A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Matai, tavo pasirinktas sumuštinis nėra labai sveikas, nes akytbetonis nedraugauja su putplasčiu ir labai didelė tikimybė, kad tokiame "sumuštinyje" bus rasos taškas, tad sienos drėgs, kas yra labai negerai. Ne viskas į kainą remiasi. Dabar neskaičiavau, bet taip iš akies primetant, kad tavo blokeliai nešlaptų, reikalingas arba akmens vatos apšiltinimas, arba EPS storį reikėtų didinti.

Kitas dalykas, name iš akytbetonio bus mažiau termomasės, išlyginančios temperatūros svyravimus, tad bus problematiškesnis šildymo sistemos pasirinkimas, bei sudėtingesnis žaidimas su saulės pritekėjimų išsaugojimu, nors šiuo klausimu aktualesnis yra tinko sluoksnis, bet ir namo konstrukcija taipogi aktuali.

Negalima namo statybos vertinti tik pagal sienos konstrukcijos kainą, yra daugybė kitų niuansų įtakojančių namo statybos kainą, kaip beje ir vaikio minėtas sandarumas. Pavyzdžiui, jei sienoms naudojamas betono monolitas, sienos iš karto bus ženkliai sandaresnės, nei iškėlus jas iš blokelių, taip kad tokiu atveju skirsis pinigų suma išleidžiama namo sandarinimui.

Apskritai pasakius, ne iš tos pusės prie namo statybų prieinate. Jei tikslas yra pasistatyti pigiai A klasės namą, pradėti reikia nuo architektūros ir vengti brangių architektūrinių bei konstruktyvinių sprendimų. Blokeliai ir šiltalas viso namo statybų kaštuose sudaro ne itin žymią dalį, tai net pasirinkus patį pigiausią įmanomą sprendimą, bendros statybų kainos smarkiai nenumušite.

O šiaip į klausimą atsakius - aplinkui matau kelis 'pardavimui' statomus namus. Abejuose naudoja betoninius (haus ar pan) blokelius. Spėju, kad tai ir būtų pigiausias variantas.

žinau aibe iš HAUS gavusiu A klase....

dar vienas šalto plintuso pavyzdys

daug kas kalba apie tai, tačiau, kaip žinot pradedančiajam statytojui, kuris sprendimas iš tikrųjų brangus ir netinka EE namui, o kuris nelabai...
Pasidalinkit, forumiečiai, patirtim - kokie sprendimai statybose brangūs ir tuo pačiu nelabai suderinami su ekonomiško ir E efektyvaus namo koncepcija, ir kaip išspręst tuo dalykus racionaliau, na pvz daug kampų name, daugiašlaitis stogas, balkonai... pratęskit kolegos...

Langai šiaurėje, stoglangiai, kaminas

Pamatai: poliai + haus blokeliai, sienos keramika (paarmuota po pirma mūro eile, pamonolitinta po murlotais) + NEPS + dekoras, skardinis stogas vienšlaitis be jokių angų joje, stogo nuolydis minimalus, šiltinta perdanga: ties murlotais kur mažiau vietos naudota geresnė vata, kur vietos jau daugiau dėta prastesnė vata bet storiau... Na aišku + rekupas, o šildymo šaltinis pagal vietovę ir galimybes...
Čia įtariu vienas pigesnių variantų
p.s. neperlenkiant apšiltinimo sluoksnio link 40cm NEPS

Pradėjau aiškintis savo stogo konstrukcijas. Buvau numates montuoti medines santvaras, surinktas gamykliskai su Mitek plokstelemis, nes tarpatramis 9,1m. Santvaros būtų kas 118, kad tilptų vatą 120cm pločio rulonais suklot kuo vientisiau ir standžiau prisispausti prie santvaros stygų.

Gal 118cm per laisvai? gal 116 daryt?

Ir užklydau į VIRI.lt. Jie gamina plienines santvaras. Neįprastai atrodo metalinė stogo konstrukcija, bet paanalizavus, užkabino.

Skaičiai (konstrukcija beveik įdentiška abiem santvarom):
medinės santvaros kaina - 3600 eur (reiktu krano + 120 EUR)
plienines - 2150 eur (grėbestuoja su omega profiliu, dar reikės skaičiuot kiek tai papildomai kainuotų)

Santvarų montavimo taškų su siena plieninėje konstrukcijoje 3 mažiau.

Plieninės kaina stipriai lenkia medines, bet kurios santvaros turi mažesnį šalčio tiltą per 30cm apšiltinimo sluoksnį?
vienos medinės santvaros stygos (eglė, C24) su išore besiribojančio paviršiaus plotas 4,5cm X 19,5cm = 87,75 cm2, šilumos laidumas 0,18-0,35 (pagal įvairius šaltinius).
vienos plieninės santvaros stygos su išore besiribojančio paviršiaus plotas 0,8cm X 18,9cm = 15,12 cm2, šilumos laidumas 50 (užklausiau tikslios reikšmės, nes plienas dengtas antikorozine danga)

Plieno konstrukcija yra 4,5 karto laidesnė šilumai nei medžio. Klausimas, kaip laidumas įtakojamas dėl 30 cm atstumo tarp lauko ir šiltos patalpos? Šitoj vietoj neturiu žinių...

Einu i u-wert pazaist.


Kokius dar niuansus matot dėl plieninių VS medinių santvarų naudojimo?
Didesnė rizika gaudyti žaibus? (mano 1a su kraigu, aplinkui 2a kotedžų kvartalai). Jaučiu, čia nelogiška, nes tada visi skardiniai stogai būtų su didesne rizika.
Rūdys? nėra jokios patikimo info.
Garantijos - standartinės, įmonės apyv. tarp 500k -1M EUR pastaruosius kelis metus.

Ten konkretus šilumos tiltas, tikrai neužtenka šiltalo tarp metalinės konstrukcijos, būtina šiltinti ir virš jos. Niekad gyvenime tokios nesirinkčiau.

Tikrai taip. Pazaidziau su Uwertu sumodeliuodamas metaline santvara per visa apsiltinimo stori.

Stogo su medine konstrukcija Uw 0,113
Stogo su plienine konstrukcija Uw 0,128, kai naudojamas nerudyjantis plienas (liambda 17)
Stogo su plienine konstrukcija Uw 0,156, kai naudojamas paprastas plienas, kurio liambda 50

Skaiciavimai nera tikslus, bet proporcijas atspindi.

Tokia konstrukcija naudoti, tik pilnai apsiltinus is isores.

OK. moving forward

O tarpatramio sumažint jau neina?
Geležies nesirinkčiau niekada

Gelezies nesirinkciau niekada. pas mane vitrinos ant ploksteliu pastatytos tai termovizorius puikiai parode ka reiskia metalas..