A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Ne apie elektros matuoklius kalba eina, o apie temperatūros daviklius. NVK skaičiuojamas irgi atsižvelgiant į temperatūros daviklių parodymus, tad jei daviklių parodymai netikslūs, NVK skaičiavimai daryti remiantis tokiais parodymais dar netikslesni.

O kur tu matei, kad aš skelbčiau temperatūras, drėgmę ar NVK? Neturiu tikslios įrangos galinčios daryti tikslius matavimus, tad tokių matavimų ir neatlieku. Sumontuotų daviklių parodymais nepasitikiu.

Užtenka nueiti į bet kokią parduotuvę pardavinėjančią termometrus, ir kai pamatai, kad visų parduodamų termometrų rodomos temperatūros išsibarsčiusios kelių laipsnių skirtumu supranti, kad tokių termometrų pagalba negalima nieko tiksliau išmatuoti, nebent naudoti tik vieną ir tą patį termometrą matuojant visų kanalų temperatūras, bet problema ta, kad kol išmatuosi visus kanalus, temperatūra gali pasikeisti ir vėl parodymai bus netikslūs.

Ir kas svarbiausia, akcentuoju, jog dedant tokius temperatūros daviklius į rekuperatorių, nesunku juos prieš tai atrinkti, ir sudėlioti taip, kad temperatūros parodymų netikslumai labai stipriai pagražintų įrenginio charakteristikas. Nieko nusikalstama, viskas daviklių paklaidų ribose, bet kai tos paklaidos sudėliojamos taip, kad viskas atrodytų gražiau, tai ir matome po to nepagrįstai gražius skaičiukus.

Mano rekupas neturi drėgmės matuoklių, tad drėgmės parodymų tikrai nepateikinėjau, o ir temperatūriniai davikliai sumontuoti tiktai trys, tad ir sumontuotų daviklių skaičius per mažas, kad galima jais remientis ką nors pateikinėti, be to, kaip minėjau, nepasitikiu aš tais nekalibruotais davikliais.

Mano 400m3/val nasumo rekuperatorius dirba 150m3/val nasumu. Namie palkaikoma 20 laipsniu. Nebuvo dienos, kad kas nors reikstu nepasitenkinima del sauso oro. Bet atvirksciai buvo. Buvo pastabu, kad jauciasi dregme. Ir as pats laikau, kad kai kada namie buna per daug dregmes su ploksteliniu rekuperatoriumi, kuris negrazina dregmes. Todel jokiu budu nerekomenduociau rekuperatoriaus su dregmes grazinimu, jeigu patalpose palaikoma 20 laipsniu temperatura. Kylant patalpu temperaturai dregmes, darau prielaida, noretusi daugiau.

Nei tu, nei aš neužsiimame sertifikatų išrašymu. Mes tik dalinamės rekuperatoriaus eksploatacijos sąnaudomis. Man, kaip paprastam vairuotojui, tikrai pakanka žinoti, kiek rekuperatorius prisuka elektros šiltą mėnesį, pvz., spalį, ir kiek šaltą mėnesį, pvz., sausį. Dar geriau žinoti kiekvieno mėnesio ir metines elektros sąnaudas. Tobula informacija.

Dar mane domina, kokią jis temperatūrą grąžina į namą, sunaudodamas atitinkamą kiekį elektros. Viskas - visą kitą yra niekam neįdomu ir tik visiškų fanatikų ar technikos ekspertų reikalas. Būdamas paprastas vartotojas, aš dalinuosi informacija, kuri įdomi eiliniam paprastam vartotojui: mėnesinių elektros sąnaudų ir pučiamo į namą oro temperatūra.

FB keli žmonės sutiko stebėti ir skelbti tuos pačius duomenis. Vienas sakė, kad kažkas sugedo, kitas lyg ir stebi toliau. Jo informaciją matai dešinėje pusėje "Lankytojų įrašai". Dalis informacijos: "Pirma karta priejus prie rekupo radau tokius duomenis: lauke minus 14. Prie 60% galingumo kai kambary 24,grazina 17,5,prie 30% galingumo 14 laipsniu grazina. Atrode neblogai,bet deja, poto radau prastesnius duomenis. Lauke kai buvo minus devyniolika prie 30 procentu galingumo ir 24 laipsniai kambario temperaturos ismetimo,grazindavo 9,2 laipsnio." Tai apie Domekt R 540 V.

