A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

 Ir pritekėjimai nemaži, jei daug stiklo paliekame, nes pagal kaikurias teorijas- ir ūkanota dieną infra spinduliai veikia. (Man kažkodėl neveikia).

 

O kodėl turėtų veikti, gi pas tamstą seseliuota viskas labai gerai. Pagal tai ką rašėt facebooke Cibulio A+ namo temose spėju jog vidaus temperatūra dabar turėtų būti jau žemiau 18 C ir įjungtas šildymas Atspėjau? 

Šeįeliuota nuo tiesioginės saulės (kurios nėr), bet infra tai "pralenda" iš visur ir visada.
Netapėjote?
Viduj dar apie 19-20, aktyviai vėdinasi, ypac nakti praverta priverstine ventiliacija, langai...
Idomu, kiek pas Cibuli dabar viduj... Nebevėsina gal.

Aš ir mačiau tas kreives ir net kelis variantus. Vis tik galiu pasakyti, kad jos arba paviršutiniškai reikalą išmanančio nubraižytos, arba iš vis, marketologų sudarytos, skirtos iškreipti vartotojų suvokimą, naudinga marketologams linkme.

Vienareikšmiškai galiu pasakyti. Yra taisyklė, kiek procentaliai pastorinsit sienos apšiltinimo storį, atitinkamai ant tiek pat procentaliai sumažės šilumos nuostoliai per tą sieną. Aišku bendrai paėmus, tada labiau skausmingi ventiliacijos nuostoliai, langai, apie kuriuos jau užsiminta, bet vertinant konkrečią sieną, situacija yra tokia.

Bet vėl gi - galioja iki 100 proc. ribos. Šiltint galima nors ir 300 proc daugiau
Daugiau kaip 100 proc. sildymo nuostoliai nesumažės.
Vadinas, šis dėsningumas ne visai tikslus, ir šiltalo storis turi ribą.

Čia yra dar vienas aspektas, į kurį neatsižvelgiama sudarant tokias lenteles, tad kaip minėjau, kategoriškai negalima vadovautis lentelėmis, vertinančiomis tik vieno parametro šiluminių savybių atsiperkamumą. Šiais laikais, vertinti galima tik su skaičiuoklėmis, kurios vertina visus svarbiausius namo šiluminius aspektus.



"Mūsuose", tai realiai keli pradininkai, kurie statėsi namus, ir neturėjo realių tokių namų pastatytų Lietuvoje eksploatacijos išlaidų pavyzdžių. Aš nors ir buvau priskaičiavęs savo namui mažus šilumos nuostolius, bet nebuvau tikras, kad tai iš tikrųjų bus pasiekta Lietuvos sąlygomis. Vis tik ant popieriaus gali atrodyti vienaip, o praktikoje būti visai kitaip. Taip, kad tų kas statė neturėdami pavyzdžių, kuriais galima pasiremti prašyčiau neįtraukti į apibrėžimą "bet 'dėl visa ko' pasiliekame ir brangią šildymo sistemą"". Dabar jau statyčiau, šildymo sistemą planuočiau visai kitaip, o ir kiti besistatantys juk jau atsižvelgia į paviešintus tokių namų eksploatacijos rodiklius.


Tikrai taip. Kai bus pasiektas toks bendras namo šiltumas, kad pritekėjimai pilnai kompensuos namo šilumos nuostolius, tokio namo tolimesnis šiluminių savybių gerinimas jau vienareikšmiškai būtų perteklinis. Realiai manau, kad PN institute nustatytas 10W/m2 šildymo galingumo poreikis yra pakankamai optimalus. Šios dienos energinių resursų kainomis, pasiekus tokį šildymo galingumo poreikį, toliau namo šiluminių savybių gerinti jau nereikėtų.

Atkreipiu dėmesį - bendrų namo šiluminių savybių, o ne kokio nors vieno mazgo atskirai.




Langai ir durys visuomet buvo silpnaja grandim, bet nenurašyčiau aš jų taip. Pasiekus tam tikra sienų šiltalo storį, jau apsimokės labiau investuoti į ketvirtą stiklą stiklo pakete su bendra stiklo paketo U=0,3.

Dėl durų tai iš vis, jau seniai statomi namai su tambūrais (buferinėmis patalpomis). Taigi, sprendimų yra.





Realiai aš irgi buvau tos pačios nuomonės, bet susiginčijau su vaikiu ir tuomet įlindau į skaičiuoklę ir ką. Paėmęs Lietuvos statistinius meteorologinius duomenis primečiau, kad net tais mėnesiais, kada realiai saulės nebūną, per stiklus turi pritekėjimų būti daugiau, nei nuostolių per juos. Taigi, neteigčiau aš taip drąsiai to, ką pacitavau aukščiau. Net ir esant debesuotumui, pro debesis prasiskverbia pakankamai nemažas infraraudonųjų spindulių kiekis, kad darytų įstiklinimo balansą pliusiniu net ir mėnesiais be saulės.

