QUOTE(Giords @ 2024 01 12, 22:01)
esu skaitęs, kad T pakėlimui vienu laipsniu reikia apie 6% daugiau energijos.
"Žmogus per galvą netenka iki 80% šilumos". "Valgydamas špinatus žmogus praranda daugiau kalorijų, nei suvartoja". "Žmogus išnaudoja tik 20% savo smegenų galios". "Per stogą netenkama 20% šilumos". Čia pirmi tokie teiginiai kuriuos staigiai prisiminiau, kurie labai dažnai sutinkami folklore, bet kurie nėra teisingi.
Žmogus per visą kūno plotą praranda +- vienodą energijos kiekį. Jei koks nors plotas neuždengtas, o kiti plotai uždengti, akivaizdu, kad per tą plotą bus prarandama daugiau energijos, bet tai tikrai ne aksioma. Užsidėjo žmogus kepurę ir energijos prarandama per galvą visai kitas procentas.
Dėl špinatų googlinau, tai suradau info, kad jie turi labai mažai kalorijų, bet kiek žmogus sunaudoja kalorijų juos valgydamas niekas neskaičiavo, tad teiginys dėl didesnio kiekio suvartojimo nei gavimo yra labiau "iš lempos" nei teisingas.
Dėl tik 20% smegenų galimybių išnaudojimo, tai šį teiginį "iš lempos" "šovė" Froidas, o šį teiginį vėliau dažnai pradėjo cituoti vos ne kaip aksiomą. Tai teiginys ne pamatuotas kokio nors mokslinio tyrimo metu, o grynai "iš lempos".
Dėl šilumos kiekio netekimo per stogą, tai priklauso nuo labai didelio kiekio aplinkybių. Nuo stogo ploto, pav. vieno aukšto namo stogo plotas sienų atžvilgiu didesnis, nei dviejų aukštų namo, tad esant tokiom pat sąlygom vieno aukšto namo šilumos nuostolio procentas per stogą bus didesnis, nei tokios pat kvadratūros dviaukščio namo. Paskui reikėtų vertinti stogo apšiltinimo lygį kitų atitvarų atžvilgiu. Vienu žodžiu, šilumos nuostolio dydis per stogą visuomet skiriasi ir kiekvienam namui yra labai individualus.
Kas liečia šilumos poreikį t° padidėjus vienu laipsniu. Tai nesigilinant į PHPP skaičiuoklę, kurios formulių nežinau, bet paimant pačią paprasčiausią "narvid" skaičiuoklę, kurią šio forumo dalyviai manau naudojo gana ilgai ir intensyviai, tai ten nėra jokios formulės didinančios energijos poreikio procentą didėjant temperatūrų skirtumui. Energijos poreikis namo šildymui su kiekvienu laipsniu kyla vienodai. Ir kas svarbiausia, su "narvid" skaičiuokle primesti dydžiai būdavo pakankamai panašūs į realius dydžius.
Beje, net ir logiškai pamąstykim. Tas pats namas, lauke 0°C, o patalpų viduje 20°C. Temperatūrą pakėlus 1°C, jei energijos poreikis su kiekvienu laipsniu didėja vienodai, energijos poreikis turėtų padidėti 5%.
Jei kitos sąlygos nepakito, bet lauke jau -20°, o namie ir toliau 20°C, tai dabar jau 1°C pakėlimas sudarytų tiktai 2,5%. Atrodo temperatūrų skirtumas didesnis, bet procentaliai 1°C jau tesudaro mažesnį procentinį skirtumą nuo bendro temperatūrų skirtumo.
Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad ir šis dydis negali būti vienodas visiems gyvenimo atvejams.