Kuomet lauke buvo tas pats minusas maniški grąžino 16,5 ar 17 laipsnių. Gerai nepamenu, bet turiu visus duomenis užsirašęs. Jei įdomu, galėsiu paskelbti. Tuo metu name buvo tik +20 laipsnių. Aišku, jis tokią aukštą temperatūrą grąžino teno pagalba, bet esminis klausimas kiek prisuko elektros. Šiandieną žiūrėjau ir visas sausis iki dabar yra prisukta elektros už 8,80 euro. Po savaitės paskelbsiu tikslesnius duomenis.

Net PHI sertifikate rašoma: In order to maintain a minimum supply air temperature of 16.5 ◦C at an outdoor air temperature of -10 ◦C, the device is equipped with an internal supply air heater with an electric output of about 1000 W. Čia apie "Amalvos" apartą. Todėl jį šaltu oru reikėtų perjungti į žiemos režimą, t.y. jungti teną, o ne kentėte į namą pučiamą šaltą orą - kad tik elektros sąnaudos būtų mažos.

Kiek rotaciniai per sausį prisuko elektros dirbdami vasaros režimu? Gal kas laikėte įjungtus su tenu?


Papildyta:

Nemanau, kad taip darytų save gerbianti įmonė. Pvz., šiandieną rekūpas rodė, kad iš namo ištraukiamas +19,5 laipsnių oras, termostatai rodė +20. Tuo metu kaip tik veikė siurblys, po 10-15 min., temperatūra name pakilo ir rekuperatorius pradėjo rodyti, kad iš namo ištraukiamas +20 laipsnių oras. Mano kalibruotas termometras tuo metu rodė 20,2, t.y. lygiai +20 laipsnių. Aš kaip tik pastebėjau, kad rekuperatorius dažnai rodo 0,5 laipsnio žemesnę temperatūrą, nei termostatai ir kalibruotas termometras.

Kalibruotas termometras rodo ir drėgmę. Gaila, bet neprašiau, kad nustatytų ar gerai rodo drėgmę, kai kalibravau termometrą. Pagal termometrą šiandieną name buvo 28 proc. drėgmė, rekuperatorius rodė, kad iš namo ištraukiamo oro drėgmė yra 33 proc. Paklaida tarp dviejų prietaisų yra, bet ji tikrai nėra ženkli.
Papildyta:

Plokšteliniai entalpiniai nuo rotacinių skiriasi tuo, kad palaiko optimalią drėgmę, o ne tokią, kokią išeina palaikyti. Mano rekuperatoriuje net galima nustatyti, kokią nori drėgmę palaikyti. Tik kol namas negyvenamas, nėra drėgmės šaltinio, todėl drėgmė kritus. Bet pastebėjau, kad gana ilgą laiko tarpą palaikoma norima drėgmė ir jei name gyventų žmonės, tai nebūtų nei per drėgna, nei per sausa. Kažkur esu matęs entalpinių tyrimus, kad palaiko optimalią 55 proc. drėgnumą. Man asmeniškai labiau patinka 40-45 proc. drėgmė.

Šis rekuperatorius sugeba pakelti drėgmę, net jei namie labai sausa?

O naudojat patenkančio į patalpas ne elektrinį oro pašildymą iki kambario temperatūros? Kiek įsivaizduoju, jei kambary virš 20C, o rekuperatorius paduoda žemiau 18C, temperatūrų skirtumas jau jaučiasi? Suprantu, kad turint aeroterminį ŠS vandenins oro dašildymas nelabai įmanomas/ekonomiškas, bet su dujiniu šildymu tai būtų visai racionalu?

Šis - tai čia, kuris? Galima ir tiesiai į žmogų kreiptis. Jei kalba apie mano įrenginį, tai nemanau, kad jis pakelia drėgmę. Jis tik palaiko optimalią, jei name yra drėgmės. Kaip supratau, rotaciniai grąžina per daug drėgmės.

Mintai, ką tik kalbėjau su "Amalva". Įrenginys PHI yra testuotas tik vieną kartą ir jei nėra jame jokių pakitimų, tai sertifikatas išrašomas pagal pirminį testą. Kadangi "Amalva" viena pirmųjų sertifikavo rotacinį, tai tuo metu nebuvo skaičiuojama, vertinama, kiek grąžina drėgmės. Dabar toks poreikis yra. Sertifikatas yra tiesiog pratęsiamas. Visi priekaištai - "Amalvai". Pasakyk, kad pertestuotų įrenginį. Bet jie nežada to daryti, nes dabar labiau orientuojasi į A klasės namus. Atsieit PHI standartas jau neįdomus. Bet dėl to PHI duombazė visiškai nepraranda savo aktualumo. Man tai vienintelė bazė, kur įrenginius galima palyginti pagal vieną metodiką. Kitos panašios nežinau.

