A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Prasom . Teko tai naudoti gelzbetoninio perdengimo siulems sandarinti .

gal lapkričio mėnesio šildymo išlaidas pateiksi?

lapkricio men. visa namo elektra 560kWh (n.332 kWh d.228kWh)
Sildymui ir karstam vandeniui 275kWh ( 145m2) namie palaikiau 21-22lC .

Kvėpuojam. Papildomai pridėsiu, kad tenas jungiasi maždaug nuo -9 laipsnių šalčio. O tokia temperatūra kol kas buvo tik kelias paras. Būtent pastarosios paros duomenis ir užfiksavau. Trūksta tik šio pirmadienio elektros sąnaudų, nes naktis buvo gana šalta.

Antro mėnesio namo šildymo ir vėdinimo duomenys. Neturintiems FB pateikiu informaciją ir čia.

Prieš mėnesį geoterminis šilumos siurblys buvo prisukęs 1175,01 kWh elektros (štai čia).. Šį vakarą tik šilumos siurblio sąnaudas fiksuojantis skaitliukas rodė tokius skaičius – 1367,56 kWh (duomenys).. Nuo lapkričio 10 iki gruodžio 10 d. šilumos siurblys vien tik namo šildymui prisuko 192,55 kWh elektros. Perskaičiavus pinigais išeina 192,55x0,12=23,11 eurai.

Visą mėnesį name stengiausi palaikyti maždaug +20 laipsnių temepratūrą. Jei visi nustatymai nebūtų pakeisti, o name apsigyventų žmonės, net neabejoju, kad būtų pasiekta +21 laipsnių temperatūra. Pašvietus saulei, name temperatūra buvo užkilusi iki +22 laipsnių.

Rekuperatorius visą mėnesį dirbo antru greičiu ir varinėjo 166 kubus oro. Prieš mėnesį jo skaitliukas rodė, kad yra sunaudotos 9 kWh elektros. Šį vakarą radau, kad yra sunaudotos 23 kWh elektros. Taigi vien EC varikliai prisuko 14 kWh elektros. Matėte, kad rekuperatorius prie suvartotos elektros neprideda teno energijos sąnaudų. Vienos paros stebėjimai parodė, kad lauke esant -10 laipsnių šalčiui per parą tenas prisuka maždaug 3 kWh elektros. Tokių parų per šį mėnesį turėjo dvi, todėl prie 14 kWh reikia pridėti dar 6 kWh elektros. Iš viso rekuperatorius prisuko maždaug 20 kWh elektros. Tai kainavo 20x0,12=2,4 eurus.

Pirmą mėnesį namo šildymas kainavo 14,57 eurus. Pridėjus ir antro mėnesio išlaidas iš viso išeitų: 14,57+23,11=37,68 eurus. Dar rezervo iki 100 eurų turiu. Vėdinimas per tą patį laikotarpį suvalgė dar 3,48 eurus. Kitus namo šildymo duomenis paskelbsiu gruodžio 31 d., nes nuo sausio 1 d. pinga elektra. Mano vienos laiko zonos tarifas atpigs nuo 0,12 iki 0,11 euro. Smulkmena, bet per pirmus du mėnesius pigesnė elektra būtų leidusi sutaupyti 3,14 euro. O kuomet sieki sutilpti į 100 eurų, tai kiekvienas centas svarbus.

Paklausiau Cibulio apie PHPP:
"Paziurejau Mindaugai tavo filmuka apie namo projektavima ir skaiciavimus su PHPP. Klausimas - kai skaiciuojami pritekejimai/nuostoliai per langus, ar imamas visas 12 men laikotarpis ar tik saltasis/sildymo sezonas, t.y. nuo spalio/lapkricio iki kovo ?"
Ir gavau atsakyma:
"Įtariu, kad visi metai, nes PHPP rodo ir perkaitimo tikimybę procentais"
Taip ir likau nesuprates - kaip yra is tiesu. Jei skaiciuoja visus 12 men, tai silumos balansas - gauta/nuostolis, gal ir bus teigiamas, bet matyt didzioji dalis bus buten vasaros laikotarpiu. O kaip yra tik su sildymo/ziemos sezonu ? Koks realus silumos gauta/nuostolis per langus balansas siuo laikotarpiu? Jei spalis, lapkritis ir gruodis matyt tik prarandama siluma, sausis matyt jau kazkiek ir gaunam (atsiranda sauletu dienu), vasaris kai gaunama daugiausiai, o kovas EE name jau kaip ir sildymo sezono pabaiga. Kaip su tais langu stiklais ir saules faktorium, kiek jis realiai duoda pliuso, ar vis tik ne geriau imti langu paketus su max Uv ir max sviesos laidumu, o visi saules faktoriai ...
Kas galit pasakyt is esmes ???

