Gruodžio mėnesį nuokrypio nuo kreivės nustatymą grąžinau iš -3ºC į 0ºC, bet sumažinau kreivės apatinę reikšmę nuo 19ºC iki 15ºC. Dabar išlaikoma man reikalinga ~18ºC vidaus temperatūra. Katilas patalpas prišildo iki ~18,8ºC, tuomet išsijungia ir įsijungia maždaug nuo ~17,8ºC (pagal ištraukiamą rekuperatoriaus termometrą). Termostatų ir pavarų nėra. Visas, išskyrus WC, pavaras lapkričio mėn. buvau susireguliavęs ~0,2ºC tikslumu. Gruodžio mėn. laikiau visas atsukęs pilnai. Skirtumas tarp kai kurių atšakų ~2ºC, bet viduje temperatūrų skirtumų nesijaučia. Gal dėl to, kad vidaus durų nėra. Mėnesinis COP pagerėjo 0,23.
Gruodžio mėn. katilas sudegino 126,59 kWh elektros ir pagamino 903,6 kWh šilumos. Dirbo 503 val. su 5 išsijungimais.
Rekuperatorius Q350ERV pirmu greičiu 70 m3 sudegino 9,6 kWh.
Viso namo elektra 229 kWh (115 kWh dieninės ir 114 kWh naktinės) už 29,11 €.
Nemanau jog silumos siurblio valdiklis teisingai skaiciuoja, per geras COP
Nemanau jog silumos siurblio valdiklis teisingai skaiciuoja, per geras COP
Valdiklis neskaičiuoja. Katilas man tik parodo, kiek pagamino šilumos (kiek sunaudojo jai pagaminti - nerodo), o aš dalinu iš tik katilui skirto elektros skaitliuko rodmenų. Cibulis, rodos, irgi taip skaičiuoja COP. Man taip pat atrodo, kad per gerai gaunasi. Aš tą sau paaiškinti galiu tik gamintojo pateikiamomis kreivėmis, kad dirbant mažiausia galia, COP būna geriausias.
Valdiklis neskaičiuoja. Katilas man tik parodo, kiek pagamino šilumos (kiek sunaudojo jai pagaminti - nerodo), o aš dalinu iš tik katilui skirto elektros skaitliuko rodmenų. Cibulis, rodos, irgi taip skaičiuoja COP. Man taip pat atrodo, kad per gerai gaunasi. Aš tą sau paaiškinti galiu tik gamintojo pateikiamomis kreivėmis, kad dirbant mažiausia galia, COP būna geriausias.
Tai skaiciuoja kiek pagamina silumos ir itariu jog skaiciai gali prasilenkti su realybe. O skaiciavimus atlieka katilo valdiklis.
Tai skaiciuoja kiek pagamina silumos ir itariu jog skaiciai gali prasilenkti su realybe. O skaiciavimus atlieka katilo valdiklis.
Kai patalpas šildai mažiau nei iki 20ºC, normalu, kad COP gaunasi didesnis. Tik klausimas - kiek didesnis turėtų būti? Ar toks įrenginys, išvedantis 10%, 20% ar 50% netikslius duomenis, gali praeiti TÜV?
Temperatūrų jaustis ir neturėtų, tas reguliavimas labiau tam, kad šildymo sistema optimaliau dirbtų, tikėčiausi ir šiokios tokios ekonomijos subalansavus. Net keista, kad COP pagerėjo.
Jei lapkritį buvo subalansuota, kam gruodį viską išsukiojai?
Temperatūrų jaustis ir neturėtų, tas reguliavimas labiau tam, kad šildymo sistema optimaliau dirbtų, tikėčiausi ir šiokios tokios ekonomijos subalansavus. Net keista, kad COP pagerėjo.
Jei lapkritį buvo subalansuota, kam gruodį viską išsukiojai?
Išbalansavau bandymosi tikslais, o padėtis susižymėjau. Termostatų ir termopavarų nėra.
Aš galvoju, kad prisuktos atšakos galimai didina srauto pasipriešinimą ir dėl to pasunkėja varikliukų darbas, kas sąlygoja prastesnį COP. Arba lapkričio COP galėjo būti šiek tiek prastesnis, nes paleidimo metu namas buvo atvėsęs iki ~15ºC ir mačiau, kad kelias valandas dirbo ~3,5kW galia, kurią katilas per tas kelias valandas sumažino iki minimalios įmanomos. Arba, kaip vaikis rašė - pagamintos šilumos apskaitos paklaida. Kol durų nėra, tą ~2ºC skirtumą greičiau perima iš šalia esančių zonų, tai ir nesijaučia.
Kaip tas subalansuotų atšakų optimalumas ir ekonomiškumas turėtų pasireikšti? Kad neperkaitintų kai kurių patalpų, o kitos neliktų neprišildytos?
Kai namas šiltas, nemanau, kad patalpose skirtumas bus juntamas, net ir nesubalansavus sistemos.