Vis tik čia yra niuansų. Nesakau kad pacituotas teiginys yra neteisingas, nes nežinau. Primesti skaičiavimai neigia teiginį, bet norėtūsi išgirsti ir patirties iš realaus namo eksploatacijos, tad su nekantrumu laukiu vaikio namo eksploatacijos rodiklių paviešinimo.

Ir dar vienas pastebėjimas. Jei imti pro debesis praėjusią spinduliuotę tai skaičiavimai rodo pliusinį įstiklinimo balansą, bet konkrečiai mano atveju, kai žiemą namas yra gretimais augančių medžių šešėlyje, aš savo langams primetu riebų minusą balanse. Nors tiesa, šis minusas primetamas be tikslių matavimų, iš akies, bet aš esu įsitikinęs, kad jei namas žiemą bus šešėlyje, geriau iš stiklinimo pliuso nesitikėti.





Tai aš juk čia nuolatos reklamuoju savo idėją :

oras-oras kanalinis plius elektrinis grindinis šildymas mažame grindų plote, ir beslėgis saulės kolektorius, karšto vandens ruošimui vasarą.
Papildyta:


Ne, nepakaks. Norėsi stipriau šildytis, turėsi didinti šildymo intensyvumą ir atitinkamai vėdinimo intensyvumą, kuris didins ir šilumos nuostolius per vėdinimą.

Šildymo sistema turi būti atskirta nuo vėdinimo sistemos intensyvumo. Šildantis per vėdinimo sistemos ortakius, šildymo sistema turi būti įrengta su recirkuliacija.



Žiemą pas tave konkrečiai namas šešėlyje.
Papildyta:


Pagal savo namo ekspluatacijos rodiklius primečiau, kad prie lauko -23C mano namui reikia 2,125kW šildymo galingumo, taip, kad 2kW teno tikrai pakaktų šiltame name. Nebūčiau ŠS įsigijęs prieš namo sienų šiltinimą, tikrai būčiau šiltinęs mažiausiai 35cm storiu, o ne 30cm, kaip, kad apsišiltinau dabar. Taigi, 2kW šiltam namui per akis. Problema tik šildymo ir vėdinimo sistemų atskyrime, tad šildymo sistemą ortakyne reikia įrenginėti tik su recirkuliacija.

Nu kad ne. Žiema dar geriau- šešėliavimas neveikia.

Kaip ir minėjau, termosam vėjaliai po 1 kw/aukštuose - turėtu pakakt.

Tikrai ne. Per kietą, masyvią, neskaidrią medžiagą infra labai stipriai nufiltruojama.
Papildyta:


Kiek pas Cibulį nežinau, bet pas mane apie 25C . Nuo vasaros karščių dar neatvėso .

Turėjau omeny, per langus, kad ir šešėliuotus....

25c - fantastika. Praktiškai vėsint reikia.... Tai sienos, grindys irgi iki 25-27 "įkaitusios" ?

'Daug šiltinti neapsimoka' teorijos gynėjai turi kitokį paaiškinimą.

Tarkim turime neapšiltintą sieną. Šilumos nuostoliai per ją X kwh. Uždedame, tarkime, 5 cm šiltalo, gauname R=2, nuostoliai sumažėja per pusę, energijos taupymas X/2 kwh. Uždėjus dar papildomus 5 cm, sienos varža sumažėja dar 2 kartus, nuostoliai sumažėja iki X/4 kwh, sutaupymas tampa 3/4*X kwh. Bet jei lyginti santykinį sutaupymą tarp pirmojo ir antrojo šiltalo sluoksnio didinimo, sutaupymas sumažėjo perpus.

Taip ir gaunasi, kad kiekvieno papildomas šiltalo cm atvirkščiai proporcingai mažina prarandamą namo energijos kiekį ir tam tikru momentu pasiekiamas matematinis optimumas, kada papildomo šilumos izoliacijos storio kaina bus didesnė, nei sutaupytas energijos kiekis per namo gyvavimo laiką. Vėlgi, neatsižvelgus į tai, kad galbūt užmetus papildomus 5 cm izoliacijos už Cibulio minėtus ~1000 EUR, galima sutaupyti panašią sumą, imant pigesnius/neinstaliuojant kažkokių šilumos šaltinių.

