A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Gal perdaug stipriai išsireiškiau  , bet plytelių grindys verčia mus taikytis prie jų. Tai ypač pasijaučia jei norime pasirinkti kokį aeroterminį šildymą (kondicionierių, granulinę krosnelę, malkinį pečiuką...) . Manau prie grindų oras gaunasi bent laipsniu žemesnis, o ir kietos dangos  tokios kaip plytelės, betonas turinčios didelį šiluminį laidumą atsistojus ant jų basam iš pėdų šiluma perdaug greitai pereina grindim ir tada šąlam.

Dar vienas pavyzdys įrodo, kad vien su elektra aukštesnės nei A klasės negausi. Šią situaciją modeliavo su mano namu.

Cituoju:
Skaičiuojant pagal senąjį reglamentą, ir atsisakant šilumos siurblio, prarandamas jo efektyvumas, todėl didėja iš išorės reikiamos paimti energijos kiekis. Tas savo ruožtu didina pirminės neatsinaujinančios energijos sąnaudas, o tai didina C1 rodiklį, kuris iškrenta jau į A klasės intervalą. Taigi jūsų konkrečiu atveju perėjimas prie elektros atitolina net nuo turimos klasės.

Bandant "taisyti" situaciją su saulės kolektoriais ir parinkus fotovoltinius (šildymui, elektrai ir k.vandeniui), situacija šiek tiek gerėja – vėl grįžta į A+ (tačiau vis dar su C1 blogesniu, nei pradžioje).

Faktiškai jūsų esama situacija su siurbliu pati geriausia ir iki A++ trūksta "tik" padidinti atsinaujinančios energijos sunaudojimo rodiklį iki >1 (esamas=0) bei rekuperatoriaus naudingumą iki 0.9 esamas=0.86).

Šiuo metu pagal naują reglamentą yra naujinama NRG3 programa. Liaudiškai kalbant, prie esamų 450 formulių pridedama dar apie 200 formulių (gali būti, kad ją vadins NRG4) ir visą tai aprašoma programavimo kalba. Jei teisingai supratau, tai atnaujinta programa tiksliai vertins atsinaujinančią energiją ir mano geoterminio siurblio atsinaujinančios energijos rodiklis tikrai nebus lygus nuliui (0) kaip yra su dabartine programa. Lapkritį ar gruodį mano namą perleis per naują programą. Smalsu pamatyti, kiek realiai trūksta iki A++.

Akivaizdu, kad naujai projektuojantys namą jau turi galvoti apie A+ (nemanau, kad šiuo metu suspėtų su A klase), todėl labai gerai apšiltinto namo šildymas vien elektra atkrenta. Reikia papildomų sprendimų. Įdomu, kokia sistema (šildymui, karšto vandens ruošimui ir vėsinimui) būtų efektyviausia ir pigiausia A+/A++ klasės namui?

Dar pridedam 450 eurų kabeliams ir iš viso išeina apie 8300 eurų. Man grindinis šildymas su vandens ir nuotekų vamzdynu kainavo 3626 eurų. Nežinau kiek nuo šios sumos reikėtų atmesti vandeniui ir nuotekoms, bet tikriausiai kokį 1600 eurų galime atmesti. Taigi grindinis šildymas apie 2000 eurų. Geoterminis 9495 eurų. Iš viso išeina apie 11 500 eurų. Taigi kainos skirtumas apie 3000 eurų. Būtų įdomu palyginti abiejų sistemų eksploatacines išlaidas ir komfortą.

Šiai dienai yra taip, kaip tu sakai. Kas bus ateity - žiūrėsim.
Papildyta:

Manau nebrangus oras-oras su vienu vidiniu bloku. Vandens tiesa nepašildysi. TomasJonas 2000 eur oras-oras - labai brangu - gal čia kanalinis arba keli vidiniai blokai. Už 500 galima rasti neblogą orinuką na ir dar investuoti apie 300-400 pajungimui.
Papildyta:

TomasJonas, gal galite atsiųsti savo tel. mano email dzukiskapirkia@gmail.com. Labai padėtumėt su praktine info dėl kabelių. Kaip tik juos šturmuonu dabar.

Sveiki! Užėjo susižavėjimas poliruoto betono grindimis. Namas iš sips, planuojame grindinį šildymą oras-vanduo siurbliu ir galvoju - gera idėja poliruoto betono grindys ar ne? Ar nepaisant grindinio šildymo vis tiek bus labai šaltos grindys?

Žinoma jei tiksliai lyginti šiuos variantus tai sumas reikėtu koreguoti, bet grubiai tikrai galima. Gerai būtu jei kas daugiau apie tai parašytu, nes darbų kainų nežinau.

