A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Dar vienas protingas žmogus protingai kalba.

Poilistirolas ne vata, jo įmirkis iki 5%, jei gerai pamenu, o XPS 3%. Realiai labai nedidelis skirtumas. Kai pirkt reikėjo, tai mažam kiekiui aš ir pirkau mažesnį įgėrimą turintį šiltalą, bet jei būtų atlikęs, net nesvarstydamas dėčiau EPS, tuo labiau, kad ir pagal kietumą labai tam tinkantis variantas.

Tuo labiau, kad ne vienoje vietoje pas mane EPS ir tiesiai su gruntu kontaktą turi, ir nemažai vietų prie jo buvau prisikasęs po kelių metų. Kokį užkasiau, tokį ir radau. Tikrai be reikalo nuvertinat EPS.

Poilistirolas ne vata, jo įmirkis iki 5%, jei gerai pamenu, o XPS 3%. Realiai labai nedidelis skirtumas. Kai pirkt reikėjo, tai mažam kiekiui aš ir pirkau mažesnį įgėrimą turintį šiltalą, bet jei būtų atlikęs, net nesvarstydamas dėčiau EPS, tuo labiau, kad ir pagal kietumą labai tam tinkantis variantas.

Tuo labiau, kad ne vienoje vietoje pas mane EPS ir tiesiai su gruntu kontaktą turi, ir nemažai vietų prie jo buvau prisikasęs po kelių metų. Kokį užkasiau, tokį ir radau. Tikrai be reikalo nuvertinat EPS.

Tu vertink ilgalaiki imirki su susaldymo, atsildymo ciklais. 

Teko matyti prisigėrusias vandens atvirų porų putas (makroflekso tipo) - tragedija. Vis tik, puplastis, kiek teko domėtis jo charakteristikomis neįgeria daugiau 5% vandens. Čia ne atvirų porų putos. Antras dalykas, jei atvirų porų putas įšalas sudrasko, polistirolui tas mažas sušalusio vandens kiekis nepadaro absoliučiai jokio poveikio, nes turi labai daug rezervo besiplečiančio vandens amortizavimui. Pagrindinė problema tame, kad vanduo putplastyje patenka tik į tarpus tarp burbuliukų, o burbuliukai vandens neįgeria absoliučiai iš čia ir jo labai didelis atsparumas drėgmei.

Prisiminkite vaikystę, kai laiveliai iš polistirolo buvo daromi. Polistirolas ne kempinės. Iš kitos pusės, jei labai bijoma vandens, galima putplastį nedėti tiesiai ant grunto, o ant patiestos politileno plėvelės, bei prieš užpilant gruntu, ant putplasčio dar vieną plėvelės sluoksnį galima pakloti. Viskas, putplastis visą eksploatacijos laiką bus sausut sausutėlis, o plėvelė ir nuo augalų šaknų labai gerai saugos.

Sakykit ką norit, man neįrodysit kad EPS 100 netinkama pamatų sijonui medžiaga. Nebandau nieko įrodyti, žmogus jau padarė pasirinkimą, bet teigti, kad putplastis netinkama medžiaga sąlytyje su gruntu, tai absoliutus absurdas. Kai pradėjau statybas, buvau absoliučiai žalias, tad skaičiau, kas tik į rankas papuldavo, vat ir papuolė knyga Namo statybų ABC, tai ten EPS buvo įvardintas, kaip pati geriausia hidroizoliacinė medžiaga. Jokia smala taip gerai neapsaugo konstrukcijų nuo kapiliarinės drėgmės (kuri iš esmės ir yra pati svarbiausia grunte, jei kalba neina apie konstrukcijas esančias vandeningame sluoksnyje) kaip EPS. Esu įsitikinęs, kad per mažai žinot apie EPS kad taip kalbat. O dėl marketologų, tai kai automobilį pirksit, nueikit į Volksvageno saloną, sužinosit, kad Toyota palyginus su Volksvagenu prastas automobilis, nueisit į Toyotos saloną, sužinosit kad Volksvagenas prastas, lyginant su Toyota. Taip ir čia, tik klausote vieno Finfoamo pardavėjų dainelių.

Ne finnfoam daineles, o tyrimais remiuosi. Tegul kiekvienas rankasi ka nori Sijona dariau is xps ir nemanau jog tai blogas pasirinkimas. 

Paviešink kokiais? Nes yra ir tokių, kurie nerodo jokio XPS pliuso lyginant su EPS abi medžiagas eksploatuojant grunte, kur visuomet yra drėgmės. Jei EPS bijotų drėgmės, tokių rezultatų niekaip nepademonstruotų.

youtube XPS vs. EPS: Science Doesn't Lie Matosi, kad panašų skysčio kiekį išvirkštus į EPS ir XPS, skystis EPS per kanalėlius gana greitai pasišalina ir pačiame EPS lieka ženkliai mažiau nei XPS atveju, kur visas supurkšto skysčio kiekis yra uždaromas viduje.

