A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Man irgi toks pats klausimas kilo iš pat pradžių vos pamačius termovizines nuotraukas. Kodėl taip yra nežinau? Termovizininkai aiškina, kad į tas iš lauko ryškiau šviečiančias lango dalis galėjo pūsti vėjas, o kitas lango dalis galėjo užstoti angokraščiai. Taip pat lemia ir dangus (šito nemokamu normaliai paaiškinti).

Dar vienas dalykas: tas šviečiantis langas yra antro aukšto langas, o tai reiškia, kad iš lauko jis fotografuotas nuo žemės, todėl nematome lauko palangės. Tuo tarpu darant nuotrauką iš vidaus žmogus stovi viename aukštyje su langu. Štai tas kampas galėjo lemti, kad nematome lauko palangės.

Technines rekomendacijas ne reklamoj ziuret reikia. Pasiskambink tiesiai į arko ir uzduok klausimą kaip armuoti plonasluoksni silikato mura. Pasuk ir paklausk ok? Beto, jau ir Cibulis STR citavo, kad visa murą privaloma armuot.

Nors karta bandei pagooglint kas yra Murfor ESA/z? Jei bandei tai zinai, kad ten ne viela, jei nebandei tai tavo sypnesos nelabai kaip atrodo ir diskusija tuščia.

Stogo šiltinimas PIR plokštėmis.

Jei bebuciau ciupinejes ir dirbes,nediskutuociau cia. Tiesa is pusantro milimetro vielos dar nesu regejes..... Kaipten bebutu Reikia vadovautis STR,u.

Viršutinėje dalyje rėmas šiltesnis, nes iš vidinės pusės jis neapšiltintas, tad gauna daug šilumos iš vidaus, o iš išorės stipriai apšiltintas, tad šilumos praranda mažai tad jis šiltas, ir ta dalis, kuri iš lauko matosi spinduliuoja labiau.

Apatinė dalis iš vidaus apšiltinta labiau, todėl gauna mažiau šilumos, o iš lauko pusės iš vis neapšiltinta, tad labai greitai tą mažą šilumos kiekį, kurį gauna iš vidaus, atiduoda laukui ir rėmo temperatūra stipriai krenta. Mažesnė apatinės rėmo dalies temperatūra - mažiau išsiskiria iš aplinkui esančių geriau apšiltintų paviršių temperatūrų ir atitinkamai mažiau krenta termovizoriaus nuotraukose į akis.

Bet iš vidinės pusės, kai žiūri, vaizdas atitinkamai skiriasi.

Viršuje, kur rėmas šiltesnis, jis mažiau išsiskiria iš šiltų vidinių paviršių, o apačioje, kur rėmas šaltesnis, jis labai kontrastuoja su kitais šiltais vidiniais paviršiais.

Dar labai svarbu suprasti, kad termovizorius fiksuoja ne šilumos nuostolių vietas, o matomų paviršių temperatūras. Tad, nors iš vienos pusės žiūrint temperatūrų skirtumo nesimato, nereiškia, kad šilumos tiltelio nėra. Šilumos tiltelio buvimą, su termovizoriumi galima užfiksuoti tik tą patį objektą stebint iš vidinės (šiltosios) ir išorinės (šaltosios) pusių. Rėmas yra vienos ir tos pačios šiluminės varžos ilginis šilumos tiltelis, tad ir šilumos nuostoliai per jį tolygūs visu jo plotu, tik dėl skirtingų rėmo temperatūrų viršuje ir apačioje, su termovizoriumi viršutinės dalies tiltelis matosi tik iš lauko, o apatinės dalies, tik iš vidaus.


Dar kartą paskaityk, negi neatsakiau į tavo užduotą klausimą?

Pasirodo, kad Pasyvių namų institute yra ištestuotas ir entalpinis "Zehnder ComfoAir Q350" rekuperatorius. Mano supratimu tai šiuo metu vienas efektyviausių rinkoje esančių įrenginių. Kalbu apie rekuperatorius, kurie išsaugoja name esančią drėgmę: entalpinius ir rotacinius. Žemiau palyginau tris geriausius parametrus turinčius entalpinius rekuperatorius: Maico, Paul ir Zehnder. Papildomai ir Amalvos įrenginys. O čia visi rekuperatoriai. Paspauskite ant "Humidity recovery" strėlyčių ir išrikiuos visus pagal drėgmės atgavimo efektyvumą.

Maniškio rekuperatoriaus naudingumas – 86 proc. Geresnį, siekiantį 87 proc., naudingumą turi tik „Maico“ firmos įrenginys. Pagal visus kitus parametrus „Zehnder“ efektyvesnis: sunaudoja mažiausiai elektros 1 kubui oro pernešti (Zehnder - 0,22, Maico – 0,23, Paul – 0,26 Wh), veikia tyliausiai (Zehnder – 41,5, Paul – 43, Maico – 46,8 dB), sandariausias (Zehnder – 0,39/0,28 proc., Maico – 0,43/0,47 proc., Paul – 1,62/1,05 proc.). Palyginimui rotacinis „Amalvos“: efetyvumas – 78 proc., elektros sąnaudos – 0,4 Wh, triukšmingumas – 52 dB, sandarumas – 0,64/0,86 proc.

Rekuperuojant 88 kubus oro, „Zehnder“ naudingumas siekia net 91 proc. Sertifikate nurodo, kad matavimų metu tenas įsijungė, kuomet lauke buvo -12,7 laipsniai šaltis. Aš rekuperatoriaus darbo neseku, bet pastebėjau, kad tenas įsijungė lauke esant maždaug -9 laipsnių šalčiui. Galbūt aš varinėjau didesnį oro kiekį nei sertifikavimo metu. Gal įtakos turi ir filtrai, nes nuo kaimyno malkų jie kaip reikiant apsinešę: ir paduodamo, ir išmetamo oro.