Dabar bandau galvoje prasukti modelius, kaip turėtų veikti šildymo sistema, tai didžiausią ekonomiją primečiau, jei ŠS valdomas termostato patalpoje. Jei ta patalpa kurioje sumontuotas termostatas, su ilgais vamzdžiais, o kitos patalpos su trumpesniais tai ŠS išsijungus temperatūros visose patalpose išsilygina, bet kad pasiekti išsijungimo temperatūrą termofikatas bus ruošiamas iki aukštesnės t°, kas automatiškai reiškia prastensį COP.
Jei ŠS valdomas pagal grįžtamo srauto t°, tai bus dažnesnis on/off, nes per trumpus vamzdžius tekantis termofikatas greičiau užkels t° kontaktiniame betone, be to didesnis srautas pratekės per trumpesnius mažesnio pasipriešinimo vamzdžius, todėl bendra grįžtamo srauto t° užkils gerokai greičiau ir ŠS bus išjungtas. ŠS išsijungus, toliau cirkuliuojant termofikatui t° visame kontūre +- išsilygins, tad ir t° skirtumas patalpose galima sakyti išvis nesijaus, bet pats ŠS dirbs ne pačiu didžiausiu efektyvumu.
Aš dar primetu, kad šildymo sistema tuo efektyvesnė, kuo greičiau sugeba atiduoti šiluminę energiją, grindinio šildymo atveju betonui. Betonui šiluma atiduodama didžiausiu greičiu bus tuomet, kai visų kontūrų t° bus maksimaliai panaši. Jei kuris nors kontūras šils greičiau, tai dirbs pagrinde jis vienas, o vienas jis niekada taip efektyviai neatiduos šilumos, kaip gali atiduoti vienodai dirbant visam kolektoriui. Dabar bandau primesti, kaip tai atsilieps šildymo ekonomiškumui, ir įtariu, kad niekaip, tik dažnesniam įsijunginėjimui.
Na ir dar vienas niuansas, jei nori kurioje nors patalpoje (pav. vonioje) palaikyti aukštesnę t° nei visose kitose, privalai bent jau truputį prisukti kitus kontūrus. Nors dabar primetu tą patį modelį, kai ŠS sustojo, o cirkuliacinis toliau dirba, o kai šiltame name ŠS įsijunginėja pakankamai retai, po neilgo laiko tarpo, visuose kontūruose t° išsilygins ir iki kito ŠS įsijungimo t° visur bus daug maž vienoda, taip kad iš kitų kontūrų prisukinėjimo norint užkelti t° vonioje bus mažai naudos. Aš sau visus kontūrus reguliavau pagal patį ilgiausią kontūra, kitus šiek tiek prisukinėdamas, o vonią palikau pilnai atsuktą, tai pilnai atsukti pas mane yra tiktai pats ilgiausias ir vonios kontūras, o kitų kontūrų grįžtamo srauto t° reguliuota pagal ilgąjį kontūrą, tad vonioje t° kaip ir turėtų būti šiek tiek aukštesnė, nei visur kitur, nors realiai to visai nesijaučia, bet kai pas mane visur ~23°C tai nelabai ir svarbu
.Kas dėl cirkuliacinio pasipriešinimo tai jo, esant visiems kontūrams pilnai atsuktiems pasipriešinimas bus mažesnis, bet tai reikš tik intensyvesni skysčių judėjimą trumpesniuose vamzdžiuose, o ilgesniuose dar lėtesnį. Ilgieji kontūrai galima sakyti iš vis nustos dirbti, patalpos bus šildomos mažesniu grindų plotu.
Papildyta:
Dabar jau drąsiai galiu teigti. Pavaros ir termostatai - tik šaltam namui. Šiltam namui, kur ŠS įsijungia kartą į dieną ar iš vis kelias, tai tik pinigų išmetimas. Viskas, ką reikia padaryti, tai tik subalansuoti srautus.
Galvojau kažkada apie Uponoro automatiką, nes maniau, kad srautų balansavimas yra kažkas tokio, bet kai supratau, kad jei vamzdynai subalansuoti, iš visų kontūrų turi grįžti vienoda t°, o tai reiškia visus vamzdžius tereikia reguliuoti pagal grįžtamo srauto t°, tai iš vis vaikų žaidimas, o ne aukštoji matematika. Nežinau, kaip srautus reguliuoja santechnikai, jei kolektoriai be srautų balansuoklių, bet nemanau, kad mano sugalvotas būdas juos subalansuoja bent kiek prasčiau.
Taigi, statai šiltą namą, gali taupyti ant šildymo sistemos apskritai (nekalbant jau apie mažesnės galios šildymo prietaisą, bet atsisakant bet kokio centralizuoto šilumos šaltinio su vandeniniu šilumos perdavimu nutolusioms patalpoms apskritai ir pasitiesiant elektrinį kabelį), ar bent jau ant šilumos paskirstymo automatikos
.
