QUOTE(bpm @ 2017 02 02, 09:10)
Aš kalbu apie vasarą, šaldant grindis. Žiemą patirčių turiu
Papildyta:
Kiek emociju panašu , kad pavyko išjudinti diskusiją. Isvada peršasi, kad reikia vartoti elektrą. O bendrai šnekant, kas ką turi , tas tą giria.
Bet reikia pripažinti, jog mane link elektros pastūmėjot, ypač su balionėliu ;)
Papildyta:
Kiek emociju panašu , kad pavyko išjudinti diskusiją. Isvada peršasi, kad reikia vartoti elektrą. O bendrai šnekant, kas ką turi , tas tą giria.
Bet reikia pripažinti, jog mane link elektros pastūmėjot, ypač su balionėliu ;)
nu kad nėra čia jokių emocijų ir tuo labiau nieko nenoriu girti. Pasikartosiu n-tąjį kartą: nėra šildymo sistemos be trūkumų.
Ir nelabai galima diskutuoti remiantis pojučiais. Arba mes kalbamės "šilta"/"šalta" frazėmis, kas yra labai individualu arba bandome pereiti prie SI sistemos matavimo vienetų.
Tai jeigu žiemą grindų temperatūra +22/+23°C yra ne "karšta", tai gal vasara grindų temperatūra +22/+21°C nebus per "šalta".
Tai yra pasyvus vėsinimas. Kaip su grindiniu šildymu namą sušildot per kelias paras, taip ir su pasyviu vėsinimu, atvėsinsit per kelias paras. Arba neleidžiam namui įšalti, o vasarą - perkaisti. Tikrai nepavyks name palaikyti +18°C su grindiniu vėsinimu. Nesakau, jog neįmanoma, bet tikrai nebus komfortiška, o ir dangą su kondensatu galima sugadinti, jeigu ji kokia pvz. medinė. Praktiškai išbandyta vėsinimo funkcija: grindys +21/+22°C, kambariuose ~+24°C. Jokio kondensato, jokio diskomforto. Aišku, jeigu saulė nepridengta spigina kiaurą dieną į kambarį, ten bus daugiau nei +24°C, bet mažiau nei be jokio vėsinimo. O jeigu dar pasitelkiam tvarkinga šešėliavimą, tai pasyvus vėsinimas grindimis yra pats tas. Teisybės dėlei, reiktų pridėti, kad pvz 2016 vasarą/pavasarį, pasyvus vėsinimas veikė nu maksimum 3 savaites, jeigu ne mažiau o pirmo aukšto buvo galima ir nevėsinti aplamai
kas liečia COP, tai neteko matyti skaičiavimų, atliekamų vandeniui ruošti iki +55°C prie lauko +20°C
bet teko vartyti kai kurių kompresorių testus. Tai pvz prie sauso lauko oro +25°C, +35°C termofikatą ruošia su COP11, kai tuo tarpu prie sauso lauko +15°C temperatūros COP lieka tik kiek daugiau nei 7, tam pačiam komresoriui. Čia be cirkuliacinių sąnaudų. Aplamai, norint kažką sulyginti, reikia labai žiūrėti prie kokių sąlygų ir nustatymų jie buvo atlikinėjami. Todėl visas tas reikalas buvo pradėtas bandyti standartizuoti. Deje, bet nors šiek tiek reglamentuoti duomenys yra prie sauso oro sąlygų A7, A2, A-7, A-15 bei W35, W45. Taip pat yra svarbu paduodamo vandens temperatūra. Ruošiamo iki +35°C termofikato temperatūra dažniausiai skaičiuojama nuo paduodamo +30°C.
Ir labai retai sutinkami testai aukštesnei termofikato temperatūrai, nei +45°C.
Dėl savo teiginio "žymiai pigiau ruoišia KV vasarą" rėmiausi keliais pavyzdžiais, kurie deklaruoja COP nuo 2,8 iki 3,16 ruošiant vandenį iki +55°C prie sauso lauko +7°C. Tikrai nemanau, jo COP krenta, lauko temperetūrai pasiekus +20°C
Todėl ir parašiau, jog būtų įdomu sisipažinti su tokiais duomenimis pasidalinkite, jeigu nesunku.
O ką jums asmeniškai pasirinkti patarti nėra įmanoma, kai dujos kieme. Ką bepasirinksite - nepralošite, todėl pamediduokit ta tema su savim
Dujas galima kombinuoti su kondicionieriais, pastaruosius naudojant ir šildymui tarpsezoniu. Variantų daug ir įvairių. Su dujomis galite efektingai organizuoti ventiliuojamo oro pašildymą kaloriferiais, jeigu nesiruošiate įsirenginėti ŽŠ. Pasirinkimo procesas užtrunka, bet tai yra normalu, jeigu tikslas yra pasidaryti vieną kartą ir po kiek laiko nebeperdarinėti. Kokius kondicionierius ar kitą įrangą galima susipirkti ir vėliau, sbarbu pasiruošti komunikacijas, o tam reikia priimti atitinkamus sprendimus. Va, dar jums balionėlis