QUOTE(mintas @ 2017 01 23, 10:19)
Viršutinėje dalyje rėmas šiltesnis, nes iš vidinės pusės jis neapšiltintas, tad gauna daug šilumos iš vidaus, o iš išorės stipriai apšiltintas, tad šilumos praranda mažai tad jis šiltas, ir ta dalis, kuri iš lauko matosi spinduliuoja labiau.
Apatinė dalis iš vidaus apšiltinta labiau, todėl gauna mažiau šilumos, o iš lauko pusės iš vis neapšiltinta, tad labai greitai tą mažą šilumos kiekį, kurį gauna iš vidaus, atiduoda laukui ir rėmo temperatūra stipriai krenta. Mažesnė apatinės rėmo dalies temperatūra - mažiau išsiskiria iš aplinkui esančių geriau apšiltintų paviršių temperatūrų ir atitinkamai mažiau krenta termovizoriaus nuotraukose į akis.
Bet iš vidinės pusės, kai žiūri, vaizdas atitinkamai skiriasi.
Viršuje, kur rėmas šiltesnis, jis mažiau išsiskiria iš šiltų vidinių paviršių, o apačioje, kur rėmas šaltesnis, jis labai kontrastuoja su kitais šiltais vidiniais paviršiais.
Dar labai svarbu suprasti, kad termovizorius fiksuoja ne šilumos nuostolių vietas, o matomų paviršių temperatūras. Tad, nors iš vienos pusės žiūrint temperatūrų skirtumo nesimato, nereiškia, kad šilumos tiltelio nėra. Šilumos tiltelio buvimą, su termovizoriumi galima užfiksuoti tik tą patį objektą stebint iš vidinės (šiltosios) ir išorinės (šaltosios) pusių. Rėmas yra vienos ir tos pačios šiluminės varžos ilginis šilumos tiltelis, tad ir šilumos nuostoliai per jį tolygūs visu jo plotu, tik dėl skirtingų rėmo temperatūrų viršuje ir apačioje, su termovizoriumi viršutinės dalies tiltelis matosi tik iš lauko, o apatinės dalies, tik iš vidaus.
Dar kartą paskaityk, negi neatsakiau į tavo užduotą klausimą?
Apatinė dalis iš vidaus apšiltinta labiau, todėl gauna mažiau šilumos, o iš lauko pusės iš vis neapšiltinta, tad labai greitai tą mažą šilumos kiekį, kurį gauna iš vidaus, atiduoda laukui ir rėmo temperatūra stipriai krenta. Mažesnė apatinės rėmo dalies temperatūra - mažiau išsiskiria iš aplinkui esančių geriau apšiltintų paviršių temperatūrų ir atitinkamai mažiau krenta termovizoriaus nuotraukose į akis.
Bet iš vidinės pusės, kai žiūri, vaizdas atitinkamai skiriasi.
Viršuje, kur rėmas šiltesnis, jis mažiau išsiskiria iš šiltų vidinių paviršių, o apačioje, kur rėmas šaltesnis, jis labai kontrastuoja su kitais šiltais vidiniais paviršiais.
Dar labai svarbu suprasti, kad termovizorius fiksuoja ne šilumos nuostolių vietas, o matomų paviršių temperatūras. Tad, nors iš vienos pusės žiūrint temperatūrų skirtumo nesimato, nereiškia, kad šilumos tiltelio nėra. Šilumos tiltelio buvimą, su termovizoriumi galima užfiksuoti tik tą patį objektą stebint iš vidinės (šiltosios) ir išorinės (šaltosios) pusių. Rėmas yra vienos ir tos pačios šiluminės varžos ilginis šilumos tiltelis, tad ir šilumos nuostoliai per jį tolygūs visu jo plotu, tik dėl skirtingų rėmo temperatūrų viršuje ir apačioje, su termovizoriumi viršutinės dalies tiltelis matosi tik iš lauko, o apatinės dalies, tik iš vidaus.
Dar kartą paskaityk, negi neatsakiau į tavo užduotą klausimą?
Gal ir atsakei, bet suprasti vis tiek nesupratau
Kaip gali buti apatinis lango remas apsiltintas (ar is vidaus ar is lauko) labiau negu virsutinis ar soniniai Juk cia tik palanges prieina is abieju pusiu, o visi kiti (tame tarpe ir visrutinis) gali buti paslepti NEPS'e kiek tik nori 
