A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Kalbam apie jutiminius dalykus - pas kiekviena jie skirtingi.
Šildomu plyteliu grindys (mano katilinej) puikiausiai jaucias, kad siltos (nuo tranzitiniu vamzdziu), skirtingai nei nešildomos.
Labai panasiai "įkaitus" ir PVC danga, kuria pasiduoda +28.

Klausimas: kokia pradinė vandens temperatūra nuo kurios šildomas vanduo?

Vat būtent šitas "heating capacity" lenteles (su oro temp ~0) ir turėjau omeny, jei lendam į didesnį minusą, tai COP ir 2 nesiekia, ar net krenta iki 1,5... Nuo kokios temperatūros šildo iki tų 55laipsnių tai manualuose neieškojau, o gal ir nėra juose tokių duomenų...

O koks skirtumas kokia pradinė temperatūra? Siurblio COP nuo to nesikeis. Keisis tik bendras energijos sunaudojimas, nes šaltesnį pradinį vandenį reikės ilgiau laiko šildyti, tai kilovatvalandžių prisisuks daugiau. Bet tai tas pats galioja visiems energijos šaltiniams. Kuo šaltesnis įvado vanduo, tuo šildant su dujomis reikės daugiau dujų, šildant granulėm reikės daugiau granulių, šildant elektra ar ŠS reikės daugiau elektros.

Ko gero jūs teisus

Gal būt on/off monobloke kažkas tokio ir bus. Bet jeigu kompresorius inverterinis, tai situacija kiek kita, ir COP bus tuo mažesnis, kuo žemesnės temperatūros bus ateinantis termofikatas. Skirtumas ne dramatiškas, bet bus.
Papildyta:


taip, jeogu kalbame apie pagamintos energijos kiekį, bet ne apie COP

Ar pagal tokius statomo namo šildymo parodymus būtų galima sužinoti bent realius šilumos nuostolius, pagal kuriuos butu galima parinkti šilumos siurblį (pvz. Oras/vanduo)
2017.01.07 iki 01.15 d. (Tą savaitę Vilniuje buvo dienų žemiau -20) buvo įjungtas šildytuvas vėjelis 1kw.
15 d. termometras rodė pirmam aukšte +10, antram - +8. Išjungus savaitei, radau tokius skaičius - pirmas aukštas +4, antras - +2. (Buvo šiltesnė savaitė).
(šildomo ploto 150m2, visur grindinis).

Plius minus galima, tik tai, kad lauke buvo žemiau -20C, tai ne vidutinė to laikotarpio temperatūra, pagal kurią reikėtų skaičiuoti, antras dalykas, temperatūra turėtų nusistovėti, ir jau reikėtų matuoti besilaikančios prie tam tikro dydžio jau kurį laiką temperatūrą, o tai kad išmatavai momentinę, galbūt vis dar kintančią temperatūrą, tai nelabai ką sako. Taip kad paskaičiuoti galima būtų bandyti, bet gautas rezultatas būtų tik savęs apgaudinėjimas.

O šeip, tai skaičiavimas būtų toks. Lauko -20C viduje +10 +8, vidurkis +9, tai skirtumas tarp lauko ir vidaus 29C laipsniai. Namo šilumos nuostoliai prie 29C laipsnių yra 1kW. tai 1C laipsnio šildymui reikia 1kW/29C=0,0345kW

Vilniuje reikėtų skaičiuoti šildymo poreikį prie lauko -23C, tad jei planuojama viduje palaikyti +20C tai temperatūrų skirtumas 43C. Primetam tavo namo šilumos poreikį 43C temperatūrų skirtumui 43C*0,0345kW=1,48kW.

Taigi, jei remtis tavo pateiktais duomenimis, tavo namo šildymui reikėtų 1,5kW šildymo prietaiso, bet dar kartą noriu perspėti, kad aš ir 3kW šildymo poreikį pabijočiau nurodyti, nes matavimai atlikti labai netikslūs. Pavyzdžiui tavo nurodytą 7d. Vilniuje vidutinė skaičiuojamo laikotarpio temperatūra buvo tik -18 °C, 8d. - -14 °C, 9d. - -8 °C, ir t.t. Taip kad matai, tavo nurodytos temperatūros nė iš tolo neprilygsta realybei.

