A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

#2929

Prašyčiau visą projektą į studiją. Koks plotas. Atrodo baisiai didelis.
Papildyta:
Mano šios dienos saulės pritekėjimai pagal rekuperatorių. Rytą rodė, kad iš vidaus ištraukia ar tai 19,9, ar 20,0. Šiuo metu 20,3. Taigi saulė namą prišildė 0,3-0,4 laipsnio. Aišku viduje stovintis termometras ir termostatai rodytų apie 25 laipsnius. Gal rekuperatoriaus skaičiai tikslesni.

Siandien gerai kaitina, bus sutaupyta apie 6-7kWh elektros sildymui :) Gaila jog pamatas ne plokstuminis, galetu daugiau "uzkrauti" 

Atsakyti
#2930
QUOTE(vaikis_ @ 2019 01 23, 17:05)
Siandien gerai kaitina, bus sutaupyta apie 6-7kWh elektros sildymui smile.gif Gaila jog pamatas ne plokstuminis, galetu daugiau "uzkrauti" 

Manai per grindų dangą vis tiek krautų? Pvz., parketlentes. Kitas dalykas ne tiek ir daugiau plokščias pamatas turi masės. Pagrindinis storis lyg ir 15 cm. Paprastų grindų 7 cm. O dar yra teorija, kad šilumą akumuliuoja tik 3 cm storis nuo paviršiaus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 23 sausio 2019 - 17:12
#2931
QUOTE(cibulis @ 2019 01 23, 18:09)
Manai per grindų dangą vis tiek krautų? Pvz., parketlentes. Kitas dalykas ne tiek ir daugiau plokščias pamatas turi masės.  Pagrindinis storis lyg ir 15 cm. Paprastų grindų 7 cm. O dar yra teorija, kad šilumą akumuliuoja tik 3 cm storis nuo paviršiaus.

O mano plokštė iš viso 10 cm, nes namas iš OSB ir putplasčio pastatytas:) Tiesa yra papildomi 15 cm įgilinimai armatūros lankstniams laikančiųjų sienų vietose.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Dzūkiška pirkia: 23 sausio 2019 - 17:25
#2932
remiantis siuo saltiniu efektyviausias termomases gylis paros ciklui yra iki 50mm,
citata is kito saltinio :
" It is generally accepted that heat will penetrate up to
100mm into concrete during a simple 24 hour heating
and cooling cycle. However, for longer cycles i.e. that
experienced during an extended period of hot weather,
greater depths can be advantageous as the increased
heat capacity delays or avoids the concrete becoming
saturated with heat."
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 23 sausio 2019 - 18:38
#2933
QUOTE(vaikis_ @ 2019 01 23, 16:05)
Siandien gerai kaitina, bus sutaupyta apie 6-7kWh elektros sildymui smile.gif Gaila jog pamatas ne plokstuminis, galetu daugiau "uzkrauti" </p>


Dzūkiška pirkia teisingai pastebėjo, labai svarbu, ar imlus šilumai kontaktinis paviršius. Bet kokia šilumai mažiau laidi danga, sumažina paviršiaus galimybes greitai absorbuoti šilumą. Gal net tiksliau reikėtų sakyti, - šilumos absorbavimo greitį, kuris tokiomis akimirkomis yra labai svarbus.

Antras dalykas, kuris sakyčiau dar aktualesnis, yra termoakumuliacinio paviršiaus kontaktinio paviršiaus plotas. Jei visas kontaktinis paviršius tiktai grindys, tai sakyčiau labai jau mažas, ženkliai geriau, kai ir sienų paviršius gali dirbti kaip termoakumuliatorius. Sienų paviršiaus plotas paprastai būna gerokai didesnis, nei grindų.

Be to sienų paviršius paprastai neturi šilumą prasčiau praleidžiančių dangų, tad jei grindys ne dekoratyviniu betonu ar plytelėm klotos, tai tas pats sienų plotas, absorbuos gerokai daugiau šilumos, nei grindų.
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2019 01 23, 12:35)

pietinis fasadas atrodo mazdaug taip:


WOW smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 23 sausio 2019 - 18:30
#2934
QUOTE(cibulis @ 2019 01 23, 17:09)
kad šilumą akumuliuoja tik 3 cm storis nuo paviršiaus.


Gylis priklauso nuo paviršiaus laidumo šilumai, kuo paviršius laidesnis, tuo didesniu gyliu galės sukaupti akumuliuojamą šilumą. Čia aktualu greitis, saulė, žiemos metu, šildo grubiai ne ilgiau, kaip 6-8 val. Tad per tą laiką įprastai termoakumuliaciniame procese spėja sudalyvauti tik (palei vieną skaitytą mokslinį darbą) 2 cm termoakumuliuojančio paviršiaus gylis.

