Dėl grindinio vėsinimo, kaip ir viskas tvarkoje. Kai reguliavimo automatika veikia gerai, jokių temperatūros svyravimų, kiaurus metus ~23°C, tiek žiemą, tiek vasarą.
Vis tik su drėgme reikia kovoti. Bandžiau drėgmės surinkėją laikyt nuolat įjungtą, bet tai ± 10kWh per dieną papildomų el. sąnaudų (šildymas apie 20kWh per dieną žiemos metu). Turint omenį, kad tai sąnaudos ne vėsinimui, o drėgmės sumažinimui, tai elektros sąnaudos didelės, plius visi tie kilovatai, tai šiluma, kurią taipogi reikia nuimti. Turint omenį, kad vidutiniškai name sunaudoju apie 10kWh buitinėms reikmėms per dieną, tai įjungus drėgmės surinkėją, vėsinimui tenka dvigubai didesnis krūvis.
Pats grindinis vėsinimas man sunaudojo:
birželį - 9,5 kWh
liepą - 13,1 kWh
rugpjūtį iki dabar (18d vakaro) 8,5 kWh.
Dabar su drėgme stengiuosi kovoti pagrinde atidarinėdamas langus vakarais, kol drėgmės kiekis lauke ne didesnis nei patalpų viduje. Kai didesnis, tai gelbsti tik drėgmės surinkėjas. Galiu tik pasidžiaugti, kad šiais metais drėgmė patalpų viduje dažniausiai buvo iki ~60% su trumpai trukusiomis išimtimis iki ~70%, kas kaip ir nesukėlė diskomforto dėl per didelės drėgmės lyginant su pernai metais, kai jei teisingai pamenu, per karščius drėgmė sukildavo virš 70%. Šiais metais drėgmė patalpose buvo palaikoma ± 5%-10% mažesnė nei pernai ir tai jautėsi labai stipriai.
Taigi, drėgmės surinkėjas ne pats tinkamiausias pasirinkimas patalpas vėsinantiems grindimis, bet iš bėdos gelbstintis. Taipogi labai pasiteisino tinkleliai ant langų, bei drėgmės pašalinimas iš patalpų atidarinėjant langus nakties metu, tik čia reikia sekti absoliutinės drėgmės kiekį lauko ore gramais, o ne aklai žiūrėti į santykinį drėgmės kiekį procentais, nes taip galima labai stipriai apsigauti. Problema, kad nėra automatizuotų absoliutinės drėgmės monitoringo priemonių ir visuomet reikia arba išsiskaičiuoti, arba vertinti pagal lentelę.
Gal kas galite ką patarti dėl absoliutinės drėgmės patogesnės stebėsenos?
Tiesa, dėl langų atidarinėjimo, tai tiems, kas turi grindinį vėsinimą, langų atidarinėjimas pagrinde ne dėl vėsinimo, o dėl kovos su drėgme, nors drėgmės kiekis ore mažiausias kai mažesnės temperatūros, tad ir prie vėsinimo prisideda, tik vėsinant langais padidėja temperatūros svyravimai patalpų viduje, ko nebūna su grindiniu vėsinimu.