QUOTE(cibulis @ 2020 01 17, 18:08)
3. Visai atjungiu recirkuliacija, nes paleisti 1-2 minutes iš gręžinio imamo šalto vandens kainuoja centus palyginti, kiek gali prisukti recirkuliacija.
Tai ir iš miesto tinklų niekas neskaičiuoja. Knisa kitas, ateini plauti rankų, atsuki kraną ir vietoje to, kad nusiplautum rankas kokią minutę lauki kol galėsi. Pas mane gal 7 sekundes laukti reikia, ir tai būna nervina, pas draugą vienam taške net kelias minutes reikia laukti, kol šiltas vanduo pradės bėgti.
Ne, jei recirkuliacija yra, kvaila būtų ja nesinaudoti, bet aš joje matau pagrinde dvi problemas:
1. cirkuliacinio elektra
2. Pastato šildymas, net ir vasarą, kai tos šilumos visai nereikia.
su 1 problema galima kovoti statant ekonomišką variklį, su antra apšiltinant vamzdyną, o su abiem iš karto, atjunginėjant cirkuliacinį. Aš rinkčiausi cirkuliacinio atjunginėjimą. Aišku galima su taimeriu, kad ir sumontuotu ŠS, arba protingesne automatika. Su protingesne automatika būtų kelis šimtus kartų tiksliau dozuojamas cirkuliacinio įsijungimas, bet iš esmės galima apsiriboti ir taimeriu sumontuotu ŠS.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2020 01 17, 21:11)
Kažkaip kiti sako atvirkščiai, kad karštas vanduo kainuoja pigiau nei šildymas. Bet pažiūrėsim.
Tai tu ne C energinės klasės namų savininkų klausyk, kai apie energijos sąnaudas kalbi. A+ name, metų bėgyje vandens šildymas prisuka arba panašiai arba daugiau elektros nei namo šildymas. Jei daugiau karšto vandens sunaudosi, tai karšto vandens ruošimas gali kainuoti ir kartais daugiau, todėl tiems, kas iš kart sako, jog sunaudoja labai daug karšto vandens, aš mieliau dujinį šildymą rekomenduočiau, nei ŠS.