Jei tai būtų ilgiau trunkantis laikotarpis, tai šilumos akumuliacijoje dalyvauja absoliučiai visas termoakumuliuojantis masyvas, visu savo gyliu. Tad jei kalbėti pavyzdžiui apie elektros dingimą ir negalėjimą namo šildyti, tai sienos ir grindys neleistų namui atvėsti ne tik 2cm gyliu, bet absoliučiai visa savo mase. Lygiai tas pats ir dėl namo prišildymo po gilesnio atvėsimo. Taip 2 cm prišils greičiau, bet kol visa namo konstrukcijų masė neįšils, tol namo šildymo galingumo nebus galima sumažinti iki palaikymui reikalingo dydžio.
Atsakyti
#2935
QUOTE(madwifi @ 2019 01 23, 18:25)
remiantis siuo saltiniu efektyviausias termomases gylis paros ciklui yra iki 50mm,
citata is kito saltinio :
" It is generally accepted that heat will penetrate up to
100mm into concrete during a simple 24 hour heating
and cooling cycle. However, for longer cycles i.e. that
experienced during an extended period of hot weather,
greater depths can be advantageous as the increased
heat capacity delays or avoids the concrete becoming
saturated with heat."


Dėkui už naujus straipsnius apie termomasės dalyvavimą namo šildymo termodinamikoje.

Iš esmės pacituotas straipsnis nesipjauna su mano anksčiau skaitytu moksliniu darbu, kurema buvo siūloma vertinti tiktai 2cm konstrukcijų gylio, nes skiriasi vertinti laikotarpiai.

Vis tik, greitai akimis permetęs neradau teiginio, kad šios kreivės

vartotojo įkelta nuotrauka

labai priklauso nuo šilumos laidumo ir pavyzdžiui armuotame betone aktyviai šilumos mainuose dalyvaujantis gylis bus gerokai didesnis, nei akyto betono sienoje, tad ta kreivė tinkama tik konkrečiai medžiagai, ir atitinkamai teigti apie šilumos mainuose intensyviai dalyvaujantį medžiagos gylį reikėtų atsižvelgiant į kiekvieną konkrečią medžiagą.
Atsakyti
#2936
QUOTE(madwifi @ 2019 01 23, 19:25)
remiantis siuo saltiniu efektyviausias termomases gylis paros ciklui yra iki 50mm,
citata is kito saltinio :
" It is generally accepted that heat will penetrate up to
100mm into concrete during a simple 24 hour heating
and cooling cycle. However, for longer cycles i.e. that
experienced during an extended period of hot weather,
greater depths can be advantageous as the increased
heat capacity delays or avoids the concrete becoming
saturated with heat."

Kaip malonu turėti optimalią plokštęsmile.gif
Atsakyti
#2937
QUOTE(mintas @ 2019 01 23, 19:50)
labai priklauso nuo šilumos laidumo ir pavyzdžiui armuotame betone aktyviai šilumos mainuose dalyvaujantis gylis bus gerokai didesnis, nei akyto betono sienoje, tad ta kreivė tinkama tik konkrečiai medžiagai, ir atitinkamai teigti apie šilumos mainuose intensyviai dalyvaujantį medžiagos gylį reikėtų atsižvelgiant į kiekvieną konkrečią medžiagą.

sitame straipsnyje yra nuoroda i Dynamic thermal properties kalkuliatoriu. kaip suprantu exelinis. kas netingi pabandykit parsisiust ir pazaist.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 23 sausio 2019 - 20:50
#2938

Nereikia pamirsti jog termofikatas siluma kazkiek pernesa ir i neapsviesta saules plota. Mano automatika ŠS kreive numazina -5C ir dirba tik cirkuliacinis 9 L/min nasumu esant tokiai dienai kaip siandien. Viniline grindu danga tinkama "surinkti" saules siluma, nelabai nusileidzia plytelem. Su elektriniu kabeliu to nepadarysi :)

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 23 sausio 2019 - 21:22
#2939
QUOTE(vaikis_ @ 2019 01 23, 21:18)
. Su elektriniu kabeliu to nepadarysi smile.gif

tai jau taip - reikia elektronu siublio kokio nors smile.gif
Atsakyti
#2940
QUOTE(vaikis_ @ 2019 01 23, 21:18)
Su elektriniu kabeliu to nepadarysi smile.gif


tai juk reklamuoja, kad elektriniai kabeliai savireguliuojantys. Taip, šilumos neperneša, bet apšviestų zonų nešildo.

Iš kitos pusės, šildant naktimis, tai neaktualu.
Atsakyti