. Pateikime...QUOTE(cibulis @ 2020 04 03, 10:35)
Tai kur čia gyrimasis?
QUOTE(arkava @ 2020 04 03, 16:01)
Galima konkrečiau? O gal tik mano toks humoro jausmas, kurį nuotolinėmis priemonėmis sunku suprasti. Gyvai iš karto būtų aišku, kad juokauju.
QUOTE(Orginalus @ 2020 04 04, 13:42)
tiek geoterminio, tiek aeroterminio veikimo principas tas pats, tad efektyvesnisgeoterminis ziema, nes cop geresnis, kaip ir vesinimas, taciau orinukas lenkia geotermini vasara kai reikia sildyti karsta vandeni
Spėji ar žinai? O aš labiau pasitikiu vokiečių instituto tyrimais. Jų tikrai daug. Štai čia vienas paskutinių, bet jie manau turi ir daugiau.
Metinis orinukų SPF/SCOP vidurkis išeina apie 3,1 (nuo blogiausio 2,3 iki geriausio 4,3 rezultato). Geoterminio tas pats SPF/SCOP vidurkis yra 4,0 (nuo blogiausio 3,0 iki geriausio 5,4 rezultato).
Čia antro tyrimo trukusio 2009-2013 metų duomenys. O čia pirmo tyrimo duomenys. Šio tyrimo SPF rezultatas: orinukų vidurkis 2,9, geoterminio - 3,9. O dar įvertink, kad čia Vokietija, kur metinė oro temperatūra tikrai aukštesnė nei Lietuvoje.
Čia to monitoringo puslapis. O čia keleto namų konkretūs duomenys. Rimtas institutas rimtus tyrimus darė.
QUOTE(vaikis_ @ 2020 04 04, 15:14)
<p>Viskas butu gerai su tuo tyrimu, bet jau seni silumos siurbliai tikrinti....</p>
Tik nereikia sąmokslo teorijų. Panašiai kaip 5G sėja pandemiją, kontroliuoja žmones ir t.t. Tu galvoji, kad tik orinukus tobulino. Geoterminiai taip ir liko miegoti ant savo laurų.
Esminiai yra keli momentai ir jie labai logiškai paaiškinami.
Pirma. Karštam vandeniui paruošti reikia mažiau energijos nei šildymui. Tai rodo šitie tyrimai, tai patvirtina tavo paties paskelbta statistika. Pagal vokiečių duomenis namo šildymui per metus sunaudojama 70-80 proc. energijos ir tik 20-30 proc. jos sunaudoja ruošti karštą vandenį. Čia grubiai.
Antra. Orinukai galbūt ir dirba efektyviau, bet tai tetrunka apie 4 šiltus mėnesius.
Išvada labai paprasta: per visus metus šildymui reikia ženkliai daugiau energijos nei karštam vandeniui paruošti. Ir tos energijos poreikis 6-8 mėnesius per metus yra tuomet, kai lauke šalta. Iš gręžinio mes turime stabilią temperatūrą visus metus. O oro temperatūra labai permaininga. Natūralu, kad geoterminis turi geresnį metinį efektyvumo koeficientą nei orinukas. O dar jeigu įtrauksime ir namo vėsinimą, tai orinuką geoterminis visiškai sumala į miltus.
Tai akivaizdu vokiečiams. Jie net per du testus (2005-2010 m ir 2009-2013 m) įrodė, kad SPF skirtumas tarp orinuko ir geoterminio išlieka tas pats - apie 1. Vadinasi, jei vieni tobulėja, tai ir kiti tobulėja. Bet tai jokiu būdu nėra akivaizdu SM ekspertams. Dabar jie man visą savaitgalį knis protą, nes turi laiko karantinuoti.
QUOTE(balamūtas @ 2020 04 04, 15:48)
Taip, orinuko SCOP prastenis negu geotermos. Bet kodėl tu cibuli nutyli tai kas tau yra nenaudinga: t.y. įrengimo kainos santykį tarp orinuko ir geotermos? Ir po keliasdešimt metų tas geoterminis atsipirks lyginant su orinuku?
Kodėl nutyliu? Iš kur tai ištraukei? Kaip tik labai atvirai rašau, kad geoterminis - vienas brangiausių namo komponentų. Šią kainą daug kartų esu ir anksčiau minėjęs.
Aišku, kad geoterminis brangesnis, nes jam reikalingas gręžinys. Jeigu imti to pačio gamintojo vien tik pačius siurblius, tai didelio skirtumo tarp jų kainos nebus.
Akivaizdu, kad galutiniam variante visos sistemos kainuoja panašiai. Orinuką pigiau iš karto pastatysi, bet dėl prastesnio COP jis daugiau prisuks elektros ir jo tarnavimo laikas apie 10-15 metų.
Geoterminis kainuos iš karto brangiau įrengti, bet prisuks mažiau elektros ir jo tarnavimo laikas turėtų būti 20-25 m. Galutiniam variante abiejų įrenginių 1 kWh kaina susilygina arba yra labai panaši. Bet mes šiuo atveju kalbame tik apie efektyvumą.
QUOTE(vaikis_ @ 2020 03 27, 10:42)
<p>Sildymo sezona baigiau pries kelias dienas </p><p>Viso 935Kwh sildymui ir 246Kwh karstam vandeniui</p>
</p><p>Viso 935Kwh sildymui ir 246Kwh karstam vandeniui</p>Tavo Vorupė rodo, kad vien per 4 balandžio dienas šildymui prisuktos 16,48 kWh elektros. O tai beveik 2 proc. palyginti su viso sezono šildymo išlaidomis. Mano supratimu tikras šildymo sezonas turėtų baigtis kitą savaitę.
Tavo [url="http://188.69.132.115:3000/d/000000001/vorupe-monitoring?orgId=1&refresh=10s"]Vorupė rodo,[/url] kad vien per 4 balandžio dienas šildymui prisuktos 16,48 kWh elektros. O tai beveik 2 proc. palyginti su viso sezono šildymo išlaidomis. Mano supratimu tikras šildymo sezonas turėtų baigtis [url="http://www.meteo.lt/lt/miestas?placeCode=Vilnius"]kitą savaitę.[/url]Pagal mano atnaujinta oru prognozes modeli jau baigiasi siandien, na ziuresim ar neklystu
Tavo Vorupė rodo, kad vien per 4 balandžio dienas šildymui prisuktos 16,48 kWh elektros. O tai beveik 2 proc. palyginti su viso sezono šildymo išlaidomis. Mano supratimu tikras šildymo sezonas turėtų baigtis kitą savaitę.
Tik nereikia pamirsti jog net neveikiant sildymui, cirkuliacinis ir pati elektronika suvartoja apie 0.81 kWh per para.