Mąsčiau apie tokį, kaloriferį jungiant prie grindinio šildymo, bet kai pasidomėjau kaloriferio kainomis, nusprendžiau, kad tai labai jau ilgai atsipirkinėjanti investicija.
Papildyta:


Amalvos rekupas testuotas 2013 metais.

Pasitikslinu, ar kalbame apie tą patį: http://www.vedinu.lt...V160-2-ortakiui Šinoma, dar prisidėtų automatika.
Jei galvojai jungti prie grindinio šildymo, tai kaloriferis turbūt skirtas žemų T šilumnešiui?

Pats pirmas sakinys: Džiaugiamės ilgai laukta naujiena... Mano žiniomis testavimas vyksta tikrai ne vieną mėnesį. Tikėtina, kad jie įrenginį į PHI nuvežė dar 2012 metais. Bent jau pats įrenginys tikrai yra 2012 metų gamybos. Bet kuriuo atveju nėra didelio skirtumo ar rekūpui 4, ar 5-6 metai. Kalba apie tai, kad tuo metu nebuvo testuojama grąžinama drėgmė. Dabar tai jau daroma. Štai ir viskas.

Realiai apie kažką labai panašaus, tik kadangi būtų dirbama su mažesnės temperatūros termofikatu, reikėtų šiek tiek galingesnio kaloriferio, kurio ir kaina atitinkamai didesnė. Tas darbas su žemomis t tereiškia mažesnį atiduodamą galingumą, todėl imi gerokai didesnio galingumo šildymo prietaisą ir turi norimo galingumo įrenginį. Orientavausi į maždaug 200€-300€ kainuojantį kaloriferį.

Prie tavo nurodyto kaloriferio parašyta, kad jis naudojamas tiktai oro pašildymui, tai reiškia, kad nebus kondensato nuvedimo, bus prastesnė antikorozinė danga ir tokio kaloriferio nebus galima naudoti vėsinant patalpas, naudojant lauko kolektorių.

Primečiau, kad dar vertėtų investuoti pinigus, jei ši sistema atsipirktų bent per 10 metų, nes ilgesnis atsipirkimo laikotarpis dėl įrangos gedimų jau bus rizikingas, tad vien 300€ kainuojantis kaloriferis kad atsipirktų, turi leisti sutaupyti elektros energijos už 30€ per metus. Plius reikėtų pridėti kitų sunaudotų medžiagų kainą.

Realiai tokie dydžiai jau balansuoja ant apsimokėjimo ribos.

Kadangi naudojamas būtų grindinio šildymui skirtas termofikatas, pamaišymo mazgų manau nenaudočiau, o vienintelį balansavimo vožtuvą. Problema būtų tik dėl galimybės užšalti termofikatui, jei užstrigtų rotorius ir būtų tiekiamas šaltas lauko oras, bet šią problemą galima spręsti ir glikolio, o ne visokių brangiai kainuojančių santechninių mazgų pagalba, nors glikolis irgi ne iš pigiųjų.

Žemų temperatūrų termofikatą naudočiau todėl, kad mano šilumos šaltinis - ŠS, tad iki aukštesnių temperatūrų termofikato vis tiek neužkelčiau. Jei šilumos šaltinis dujos, granulės ar pan. Kaloriferio kaina stipriai krenta ir atsiperkamumo rodikliai auga. Beje, su didesniu galingumu šildant orą galima apsieiti iš vis be grindinio šildymo, tada jau visai kiti atsiperkamumo skaičiavimai eitų, nors ir vėl, tada jau ne kaloriferį statyti reikėtų o kanalinį šilumos siurblį, bet gal tiek to, jau per daug į lankas nukrypau .

Kiek suprantu ten yra drėgmės daviklis ir rekupas reguliuoja drėgmės kiekį tik keisdamas oro padavimo/ištraukimo kiekius, kaip kitaip pakeisti šilumokaičio drėgmės grąžinimo kieki neįsivaizduoju.
Tai jei labai sausa ir rekupas nustatytas drėgmės reguliavimo režimu, tai jis dirbs minimaliomis apsukomis ir tiek. Ir jei nėra drėgmės šaltino namie, tai drėgmės lygis name nepasikeis, nebent vasarą iš kiemo.

Reiktų tikslintis, bet beveik tikras, kad Cibulio Zehnder gali mažint drėgmę nekeičiant srautų. Kad padidint negali - faktas - ta prasme drėkinimu neužsiima.