A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Dabar ateina kelios apsiniaukę dienos. Žiūrėsiu ar liks bent +21C nekūrenant.
Palangės dar nėra. Langas pilnai paskandintas šiltale. Realiai palangės vieta dar nėra apšiltinta iki galo iš lauko, todėl ši vieta dar pasitaisys. Langas yra su pilnai paslėpta varčia. Palangė bus montuojama prisukant prie rėmo, po snapeliu. Rėmo matysis tik iki 10mm.
Jau viskas neblogai. Praktiškai viskas paleista išskyrus 2,5kW geoterminį. ŽŠ veikia, rekuperacinė veikia, sandarumo dar nematavau, bet daug probleminių vietų nesitikiu. Žiemą kūrenau vieną tepalinį radiatorių. Didžiają šildymo sezono dalį nebuvau įsikraustęs, todėl apie kwh sąnaudas kalbėti būtų šiek tiek neteisinga.
Po truputį įsitiku, kad realiai nelabai įmanoma Lietuvoje sutilpti 15kWh/m2A pasyvaus namo reikalavimus (nevertinant skaitmeninių modeliavimų), ką parodo ir visų mūsų pavydžiai. Įgyvendinti kaip ir būtų galima, bet neatsirastų nei vieno taip norinčio ir tiek sumokėti galinčio žmogaus Lietuvoje. Iš kitos pusės labai realu tenkinti 10W/m2 šildymo sistemos galios kriterijų. Šią sąlygą išpildyti būtų daug pigiau nei 15kWh/m2A. Apskritai, mūsų klimatui reikėtų pakoreguoti šiuos skaičius, nes vokiečiai, austrai didžiuojasi daug paprastesniais pasyviai namais, kurie Lietuvoje nebūtų verti tokio dėmesio.

Pritariu, nors mano name dar daug ko tobulintino, bet nesitikėčiau ženklesnio rezultato ir po tokio probleminių vietų pašalinimo. 10W/m2 tikrai daug paprasčiau pasiekti. Aišku jei vertinti realius skaičius, o ne primestus ant popieriaus su skaičiuoklėmis.

Beje, pas mane tiekiamas gana šaltas oros iš rekupo stipriai numušinėje vidaus temperatūrą. Oro srovių nesijaučia, perpūtimo tikrai nesibaiminu, bet patalpų vidaus oro temperatūra krenta.

Jei pakeisti rotorinį rekuperatorių, plokšteliniu su ŽŠ manau irgi turėčiau gerokai geresnį rezultatą.

Kas per langai, stiklo paketai?

Kas per 2,5kW geoterminis?
...
Kai apsigyvensit tai gausite nemazai buitines silumos. Salciu metu dar pietu saule prikaitins.

Taip, vėdinimo įtaka labai didelė. Pas mane priešpriešinių srautų, milžiniško ploto aliuminis šilumokaitis (maždaug 1m ilgio), bet jis nesiekia 98%, ką deklaruoja kiti gamintojai... Vėdinimui reikia skirti labai daug dėmėsio.
Langai visi skirtingi. Dauguma gamintų pagal vienetinį užsakymą, paketai 6/20/6/18/6/18/6 su SWS-U termorėmeliais, bet vistiek kraštai šiltesni. Tenka susitaikyti. Vieną langą įsidėjau plastikinį keturstiklį, grynai palyginimui. Jis atrodo labai silpnai žiūrint su termovizoriumi.
ŠS kinietis. Kol nepajungiau - labai nekomentuosiu.

siurblys jau 3 dienas atostogauja, ruosia tik karsta vandeni. Viduje 21-26, 1 langas dienom praviras. Vedinimas dar nepaleistas todel i lauka dvi 20 cm skersmens skyles "ziuri". Savaitgali paleidineju rekuperatoriu.

6/20/6/18/6/18/6 =80mm iš jų 56mm bendras oro tarpas, nieko keisto, kad tavo paketai akivaizdžiai šiltesni nei mano 4/20/4/18/4 = 50mm iš jų bendras oro tarpelis 38mm. Be to ir termorėmelis šiltesnis, bei esant jiems storesniems, nuostoliai per termorėmelius irgi vienareiksmiškai mažesni, bet vis tiek matosi.

