Įkraunama...
Įkraunama...

A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

QUOTE(korida @ 2020 12 02, 11:34)
Su kuo lyginai ir stebėjai ,t.y. su kuriuo šildymo šaltiniu lyginai ,kad tokias išvadas padariai?

Aš gi nesakiau, kad lyginau su kažkuo. Sakau, kad pats geoterminis labai stabilią temperatūrą palaiko. Jei tavo įrenginys kitoks ir irgi stabiliai palaiko, tai gali taip ir pasakyti.
Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2020 12 02, 12:08)
Na ne pas visus tokie stori namo kailiniai smile.gif Panasu jog tik sis namas realiai galetu atitikti tikro Pasyvaus namo standartus, esami su butaforiniais pasyvaus namo sertifikatais tyliai ruko kamputyje. 

Gal ir galėtų, nes su PHPP skaičiuojama, kad name palaikoma +20 laipsnių temperatūra. O jis +24 laiko.

Aš anksčiau bandžiau +20,5 palaikyti ir realybėje išėjo apie 30 kWh kvadratui (gal 27 kWh), t.y. dvigubai daug, nors ant popieriaus buvo 15 kWh. Bet negi tiki, kad bet kuris sertifikuotas ar nesertifikuotas namas su PHPP yra suskaičiuojamas iki paskutinio varžtelio, t.y. ar vertina buities prietaisų išskiriamą šilumą ir kitus parametrus. Realiai suvedami tik keletas esminių, reikalingų gauti sertifikatą. O jei dar pati programa turi trūkumų.

Aš manau, kad tikrai nėra būtina, kad namas ant popieriaus atitiktų namą realybėje. Tai tik bendra programa visiems pasitikrinti planuojamą namo šiltumą ir optimizuoti iki standarto - šiuo atveju 15 kWh (ar pagal STR iki kito standarto). Nereikia tikėti, kad popierinis namas atitiks realų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 02 gruodžio 2020 - 14:51
QUOTE(cibulis @ 2020 12 02, 11:03)
Aišku negalima sakyti, kad LED lumputė didžiają dalį elektros pavertė šiluma, bet kažkokią dalį sudaro. Kaip ir kompiuteris, orkaitė, gartraukis, skalbimo mašiną, arbatinukas ir t.t. Žinoma, nemaža dalis šilumos su karštu vandeniu iškeliavo į kanalizaciją, bet dalis jos irgi liko.


Dėl LED lemputės. Šviesa, kuri išėjo pro langus ir apšvietė kiemą, taip, ji energiją išnešė už namo ribų ir namo nesušildė, o kas atsitiko su energija, kuri iš elektros energijos LED lemputėje virto šviesa ir kurią su savimi toliau nešė šviesa ir iš namų ribų neišėjo? Manai šviesa energijos neturi? o tai iš kur tuomet saulės baterijos elektrą išgauna?

Taip spektrai skiriasi, skiriasi skirtingų spektrų nešamas energijos kiekis bet visi šviesos spektrai neša tam tikrą anergijos dydį, kuo beje pačiam nesunkiai įsitikinti galima pakartojus kelių amžių senumo bandymą, kai paimi prizmę ir jos pagalba išskaidai šviesos spektrą į „vaivorykštę“ ir termometrą padedi po kiekviena spalva. Temperatūra sukyla skirtingai, pagal kiekvieno spalvos spektro nešamą energijos kiekį.

Taigi, kas atsitinka su ta šviesos energija, kai ji atsimuša į paviršių? Dalis sugeriama paviršiaus ir energija pasikeičia į šiluminę, ką beje patvirtina eksperimentas su termometru, o kita šviesos dalis atsispindi ir vėliau atsimuša į kitą paviršių, kol galiausiai visa sugeriama, nebent iškeliauja už lango ir šildo kiemą.

Visa, na jei būt tiksliu, tai beveik visa elektros energija virsta šiluma, nebent pereina į kitą energijos būvį, ne šilumos. Tas energijos dydis, kuris nevirsta šiluma, realiai ir 1% nesiekia, kad jį galima būtų vertinti. Iš namo šilumos neįsisavinto energijos kiekio, reikia minusuoti tik tą dalį, kuri iškeliavo už namo, t.y. kaip minėjau šviesa iškeliavo per langą, ir liūto dalis, kaip ir paminėta - kanalizacija. Vat čia tai tikrai dideli energijos kiekiai išmetami, nors ir čia yra galimybė sumažinti išmetamos energijos kiekį, įsirengus kanalizacijos šilumokaitį. Aišku, ne visos kanalizacijos, iš klozetų šilumos ištraukinėti nereikia, bet vat iš dušo kanalizacijos, šilumos ištraukimas visai nebloga idėja.