Nors ir vėl, niekas grunte su švirkštu į XPS ar EPS skysčio nepurkštų. Aš manau, kad XPS grunte minimaliai geriau nei EPS, bet ir EPS puikiausiai gali atlikti apšiltinimo funkcijas. Beje, JAV pamatų sijonus klojo jau labai seniai ir jei jis būtų nepasiteisinęs, internete tikrai būtų daugiau neigiamos informacijos, kai aš matau priešingai.

neturiu laiko ieskoti Suomiskai, cia musu kalba https://www.finnfoam...arumas-dregmei/

Per anksti apsidžiaugiau dėl šildymo sezono pabaigos. Panašu, kad dar gerą savaitę siurblys paprakaituos. Šiuo metu kaip tik dirba.

Šiandieną padidinau, kad karštą vandenį šildytų iki 50 laipsnių. Histerizė - 2, atvėsta vanduo iki 48 laipsnių ir jungiasi. Daug vandens neišnaudojau. Paruošė per 19 minučių ir sudegino 0,58 kWh elektros už 0,09 euro.

Beje, Mintas minėjo, kad jo siurblys tik iki 48 laipsnių sugeba pašildyti. Man "Tenko" taip atrašė: "50 laipsnių pakelti šilumos siurbliu (kompresoriumi) nebus problemų. Maksimali tiekiama temperatūra 64 laipsniai, tai pašildytų maždaug iki 56-58 laipsnių, be elektrinio teno".

Pas maniškį tenai sumontuoti, ir kai nagrinėjau programos darbo algoritmus, tai supratau, kad tenas būtų gana dažnai junginėjamas, todėl nuo pat eksploatacijos pradžios teną atjungiau fiziškai. Be teno mano ŠS sugeba užkelti boilerio t° tik iki ±48°C. Galėtų kelti ir daugiau, man rodos kartą eksperimentuojant pavyko užkelti iki ~50°C, bet jau laimės dalykas, kada ŠS sustos išmetus klaidą apie per aukštą pasiektą dujų temperatūrą, todėl ramybės vardan t° sumažinau iki stabilaus darbo temperatūrų. Fig znajet kas ten per dujos, kurioje vietoje matuojamos. Įtariu tą mazgą nelabai gerai apskaičiavo, kad dujų t° per aukštai užkyla, gal vidaus kontūro šilumokaitis per mažo galingumo parinktas, arba nustatymus su dviguba atsarga uždėjo. Iš kitos pusės, yra galimybė reguliuoti dujų temperatūrą nuo kurios suveikia apsauginis ŠS stabdymas su aliarmu, bet kai nežinau nei kas ten per dujos, nei kokios t° realiai galimos, tai į tuos nustatymus nelendu ir nieko nekaitalioju.

O aš tos nuorodos išsisaugojęs nebuvau, žinojau ko norėjau ir tai buvo vos ne pirma ataskaita, kurią googlas išmetė.

Tavo info iš Finfoamo svetainės kalba tik apie tai, kokia gera yra Finfoam, bet nei žodelio neužsiminta, kad EPS būtų blogas.

Taip, kad mano nuomone tavo pateikta info neįrodo, kad EPS negali būti naudojamas kaip pamatų sijonas.

Beje, grįžtant prie Finfoamo teksto. „Ypač labai svarbu įvertinti ir konstrukcijos užšalimo tikimybę, nes šąlantis vanduo plečiasi ir gali suardyti medžiagų struktūrą, dėl ko vandens įgertis gali būti dar didesnė. “ - putplastis drėgmę įgeria per burbuliukus sulipinusių klijų sluoksnį kuris yra labai plonas. Burbuliukai drėgmės neįgeria, tad tas drėgms kiekis, kuris esa putplastyje, šalant kiek išsiplečia, tiek labai lengvai suamortizuojamas burbuliukų. Įšalo ardomasis poveikis putplasčiui minimalus. Priešingai nei atvirų porų „makroflekso“ tipo putoms, kur vanduo įgeriama visu šiltalo plotu, kaip kempinės, vat ten tai įšalo povekis milžiniškas, kaip beje ir mineralinėse vatose.

Patiko mintis, jog ilgalaikio įmirkio matavimo metodika, kai įmirkis matuojamas tik 28d. yra netobula.

Ir dar, teisingai parašyta dėl grunto drėgmės, tik ir vėl nė žodeliu neužsiminta apie EPS, kuriam kapiliarinė grunto drėgmė taipogi nė motais, būtent todėl, EPS mano minėtoje knygoje yra rekomenduojamas, kaip geriausias namo konstrukcijas nuo kapiliarinės grunto drėgmės saugantis hidroizoliantas. Beje, ta knyga man atrodo Švedų autoriaus, ir tuose kraštuose, bent jau knygos rašymo metu pagrindinė plokščiųjų pamatų apšiltinimo medžiaga buvo EPS.