`Sveiki,
A e.klases vieno auksto su nesildoma palepe (siltinama perdanga 45 cm storio vata)projekte numato patekima i palepe per lubiines dureles,ar imanoma tinkamai apsildyti toki praejima?

Dar radau, kad yra naujas "Rehau" profilis - Geneo Passive house. Lango Uw su šituo profiliu 0,78, kuomet su "Rehau Geneo PHZ" - 0,80. Šitas naujas "Rehau" produktas yra vienas šilčiausių profilių tarp PVC langų. Mano supratimu naujas profilis visiškai nieko nesiskiria nuo mano profilio. Vienintelis man suprantamas skirtumas toks, kad staktoje vidurinis apšiltinimas yra šiek tiek pilnesnis nei mano languose. Dar nurodoma, kad naujas profilis gaminamas JAV.
Papildyta:

Kai kas sakys, kad įmanoma. Ir yra bandę, darę visokius kamščius, bet mano supratimu - ne. Bus tik darbo imitavimas, bet ne geras rezultatas. Geriau šiltinti visą stogą. Kodėl nenori šiltinti viso stogo?

Na taip, jau kalbėjom apie šią lentelę, kurioje rotorinis Amalvos įrenginys gražina 0% drėgmės, o kažkoks plokštelinis, kuris niekad fiziškai negražins tiek drėgmės, kiek gražina rotorinis įrenginys, gražina net 77% drėgmės.

Netiksli ta duomenų bazė, tad jos tikrai nereikia reklamuoti, kaip informacijos šaltinio renkantis drėgmę gražinantį vėdinimo įrenginį.

Beje, absoliučiai neaišku, prie kokių oro srautų matuoti įrenginių parametrai. Pats matavau, kad mano rekupas gali ryti ir 0,021kW prie mažiausių apsukų, be to atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktos lentelės duomenis, analogiškas manajam įrenginys, prie mažiausių apsukų užtikrina net 167 m3/h oro srautą, tai sakyčiau ypatingai geras parametras, lenkiantis net tavojo rekuperatoriaus. Dėl NVK nesiginčysiu, jis tikrai mažas, bet kaip minėjau, esu įsitikinęs kad ir plokštelinių rekupų jis nėra toks aukštas, koks deklaruojamas.

Visas pasaulis vertina šią duombazę, abejoji - tik tu. Tavo teisė. Akivaizdu, kad "Amalvos" rekūpas testuotas prieš kokių 6-7 metus, kuomet nematavo drėgmės grąžinimo. Štai ir visa istorija.

Prie kokių mažiausių apsukų imi 21 W? Maniškis prie mažiausių imi apie 10 W. Efektyvumu nėra ko abejoti, nes jis realus ir paklaida tikrai nėra didelė.

Pasistatyk atskirą skaitliuką elektrai ir galėsi pasidalinti, kiek elektros prisuka per mėnesį, kokios temperatūros orą grąžina. Mano rekūpas šį mėnesį šiek tiek prisuko elektros, bet tikriausiai bus panašiai kaip rotacinių įrenginių. Tik rotaciniai į namą per šalčius grąžina +9,2, kuomet name +24. Paskaityk lankytojų įrašą (šone dešinėje, nemoku įdėti tiesioginės nuorodos). Maniškis, nors ir suka elektrą, bet į namą grąžina +17 laipsnių, kuomet name +19,5/+20 laipsnių.

Visa istorija tame, kad Amalvos įrenginys testuotas prieš metus, maksimum du.



Aš atkreipiau dėmesį į mažiausią oro srautą kurį pasiekia testuotas įrenginys prie mažiausių apsukų ir jis tavo nurodytoje duomenų bazėje pateiktas kaip 167 m3/h. Kiek elektros energijos rija tavo įrenginys, prie šių oro srautų? Beje, dar vienas dalykas, triukšmingumas, jis greičiausiai matuotas prie maksimalių apsukų. Prie mažiausio oro srauto, rekupo darbas vos girdimas net stovint šalia, tad jei į tą duomenų bazę pažiūrėsim kritiškiau, pamatysim visai kitą vaizdą.



Aš jau ne kartą minėjau, kad tu naudingumo skaičiavimus atlieki vadovaudamasis rekuperatoriuje sumontuotų daviklių parodymais, o aš jais būtent ir netikiu, tad dėl savo įrenginio naudingumo paklaidos mano nuomonės nepakeitei.



Jau keli metai, kai rekupas veikia per atskirą elektros skaitliuką ir nuimtus skaitliuko parodymus viešinu savo bloge.

Jis nėra testuotas nei prieš metus, nei prieš du. Jį vieną kartą ištestavo, kas buvo prieš 6-8 metus, ir tas sertifikatas vis dar pratęsiamas. Čia faktas. Paskambink į "Amalvą" ir jie tau patikslins.

Tai galėtum pasidalinti ir čia, nes neaišku, kur ieškoti.
Papildyta:

Gal netikėti - tavo reikalas, bet išorinis elektros sąnaudų matuoklis rodo labai panašius skaičius, kokius fiksuoja ir rekuperatorius. Tik tiek, kad rekuperatorius neprideda teno elektros sąnaudų, bet dabar fiksuoju ir jas. O tu savo rekuperatoriui esi pasistatęs labai tikslius, kalibruotus termometrus, drėgmės matuoklius? Ar imi duomenis iš rekūpo?