Energijos tvermės dėsnio, kiek žinau dar niekas nenuginčijo. Gal mano žinios paseno, kažkur kosmose, ar kvantinėje fizikoje tas dėsnis ir negalioja, bet žemiška fizika pakolkas tokia.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 02 gruodžio 2020 - 15:15
QUOTE(cibulis @ 2020 12 02, 12:32)
Aš gi nesakiau, kad lyginau su kažkuo. Sakau, kad pats geoterminis labai stabilią temperatūrą palaiko. Jei tavo įrenginys kitoks ir irgi stabiliai palaiko, tai gali taip ir pasakyti.

Galiu pasakyti ,kad palaikyti stabilią T patalpose , šildymo įrenginys ar būdas visiškai tai to neįtakoja . Ar tai bus geoterminis ,ar aeroterminis , ar tiesiogiai elektrinis ,ar dujinis , ar dyzelinis ar kitas koks nors šildymo būdas ,su visais jais galima palaikyti stabilią patalpų temperatūrą .
Atsakyti
QUOTE(korida @ 2020 12 02, 17:30)
Galiu pasakyti ,kad palaikyti stabilią T  patalpose , šildymo įrenginys ar būdas visiškai tai to neįtakoja . Ar tai bus geoterminis ,ar aeroterminis , ar tiesiogiai elektrinis ,ar dujinis , ar dyzelinis ar kitas koks nors šildymo būdas ,su visais jais galima palaikyti stabilią patalpų temperatūrą .

O aš sakau ne. Mačiau oras-vanduo sistemų, pvz., vaikio, kur paros bėgyje stipriau šokinėja temperatūra nei su mano geoterminiu. Jis ten kažkokių nustatymų pridaręs optimizuodamas darbą, bet mačiau.

Nori sakyti ir su malkomis ar granulėmis palaikysi vienodą temperatūrą? Nebus. Ir dar - įsidėk name 10 termometrų, kaip turiu aš, ir pastebėk mėnesį kitą kaip keičiasi temperatūra. Tada parodyk, ką rekuperatorius paros bėgyje ištraukia ir tada galėsime pakalbėti.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2020 12 02, 15:58)
Visa, na jei būt tiksliu, tai beveik visa elektros energija virsta šiluma, nebent pereina į kitą energijos būvį, ne šilumos. Tas energijos dydis, kuris nevirsta šiluma, realiai ir 1% nesiekia, kad jį galima būtų vertinti.

Energijos tvermės dėsnio, kiek žinau dar niekas nenuginčijo. Gal mano žinios paseno, kažkur kosmose, ar kvantinėje fizikoje tas dėsnis ir negalioja, bet žemiška fizika pakolkas tokia.

Aš ne fizikas ir nežinau, bet sakai tik 1 proc. šviesos nevirsta šiluma? Praktikoje to nepastebiu. Energijos tvermės dėsnį bandei pritaikyti ir mano rekuperatoriui, kad jis pučia nesąmones, ne pagal minėtą dėsnį, bet realiai šnipštas išėjo.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2020 12 02, 19:39)
Aš ne fizikas ir nežinau, bet sakai tik 1 proc. šviesos nevirsta šiluma? Praktikoje to nepastebiu. Energijos tvermės dėsnį bandei pritaikyti ir mano rekuperatoriui, kad jis pučia nesąmones, ne pagal minėtą dėsnį, bet realiai šnipštas išėjo.


Pirmiausiai dėl 1%, meluoji ir neraudonuoji, aš tikrai taip nesakiau. Taip 1% minėjau, bet kalbant apie jį, pasakyta buvo visai kas kita, nei parašei tu. Absoliučiai kitą prasmę aš minėjau. Pagal mano pasakymą 0,000000000001% ir dar mažesnis dydis yra apimamas, pagal tamstos - tai milijardais kartų didesnis dydis.