Bet čia tik pratimai matematikams Vienas pažįstamas šitos teorijos gynėjas prieš ~10 metų statėsi namą, sustojo ties 18 cm storio vatos sluoksniu, nes paskaičiavo, kad viskas kas daugiau, jam gyvenime neatsipirks, atsižvelgiant į tuometines dujų kainas. Kiek vėliau bėdavojosi, kad dujų kainai pakilus tie papildomi cm jau būtų visai neblogai

Tai ir vėsinu pagrinde rekupo pagalba, langų dėl uodų ir kitų vabalų neįmanoma atidaryti. Planavau pasyvų vėsinimą pasijungti, bet susidūriau su tam tikromis, medžiagų tiekimo problemomis, tad šią vasarą įsirengti nespėjau, bet galutinai apsisprendžiau, kad įsirenginėsiu.

Tikrai ne. Per kietą, masyvią, neskaidrią medžiagą infra labai stipriai nufiltruojama.
Papildyta:

Kiek pas Cibulį nežinau, bet pas mane apie 25C . Nuo vasaros karščių dar neatvėso .

Hmm.. O kiek intensyviai vedinama? Vasariniu režimu ar žieminiu? Bypassas pas mane numuše temp. iki 22.5, tokia ir laikosi dabar. Vedinama 150-210 kubų per h intensivumu.

Būtent matematiškai, kiek procentaliai pastorinsi apšiltinimo sluoksnį, tiek procentaliai sumažės šilumos nuostoliai. Kai šilumo nuostoliai dideli, jų sumažinimas per pus, jaučiasi labai, bet kai energijos nuostoliai nedideli, sakykim prie 30cm sienos apšiltinimo sluoksnio, norint ir taip nedidelius šilumos nuostolius per sieną sumažinti dvigubai, reikia jau 60 cm apšiltinimo sluoksnio.




Tuo ir blogi tokie vieno mazgo paviršutiniški skaičiavimai nevertinant energijos galimo kainų augimo ir panašiai. Be to, labai neteisinga stipriai storinti sienų kailinių nešiltinant langų. Reikia vertinti, ties kuria vieta reikia arba nustoti šiltinti visą namą, nes tolimesnis sienų šiltinimas beprasmis dėl energijos nuostolių per ventiliaciją arba per langus, bet jei vis tik suinvestavai į rekuperacinę vėdinimo sistemą ir į šiltesnius langus, jau nepsimoka sustoti ties tais apšiltinimo sluoksniais, kurie apsimokėjo su "natūralia ventiliacija".

Vienareikšmiškai atėjome į naują lygį, kuriame vieno mazgo vertinimas yra praeitų namo šiltinimo skaičiavimo lygmens, tikęs stačiusiems C, D ir žemesnių energinių klasių namus, dabartinės energinės klasės namų šiluminių savybių vertinimo lygmens reikalavimas, visus mazgus optimizuoti kompleksiškai.

Papildyta:
parasčiausias būdas, pasiimi Narvid skaičiuoklę ir žiūri, kiek kainuoja konkrečių sienų, stogo, grindų šiluminių savybių pasiekimas ir ką su tokiu apšiltinimo sluoksniu turi. Tada vertini langus, vėdinimą ir žiūri, ką turi su vienu rekuperatorium, ką su kitu, ką su pigesniais langais, ką su brangesniais.

Tai čia toks paprastas, mėgėjiškas skaičiavimo būdas, kurį turi atlikti kiekvienas basistatantis namą dabar. Skaičiuoti vien tik sienų apšiltinimo sluoksnį jau per mažai. Beje, su narvid skaičiuokle siūlyčiau pasižaisti visiems besistatantiems. Aišku profesionalai su tikslesnėmis skaičiuoklėmis tai gali atlikti tiksliau, bet nepamirškit, kad ne profesionalams reikės mokėti už statybas, už medžiagas, tad jų atliktas darbas gali būti pakankamai atsainus. Pasižaidę su Narvid skaičiuokle bent jau turėsit bendrą supratimą ir matysite, ar profesionalas dirba atsakingai ar atsainiai.

Aš pradėjau su Narvid skaičiuokle, po to bandžiau viską apskaičiuoti su PHPP skaičiuokle, bet realiai, tai skaičiuodamas su PHPP nepamačiau nieko naujo, o ją perprasti reikia labai daug resursų.
Papildyta:
Bet ir vėl, kad tiksliai galėtum įvertinti vieną ar kitą rekuperatorių ir teisingai jo duomenis įrašyti į skaičiuokles, reikia labai daug šios srities žinių. Tikrai neteisinga aklai nurašinėti gamintojų pateiktas technines charakteristikas. Taip, kad netikslumų bus garantuotai.