QUOTE(mintas @ 2019 07 09, 21:56)
Darai labai daug klaidų, dėl savo klaidingų įsitikinimų.
Pirmiausiai parašyk, kuo remiesi, teigdamas kad EE namas PRIVALO PERKAISTI. Įrodyk, kad nesi žasinas. Įrodyk kad tavo svaigalai turi bent menkiausią pagrindą.
Perkeliu diskusiją čia. Tiesa, brangusis Mintai, žĄsinas rašoma su Ą nosine.
Čia mano namo
energinis sertifikatas. Čia taviškio
toks pats. Matai eilutę - "Šiluminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti". Matai, taviškis B klasės namas netgi labiau perkaista nei mano A+ klasės namas.
Štai
čia gali paskaityti apie pastatų sertifikavimą. Daugybėje šio dokumento vietų kalbama apie pastato perkaitimą. 25 šio dokumento puslapyje rašoma, kokie reikalavimai yra keliami sertifikatui. Vienas punktas skelbia:
69.1.12. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;
Kaip nekeista mūsų abiejuose sertifikatuose ši eilutė yra. O gal tau keista? Juk pastatai neperkaista? Neskubėk, skaityk toliau. Kaip suskaičiuoti ar pastatas neperkaista, surašyta 104 ir 168 psl.
O štai 12 to paties dokumento puslapyje kalbama:
26. Projektuojant pastato (jo dalies) energinį naudingumą, turi būti įvertinti skaidrių atitvarų plotai, atitvarų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir atitvarų apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemonių efektyvumas.
Esant dideliems langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų plotams, vasaros laikotarpiu dėl saulės spinduliuotės poveikio patalpos gali perkaisti ir atsirasti energijos poreikis pastatui vėsinti [3.21]. Projektuojant pastatus turi būti numatytos šių atitvarų apsaugos nuo saulės spinduliuotės priemonės [3.28], [3.29], kontroliuojami šių atitvarų plotai ir jų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, kad pastato patalpos būtų apsaugotos nuo perkaitimo.
27. Projektuojant pastato (jų dalies) energinį naudingumą, turi būti įvertintos energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti.
Pastato (jo dalies) norminių energijos sąnaudų skaičiavimuose turi būti priimta, kad energijos sąnaudų pastatui (jo daliai) vėsinti nėra. Jei dėl pastato (jo dalies) projektinių sprendimų atsiranda energijos sąnaudos pastatui vėsinti, pastato (jo dalies) energinis naudingumas mažėja, todėl pastato (jo dalies) projektavimo metu pirmenybė turi būti teikiama projektiniams sprendimams, kuriuos naudojant nereikia energijos vėsinti pastatą (jo dalį) šiltuoju metų laiku.
Nors ir kalba, kad išeities tašku turi būti laikoma, jog pastatas neperkaista, bet net privalomai nurodoma tai suskaičiuoti ir pateikti atitinkamą reikšmę sertifikate.
Beje, smalsu pamatyti tamstelės Arkavos sertifikatą, gerbiamasis, tempkite jį ant plataus Europos kelio. Mano akys dega nekantrumu pamatyti, ką tamstelei Arkavai suskaičiavo STR'as šioje vietoje.
Tęsiame mūsų brandžiai turiningą akademinę diskusiją. Anksčiau minėto dokumento 168-169 psl. yra lentelė.
Orą šaldančio įrenginio tipas ηEER
Iš oro energiją imantis įrenginys 2,8
Iš grunto energiją imantis įrenginys 3,8
Iš vandens energiją imantis įrenginys 4,3
Pagal ją maniškis geoterminis namą vėsina gana slabnai - vos 3,8 COP'u, nors jis ten ir kažkaip kitaip įvardintas. Jūsų prelegentas praeitų metų pavasarį turėjo garbės kalbėti su šio dokumento vienu iš autorių p. Monstvilu. Jis tiesiai šviesiai pripažino, kad nežino kaip teisingai įvertinti ir skaičiuoti, kokiu naudingumu dirba geoterminis vėsindamas pastatą. Jūsų prelegento, kurį taip mielai vadinate žasinu be Ą nosinės, geoterminis realiai įrodo, kad:
1. Namą visą sezoną vėsina už 14 eurų;
2. Namą šildo už 103 eurus.
Aukščiau įdėtoje nuorodoje matyti, kad pagal jūsų taip garbinamus STR nuostatus (kalbu apie sertifikatą), mano namas turėtų daugiau energijos naudoti pastatui vėsinti nei šildyti. Taigi, mielasis Mintai, ar vis dar tikite STR'u taip pat šventai?
Bet kuris mąstantis žmogus suvokia, kad norint pastatyti šiltą namą, kurio šildymas būtų kuo pigesnis ir tam dalykui išnaudoti kuo daugiau saulės, neišvengiamai susidurs su namo perkaitimu. Architektūrinės priemonės, gerbiamasis prelegente, tikrai to neišspręs. Tam reikalingos papildomos inžinerinės priemonės: geoterminis ar oras-vanduo su pasyviu ar aktyviu vėsinimu, kondicionierius, ŽŠ ar kita prie vėdinimo sistemos jungiama ir tiekiamą į patalpas orą vėsinanti įranga.
Mielasis Mintai, aš daug labiau pasitikiu PHI skaičiavimo metodika. Maniškis ir Vaikio namas per minėtą sistemą yra perleistas. Ta Excelio lentelė rodo, kad mano namas perkaitinės apie 60-70 proc. vasaros laiko (gerai nepamenu). Ji prognozavo, kad mano namo šildymo poreikis bus apie 15 kWh.m2, realybėje išėjo apie 30 kWh/m2. Taigi vokiškas formulių rinkinys daug tiksliau įvertino mano namą negu tai padarė STR formulių kratinys atspindėtas sertifikate.
Bet kuriuo atveju abi sistemos primygtinai siūlo ir vertina namo perkaitimą, nes projektuojant itin šiltą A+/A++ klasės namą toks dalykas neišvengiamas. Architektūrinės priemonės su namo perkaitimų nesusitvarko ir tam dalykui būtina numatyti inžinerinius sprendimus. Architektūra gali tik sumažinti namo perkaitimą, bet niekada jo neeliminuos iki nulio.