Energijos tvermės dėsnio ir tavo rekuperatoriui niekas neatšaukė. Juk išsiaiškinome, kad tamstos rekupas nėra stebūklingas, Jo NVK yra visai žemiškas, jis lauk pučia labai šiltą orą, vat ir visi šilumos srautai sueina, energija niekur nedingsta. Vat kaip rekuperatoriaus gamintojas pasiekė, kad šiluma vaikščiotų ne visai taip, kaip turėtų standartiškai, kokiu būdu sukėlė tiekiamo į patalpas oro temperatūrą, kai pačio rekupo NVK yra visai standartinė, aš kaip nebaigęs ŠVOK mokslų, pasakyti negaliu, čia jau aukštoji ŠVOK matematika prasideda. Bet tai, kad aš nepaaiškinau subtilybių, kurios greičiausiai ir patentuotos ir saugomos po devyniom spynom gamintojo seifuose, tai nieko keisto, nemanau, kad keista, kad eilinis mirtingasis tokių niuansų nežino. Dar kartą kartoju, tamstos rekupas ne stebuklingas, energijos tvermės dėsnis jam galioja.

Netiki, dėl rekupo į Gedimino technikos universitetą gali kreiptis, esu įsitikinęs, kad atseks visus energijos virsmus net ir tavo rekuperatoriuje.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 02 gruodžio 2020 - 20:51

O aš sakau ne. Mačiau oras-vanduo sistemų, pvz., vaikio, kur paros bėgyje stipriau šokinėja temperatūra nei su mano geoterminiu. Jis ten kažkokių nustatymų pridaręs optimizuodamas darbą, bet mačiau. Nori sakyti ir su malkomis ar granulėmis palaikysi vienodą temperatūrą? Nebus. Ir dar - įsidėk name 10 termometrų, kaip turiu aš, ir pastebėk mėnesį kitą kaip keičiasi temperatūra. Tada parodyk, ką rekuperatorius paros bėgyje ištraukia ir tada galėsime pakalbėti.
Mano atveju sokineja tik del saules, langu kiekis padaro savo. Nesant saulei viskas gan stabiliai laikosi su standartiniais nustatymais. Yra tam tikru niuansu kai lauke temperatura geitai keiciasi is neigiamos i teigiama, arba is kokio +2 i pvz. +6. Tada tikimybe jog vidaus temperatura labiau pakris. Cia jau silumos siurblio niuansai siltdant tik pagal kreive. Si beda issprendziama ir man nieko nekainuoja. Paprastam vartotojui paprasciau vidaus termostata butu nusipirki. Pas mane siurbys nedirba esant saulei - tokie visi burtai :)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 02 gruodžio 2020 - 21:12

Ar butu granulinis su bunkeriu ar dujinis, pastacius patalpose termostata manau visi islaikytu pastovia temperatura. 

Atsakyti

Rekupas Zehnder Q450 drėgmę grąžinantis.

Vidutiniškai per mėn. karštam vandeniui, tame tarpe ir k.v. cirkuliacijai, išnaudoja dujų už 21-23eur, konkrečiai lapkritį k.v. 22eur, šildymas apie 7eur, man rodos čia dar prisideda 2,99eur abonentas. Metinis elektros vidurkis per mėn. apie 370kW (~45eur).

Jei gaudyt saulėtas dienas, tai galima tikrai neblogai pririnkt šilumos, iki 1-2laipsnių kurie jau įsigeria į masę. Norint pilno efektyvumo reiktų ir 1a atidengt saulės valiai, nes dabar visada yra paslėpti po terasos stogu (baltu polikarbonatu).

Dabar didžiosios išlaidos elektra ir vandens pašildymas, bet klausimas ar kada apsimokės į tai investuot.

Atsakyti
QUOTE(skasparas @ 2020 12 03, 00:01)
<p>Rekupas Zehnder Q450 drėgmę grąžinantis.</p>


Gal galetum pasidalinti ka rodo rekupas prie 190 kubu siuo metu.
T.y. tas 4 temperaturas, laukas, paduodama, ismetama, ir namie
Atsakyti

Šią akimirką rodo:

Extract air: 23,5 / 45%

Exhaust air: 6,4 / 81%
Outdoor air: -1,4 / 88%
Supplay air: 20,6 / 45%

Atsakyti