Energijos sanaudomis manau tikrai mano sistema laimėtu, nes el.saulės kolektoriai ( grubiai 5000€ ~5 kw instaliuotos galios) per metus turėtu pagaminti ~4200kw el.energijos, o tai jau padengtu visą namo šildymui ir dalį el.energijos karštam vandeniui.

Komfortas tai taip, mano sistema nebus pranašesnė. Bet suprojektavus kompaktišką namą, apgalvojus kaip daryti, kad šiluma pasiskirstytu pasyviom priemonėm be reguliavimo, namas turi būti be šalčio tiltų, tai tikiuosi diskomforto nekels ir didelio skirtumo nebus.

Dar pridėčiau vieną privalumą mano sistemos, kad kondicionierius veikia visiškai atskirai, el.kabeliai atskirai, karšto vandens sistema atskirai, el.kolektoriai atskirai, todėl patikimumas jos bendrai didesnis.

Aš klausiau visa sistema šildymui, karštam vandeniui ir vėsinimui. Tai kas su kuo ir po kiek?

Ši idėja apie poliruotą betoną ir man patiko, gražu, bet prieš keletą metų vienas draugas užsakinėjo vienam objekte, tai kainavo ~150 neatsimenu lt tai buvo ar jau €. O komfortas toks, kad su tapkėm nesušalsit  . Bet ar šalčiau nei su plytelėm? Nežinau.

Jei naudositės el. pasaugojimo paslauga ESO tinkluose - ar išskaičiavot beveik 40% pagamintos energijos ESO'ui už paslaugą? Dabartinė sistema deja neleidžia labai efektyviai pasinaudoti pasigaminama energija (išskyrus atvejį, kai ją kaupi savo akumuliatoriuose) - jei pasigamini jos daugiau, nei suvartoji, perteklius "pradingsta", o už likusį kiekį turi susimokėti beveik 4 cnt./kWh mokestį.

Ten vienareikšmiškai ŠS pagal savo kainą iškrenta iš konteksto.

O bendrai jei lygint, saulės baterijos manau, kad geras pasirinkimas, tik aš su jomis dar palūkėčiau. Remdamasis turima informacija darau išvadą, kad ši įranga artimiausiu metu turėtų stipriai pigti.

Ar tikrai jums pakaktų 4200 kW namo šildymui ir dar liktų karštam vandeniui? Mano namas per metus sudegina apie 900 kWh elektros šildymui, kuomet name +20 laipsnių. Siurblio COP - 4,7 kWh, todėl grynai elektros išeitų apie 4200 kWh. Jei palaikyčiau elektra +21 ar +22, tai sąnaudos pakiltų iki 4500 ar net 5000 kWh. Taigi 5 kW instaliuotos galios elektrinės gali ir nepakakti, jei ji per metus pagamintų apie 4200 kWh elektros. O kur dar faktas, kad didžiąją dalį elektros pagamintų vasarą, kuomet jos reikia mažiau, o perteklių tektų sandėliuoti ir susimokėti už pasaugojimą. Ar jūs kitaip skaičiuojate?
Papildyta:

Esu iš žmonių girdėjęs, kad oru išpučiama šilumą (jūsų atveju juk bus oras-oras) yra ne tokia maloni, kaip išspinduliuota per grindis. O be to kabelis paklotas ne visame grindų plote, o tik perimetru. Tokios sistemos namui šildyti pakaks, bet ji gali būti ne tokia komfortiška, kaip visame grindų plote spinduliuojama šiluma, nors temperatūros tokios mažos, kad realiai nesijaučia. Namo vėsinimas visu grindų plotu irgi malonesnis nei išpučiant orą. Beje, jei mano pasyvus vėsinimas visą vasarą namą vėsino už 9 eurus (jo COP apie 20), tai jūsų oras-oras gali prisukti apie 30 eurų, nes jo COP mažesnis.
Papildyta:

Taip, geoterminis iškrenta, bet tik tuo atveju jei tikrai 5 kW saulės elektrinės pakaktų. Spėju, kad realiai reikėtų bent jau 7 kW, todėl ir kainos skirtumo neliktų. Man namo šildymas kainavo 123 eurus, vėsinimas - 9 eurus. Taigi iš viso 132 eurai. Panašiai tiek gali tekti susimokėti už elektros pasaugojimą, jei būtų 7 kW saulės elektrinė. Galutiniame variante bus vis tiek tas pats arba skirtumai bus visiškai ne esminiai.

kazka ne taip suprantat - 4cnt mokat tik uz sukaupto pertekliaus naudojima. tarkim liepa pagaminot 200kwh, bet sunaudojot 100kwh. liko 100kwh pertekliaus uz liepa elektros mokestis lygus 0. tada viska su elektrine is jusu pavoge, todel isvazavot i UK, grizot gruodi kad dantis susidet ir suvartojot 100kwh. tokiu atveju teks sumoket 100x0.04=4 eurus