Tai skaiciuoja kiek pagamina silumos ir itariu jog skaiciai gali prasilenkti su realybe. O skaiciavimus atlieka katilo valdiklis.
Ištrauka iš katilo manualo: „Many heat pump types are equipped with heat quantity recording by pressure sensors in the cooling circuit of the heat pump. In these heat pumps the heat quantity can be read out directly.“
Katilo tiekėjas atrašė, kad katilas skaičiuoja kaip įprastas šilumos skaitiklis. Nors davikliai nėra metrologiškai sertifikuoti, bet bendrą kiekį nurodo tikrai tiksliai ir paklaida bendro kiekio tikrai neįtakoja. O pats šilumos kiekis apskaičiuojamas žinant srautą, tiekiamą, bei grįžtamą temperatūras - šituos skaičiukus katilas pateikia atskirai. Jei nori, susidedi į formulę ir žiūri, kas gaunasi.
Jei toks katilo šilumos apskaičiavimo metodas kvestionuotinas, tai kodėl šilumos skaitiklių parodymais turėtų pasitikėti daugiabučių namų, su renovuotais šilumos punktais, gyventojai? Renovuotuose šilumos punktuose greičiausiai sumontuota kažkas panašaus į kurį nors tokį skaitiklį, pagal reikiamus namo parametrus. Tokių namų išklotinėse pateikiama, kiek pagaminta bendros šilumos, kuri vėliau padalijama iš namo kv. m. ir paskirstoma kiekvienam butui pagal plotą. Jei šilumos skaitikliai būtų netikslūs, seniai būtų kas nors apskundęs tokią apmokestinimo tvarką, o tarp santechnikos prekių nebūtų šilumos skaitiklių pasiūlos, nes kas gi norės montuotis netikslų prietaisą.
Asmeniškai COP ir visų kitų skaičiukų galiu ir nežinoti, jei sąskaita už šildymą bus tenkinanti. Tiesiog papildoma info, kuri gali būti naudinga arba ne.
<...>
Kas dėl cirkuliacinio pasipriešinimo tai jo, esant visiems kontūrams pilnai atsuktiems pasipriešinimas bus mažesnis, bet tai reikš tik intensyvesni skysčių judėjimą trumpesniuose vamzdžiuose, o ilgesniuose dar lėtesnį. Ilgieji kontūrai galima sakyti iš vis nustos dirbti, patalpos bus šildomos mažesniu grindų plotu.
Manau, kad termofikatas iš kolektoriaus į ilgas ir trumpas atšakas judės vienodu greičiu (panašiai kaip prie laistymo žarnos pajungus šakotuvą – vienodai teka iš visų – ilgesnių ir trumpesnių atšakų), bet iš ilgųjų atšakų grįš žemesnės temperatūros, nes betonas nuims daugiau šilumos.
Papildyta:
Dabar jau drąsiai galiu teigti. Pavaros ir termostatai - tik šaltam namui. Šiltam namui, kur ŠS įsijungia kartą į dieną ar iš vis kelias, tai tik pinigų išmetimas. Viskas, ką reikia padaryti, tai tik subalansuoti srautus.
Nors ir pasidariau vietas laidiniams termostatams, bet dėl jų reikalingumo pradėjau abejoti po poros vasarų, kai pastebėjau, kad aukštai pakilusi saulė apšviečia gal kokią ~1 m pločio zoną palei langus. Apšviestoje vietoje ar kur arčiau išsėdėti ar tiesiog būti - ne kažką. O kitoje pusėje, toliau nuo saulės apšviečiamų vietų - labai normalu. Taigi, ta ~1 m apšviečiama zona įsisavindavo tiek saulės energijos, kad per visą vasarą namą, net ir saulės neapšviečiamas vietas, įkaitindavo iki ~30°C. Žinoma, yra ir kitų pritekėjimų. Vadinasi ir šildymo sezono metu turėtų veikti analogiškai, tik lėčiau, dėl žemesnių iš katilo ateinančių temperatūrų ir didesnio atšakos ploto lyginant su saulės apšviečiama zona.
Dabar laukiu šaltų ir saulėtų dienų. Spėju, temperatūra viduje pakils daugiau nei norima, nes šiaurinėje namo pusėje pritvirtintas lauko termometras nematys, kad namą šildo saulė. O grįžtamo termofikato betone saulė tiek neįšildys, kad sureaguotų. Manau, kad valdiklis pasikoreguos kreivę pagal savo logiką ir tęs šildymą. Tą reiks išbandyti ir jei bus perkaitinama, galima prie katilo tiesiogiai pajungti vieną (gaila, kad tik vieną galima) dedikuotą laidinį vidaus patalpų termometrą (kaip ir pas Cibulį yra tokia galimybė). Tuomet katilas atsižvelgtų ne tik į lauko ir grįžtamo srauto temperatūras, bet ir vidaus patalpų. Bet kokiu atveju – pigesnis variantas, nei n termostatų + pavaros. Ar geriau – klausimas.