Kam 6mm stiklą naudojai paketams, o ne 4mm?

Reiks vėl bandyt atrasti kelią iki tavo namo .

Kai išjungiu rekupą pas mane irgi šiluma laikosi ženkliai ilgiau, tos vėdinimo skylės tiek šilumos neatima. Vat atidarytas langas, jau kas kita, bet ir klausimas ar per jį netenkama daugiau šilumos, nei per intensyviau veikiantį rekupą.

Iš kitos pusės, nepamiršk kiek pas tave saulės pritekėjimų per tokį langų plotą.

Klausimas vertas milijono..
Su kuo daugiau prarandama silumos..

Į kurį atsajymų arba daug, arba nei vieno

Bet jis nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Esmė yra rekuperatoriaus našumo dydyje ir vėdinamo oro kiekyje.

Ta prasme, jei su tikėtinu rekuperatoriaus našumu ~80% pakeičiama 500m3/h oro, tai šiluminiai nuostoliai atitinka be šilumogrąžos pakeistam 100m3/m3 orui, sakykim per namo nesandarumus ar pro atidarytą langą.

Mechaninėje vėdinimo sistemą, per nedidelę skylę oras stumdomas mechaniškai, "per jėgą". Natūralaus vėdinimo atveju, netikiu, kad per tas pačias skyles pasikeičia bent kiek panašus oro kiekis, kol nėra rimtesnio vėjo. Atidarytas vienas langas jau žiūrisi kiek geriau, bet klausimas, ant kiek jis atidarytas, antras dalykas, kad per langą vyktų intensyvesnė trauka, mano namo atveju reikia atidaryti antrą langą, kad vienas būtų atidarytas pirmam aukšte, o kitas antrame, bei palikus visas atviras duris, vat tada tai jau trauka juntama, o atidarius tik vieną langą, oro kaita per jį minimali.

Taigi, kaip minėjau, viskas priklauso nuo lyginamo rekuperatoriaus efektyvumo ir pakeičiamų oro srautų. Vienas žingsnis ten ar ten ir situacija keičiasi. Su 70% efektyvumo rekuperatoriumi santykis su natūralia oro kaita būtų tolygus prie 233m3/h su 100m3/h.

Ir dar vienas dalykas, šildant ar vėsinant oru, patalpose esanti oro temperatūra kinta greičiausiai, nes kuo intensyvesnė oro kaita, tuo mažiau oro temperatūra įtakojama oro temperatūros skirtumo nuo konstrukcijų temperatūros. Taigi, pakeičiant didesnius oro kiekius su pakankamai šaltu rekuperuotu oru, patalpose oras bus vėsesnis, nei pakeitus ženkliai mažesnį oro kiekį, nors ir šaltesniu oru, pagal mano parašytą proporciją, nes lėčiau keičiamo bei didesnio temperatūrų skirtumo oro temperatūrą, namo konstrukcijos sušildys greičiau.

Situacija ta, kad su rekuperatoriumi vėdinant, prie tų pačių šilumos nuostolių, tai yra prie mano pateiktų oro kaitos proporcijų, dėl namo sienų ir grindų įtakos, vidaus oro temperatūra prie mechaninio vėdinimo bus mažesnė, nei prie natūralaus.

Tai kad žinok, tavo vien tik ŽŠ, manau tikrai panašus (tikrai ne daug atsilieka) pagal našumą rotoriniam rekuperatoriui. Tik vasarą reikėtų ŽŠ neeksploatuoti, kad išvengti galimo drėgmės kaupimosi, kas sudarytų palankią terpę mikrobų augimui.

Taip, kad tavo vėdinimo sistemos pavadinti natūralia liežuvis neapsiverčia ;).

Cia kaip Dosia reklamoj- tai kam mokėt dar daugiau už rekūpo dėžę.
O vasara geriausias rekupas - langučiai