Realiai dienos nuostolių irgi neverta skaičiuoti, nes labai didelę įtaką turi ne šildymo prietaiso galingumas, bet pastato termomasė. Įprasta skaičiuoti bent jau penkiadienio temperatūras, tad trumpiausią skaičiuotiną laikotarpį reikėtų imti penkių dienų. Kadangi vidutines mano nurodytam puslapį tempretūras galima pažiūrėti tik savaitės ar mėnesio laikotarpio, tai siūlyčiau apsistoti ties šiais dydžiais, trumpiausius matavimus atlik bent jau savaitę, o geriausia imti mėnesio matavimus. Beje, matavimų atlikimui nebūtinos ekstremalios lauko temperatūros.

Pasakiau ir suabejojas pasitikrinau, pasirodo galima nurodyti custom laikotarpį, tad tavo nurodyto laikotarpio vidutinė temperatūra Vilniuje buvo -2 °C. Taigi temperatūrų skirtumas 11C, 1kW/11C=0.091kW. 0.091kW*43C=3,9kW

Taigi pagal mano patikslintus lauko temperatūros duomenis tavo namo šildymui reikia 3,9kW šildymo prietaiso galingumo.

Mintai, nemanau, kad iš pateiktos informacijos apskritai įmanoma kažką suprasti. Nes neaišku ar namas jau pilnai užsandarintas ar dar kiauras, ar pilnai apšiltintas, ar dar kokie pamatai pliki ir pan., koks kontruktyvas (karkasas, SIP, akytbetonis, keramika, arko ar plytos), perdangos (medinės, kiaurymėtos ar monolitas) ir t.t. - visa tai termomasė, skirtumas gali būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tonų. Žodžiu išburti galima nuo 1kw iki 30 kw poreikį

Šiaip iš akies žiūrint namas ne iš šiltųjų, normaliame A/A+ name taip drastiškai temperatūra per savaitę nebūtų nukritusi.

O paklausėjui rekomenduočiau pačiam pasinaudoti narvido sukurta skaičiuokle (linkas yra praeitos, 40'tos temos, pirmajame lape), susivedus namo parametrus būtų galima suprasti, kokio šilumos šaltinio reikia su kokių 30% paklaida.

Iš dalies sutinku. Nevertinant termomasės įtakos, aš jam patikslinau skaičiavimus, ir gavau tikrai prastoką A+ namui rezultatą. Su termomasės vertinimu rezultatas vienareikšmiškai bus dar prastesnis.

Bet nesutinku kad negalima apskaičiuoti namo šilumos poreikio, atliekant realius jo matavimus. Jį puikiausiai galima apskaičiuoti ir manau, kad skaičiavimai bus tikslesni būtent realaus matavimo. Vis tik, gautas rezultatas, dauginanat sužinotą vieno laipsnio šildymo galingumo poreikį irgi nebus labai tikslus, bet jis bus tuo tikslesnis, kuo bus sandaresnis namas.

Kas dėl termomasės, tai tam ir imamas ilgesnio laikotarpio temperatūra, palaikant vienodą vidaus temperatūrą, o ne vienodą šildymo galingumą. Tada eliminuojama termomasės įtaka iš skaičiavimų.

Beje, namas dar nevėdinamas priverstinai, tad jei jis jau užsandarintas, tai prie termomasės įtakos dar reikės pridėti ir vėdinimo nuostolius, tad realiai aš manau, kad to namo šildymui prie dabartinių sąlygų turėtų reikėti apie 6kW-8kW šildymo prietaiso galingumo, netgi labiau linkstant prie didesniojo dydžio. Po rekuperacinės vėdinimo sistemos įdiegimo, šildymo galios poreikis atitinkamai sumažėtų.

Taigi aš ir nesiginčyju, kad negalima apskaičiuoti šilumos poreikio, atliekant matavimus. Aš tik sakau, kad iš pateiktų duomenų apskritai neįmanoma nieko apčiuopiamo apskaičiuoti. Čia tas pats, kas paklausti - konstruoju automobilį, ratai R16, kokio variklio reikia, kad ji įsibėgėtų iki 100km/h per 10 sec?

Namas, pamatai apšiltinti, grindys išbetonuotos, išorė nutinkuota, stogas apšiltintas, garo plėvė yra, langai, durys yra, ruošiama viduj tinkuoti. Rekupeatoriaus dar nėra.

Nuo 2017.01.31 vakaro iki šiandienos (02.04 )vakaro buvo įjungtas vėjalis, termometras rodė +7. Prieš tai buvo išjungtas. Teorinis nuostolių paskaičiavimas gerai bet maniau gal galima realiasnius nuostolius sužinoti. Teorija nuo praktikos dažnai skiriasi. 😉

Reikės tuomet ilgiau palikti įjungta.