Iki langų keitimo mano stiklo paketai buvo NRG: Ug - 0,6, bet q - 61 proc. Dabar susidėjau GNP2 stiklus: Ug-0,5, q-52 proc.

SU NRG stiklais saulės šiluma namo viduje tikrai labiau jautėsi, bet kadangi mano namą stipriai šešėliuoja kaimynų namai ir medžiai, tai susidėjau GNP2. Prašiau savo PHPP skaičiuotojo, kad jis tai įvertintų, bet mano prašymas liko neišgirstas.

Realybėje namo šildymas lyg ir mažiau kainuoja nei pernai, nors mėnesiai šaltesni. Galbūt tai lemia rekuperatorius, nes pernai namą vėdinau darinėdamas langus. O galbūt šildymo išlaidas mažina nauji stiklai, nes dar saulės daug nebuvo, todėl jie neišleidžia vidinės šilumos, t.y. nepaimu saulės iš lauko, bet išsaugau name esančią šilumą. Mano supratimu bent kol kas šitie stikliai tikrai pasiteisino. Dėk juos ir nesuk galvos. Šiaurei gali paieškoti ir su dar mažesne Ug tik šviesos pralaidumas bus prastas.

Vakar kai tik buvo siokia tokia testacija: pazintiniais tikslais matavom atitvaru temperaturas, kai lauke apie -4-5 šaltuko.
Sienu T- 21 (kaip patalpos), langu paviršiaus- 18-19. Pakankamai šilti.

ir ties plintusais 21?

Skaičiavau pasiėmęs lietuviškus STR`us pagal ten pateiktą salės spinduliuotę Lietuvoje, naudodamas savo langų duomenis primetęs dar 10% nuostolių dėl langų apdulkėjimo, gavau energijos pliusą per langus žiemos mėnesiais.
Papildyta:


Plintusai greičiausiai atitraukti nuo sienos, tad juose garantuotai bus tie patys 21C .

Padėkite susiskaičiuoti šilumos poreikius namui.

Suskaičiavau:
Temperatūras numačiau
Lauke -20
Viduje +22
Garaže +10
po grindimis +6

Namo sienos (220m2)x(0,092W/m²K)x(42K skirtumas)=850W
Namo siena su garažu (27m2)x(0,092W/m²K)x(12K skirtumas)=30W
Langai (51m2)x(0,5W/m²K)x(42K skirtumas)=1.071W
Stogas (105m2)x(0,086W/m²K)x(42K skirtumas)=379W (čia atrodo mažoka)
Grindys (105m2)x(0,133W/m²K)x(16K skirtumas)=223W
Garažo sienos (43m2)x(0,092W/m²K)x(30K skirtumas)=119W
Garažo vartai (8m2)x(0,5W/m²K)x(30K skirtumas)=120W
Garažo grindys (50m2)x(0,32W/m²K)x(4K skirtumas)=64W
Garažo stogas (50m2)x(0,119W/m²K)x(30K skirtumas)=179W
Namo statybinis tūris 1000m3
Viso 3035W

Ką praleidau? (domina pats principas, skaičiai vėliau koreguosis)
Kaip skaičuoti prarandamą šilumą dėl nesandarumo?
Kaip paskaičiuoti poreikį šiltam vandeniui? Šilumos palaikymui (tai čia ir bus tie 3035W?)

Langų U skaičiavau 0,5W/m²K, grynai teorinis.
Esu matęs keletą skaičiavimų bet dorai nesupratau.

Aciu Mintai