reikėtų baigti.

Garavimas name šaldo namą. Tai nėra labai daug šalčio, bet ir ne 1-2% kai namas gerai apšiltintas.
1 litras vandens išgaravęs namuose sušaldo namą 0,63 kWh automatiškai.

Nieks negali pasakyti kiek pas jus išgaruoja vandens name, todėl sunku ir kažką paskaičiuoti.

Pas mane temperatūra taip nešokinėja. Ryte ir vakare po saulėtos dienos temperatūra skiriasi max 1,5C. Pirmas ir antras aukštas, bet kuris kambarys skiriasi max 1C. Namas nešildomas virš 2 savaičių. Temperatūra apie 22C.

Kodėl nenorite skaičiuoti NVK kaip siūlo PN institutas, pagal išmetamo lauk oro temperatūrą? Gal norite gražesnio skaičiaus?

Pagal šią logiką išeitų, kad kuo drėgniau viduje, tuo vėsiau?
Jei drėgmė 30-40 - šiluma išeitų neprarandama?

Drėgnumas ir vėsumas čia nelabai susiję.
Paprasčiausiai buvo du litrai vandens skalbiniuose, skalbiniai išdžiūvo, vanduo virto garais ir tas virsmas sugėrė 1,2 kWh šilumos iš patalpų. Kuo daugiau garavimo tuo daugiau šilumos tam sunaudojama, kuri paimama iš patalpų.
PVZ žmogui daug šalčiau kai jis apsipila vandeniu, nes vyksta garavimas ir sugeriama šiluma iš aplinkos (žmogaus).

100% entalnių NVK rekuperatorius turėtų išleisti tiek pat vandens garų kiek ir gauna į namą, t.y. turėtų visą perteklinę drėgmę kondensuoti šilumokaityje. Tai neįmanoma, nes įeinantis srautas yra šaltesnis už metemą lauk, todėl metamas lauk turės didesnį kiekį vandens garų nei įeinantis (kalbama apie Lietuvos klimatą šaltuoju metų laiku).

Tie išmetami nesikondensavę garai ir yra papildomi šilumos nuostoliai patiriami per ventiliaciją, kurių nematome paprastose NVK formulėse.

Mano rekuperacinė sistema dar nėra iki galo sutvarkyta, todėl savo nvk dar negaliu pasakyti.

Tai ne nuo manęs priklauso. Viskas veikia automatiškai. Kada sustos siurblys, tada sustos. Aš sakau, kaip yra. Tiesiog skelbiu eksploatacines išlaidas: atskirai siurblio ir atskirai rekuperatoriaus.

Suprantu, kad šitą pasakymą reikia suprasti, kad mano namas niekam tikęs, nes Bango name šildymas nevyksta jau 2 savaites. Viskas OK, yra visokių namų, skirtingų eksploatacijų, skirtingų savininkų ir skirtingų požiūrių. Aš skelbiu savo duomenis. Laikas būtų paskelbti ir savo eksperimentinio namo duomenis. Galėtumėme palyginti.
Papildyta:

Dar vienas įrodymas, kad Bango namas geresnis. Kodėl temperatūros nešokinėja yra daug klaustukų (gyvenamas namas ar ne, su užuolaidomis ar ne, kokie stiklo paketai ir t.t.). Apie mano namą pilna informacijos, todėl galime lyginti duomenis. Apie tavo namą informacijos trūksta, todėl ir negalime lyginti. Kitas dalykas. Jei gerai pastebėjai, aš pasidalinau trijų skirtingų matavimo įtaisų duomenis: termostatų, kalibruoto termometro ir rekuperatoriaus parodymais. Daug galima kalbėti, bet tikrai neverta kalbėti apie tą patį N kartų. Pvz., kad ir apie kaimynų medžių ar namų metamą šešėlį ar termostatų tikslumą ir t.t.
Papildyta:

Nenoriu aš jokio gražesnio skaičiaus. Aš skaičiuoju pagal man žinomą paprasčiausią formulę. Tiesiog taip patogiausia. Pagal tą formulę aš matau kaip skiriasi rekupo NVK metų bėgyje. O jei kas norite, skaičiuokite pagal sudėtinga PN formulę. Visus skaičius pateikiau.

Taip pat vis dar laukiu rotacininių įrenginių skaičių.

Tai ji neveikia, gal todėl šildymo sezoną jau ir užbaigėt? Name gyvenama?