A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Pagelbėkite su skaičiavimais:

Vienas iš punktų Pasyvaus namo sertifikatui gauti:
1. Energijos poreikis šildymui ne daugiau nei 15 kWh/m² per metus arba instaliuota šildymo prietaisų galia ne daugiau nei 10W/m².

15 kWh/m² - tai čia poreikis šilumos? Tarkime jis atitiktų, jei šidyčiausi grynai elektra. Tačiau, jei pajungčiau kažkokį orinuką su COP 3, tuomet elektros energijos suvartočiau 5 kWh/m² tam 15 kWh/m² šilumos kiekiui pagaminti?

Atleiskite už durną klausimą - darausi energetinį vertinimą ir ten su Lietuviškom skaičiavimų metodikom tikrai gerokai suvelta viskas.

O kam tau pasyvaus namo, kai mūsų A++ net geriau Planuoji sertifikuotis pagal Vokiečių pasyvaus namo reikalavimus ir mokėti didelius pinigus už lentelę ant namo?

Duosiu užuominą iš vienų skaičiavimų 

 

Planuotis neplanuoju, bet toks, kaip orientyras. Mane domina - tie 15 kWh/m² - tai čia grynai šilumos energija, ar tai yra, kiek elektros energijos sunaudojama šildymui. Tarkime - jei šildyčiausi grynai elektra, sunaudočiau 15 kWh/m², jei šildyčiausi orinuku su COP 3 - sunaudočiau 5 kWh/m² elektros energijos.

Turiu savo lietuvišką energetinį vertinimą, kurio dar negaliu suprasti. Pas tave - tas pats. Man kol kas neatsakei į klausimą
Papildyta:


Tu man pasakyk - čia tiek negali viršyti elektros energijos jau naudojant tavo oras vanduo? Tarkime, jei tavo oras-vanduo COP 3, tai išjungus SS ir šildantis gryna elektra elektros sąnaudos būtų 29,8*3=89,4 kWh/m² metams?

Tau tą energinį vertinimą, skaičiavimą daro su PHPP ar su lietuviška programa? Tai du panašūs, bet labai skirtingi standartai.

PHPP į tuos 15 kWh sudeda ne tik namo šildymą, bet ir vėsinimą. Taip pat ima ne elektrą kaip pirminį energijos šaltinį, o galutinį energijos produktą - šilumą. Tarkime mano namas per 2 metus šildymui ir vėsinimui prisuko 2198 kWh elektros. Namo plotas - 133. Padauginus iš 15 kWh išeitų 1995 kWh. Įsivaizduoju: jei vertinti elektrą, mano namas tik per du metus suvartojo tiek elektros, kiek turėjo suvartoti per metus. Išeina, kad mano namas dvigubai šiltesnis už pasyvų namą. Bet tai visiška nesąmonė, nes 2198 reikia dauginti iš siurblio COP, kuris pagal gamintoja yra 4,7. Vadinasi man namas realiai suvartojo apie 10 330 kWh energijos (skaičiavimas ne visai tikslus, nes reikėtų išmesti vėsinimui suvartotą elektrą). Kitais žodžiais tariant, per du metus turėjo suvartoti apie 4000 kWh, o suvartojo apie 10 000 kWh, t.y. apie 2,5 karto daugiau nei popieriuje gautos 15 kWh.

Kitas labai svarbus dalykas, kad lietuviškas A+ standartas leidžia namui suvartoti daugiau energijos nei pasyvaus namo standartas. Vaikis tau pateikė pavyzdį, kad pagal A+/A++ standartą jo maždaug 130 kv. namas galėtų suvartoti apie 30 kWh energijos šildymui, kuomet pagal pasyvaus namo standartą konstanta - 15 kWh. Be to lietuviškas standartas mažesniam namui leidžia daugiau suvartoti energijos, o didesniam mažiau, nes namo energijos poreikį vertina kaip visumą. Pasyvaus namo suvartojamos energijos dydis yra konstanta.

O iš esmės viskas daugiau nei paprasta ir tai parodo mano, Vaikio ir to Pavilnyje sertifikuoto pasyvaus namo realūs pavyzdžiai. Grindyse - 40 cm EPS, ant sienų 35 cm neoporo, stoge 60 cm vatos, trijų stiklų langais su Swisspacer Ultimate, langus visiškai skandiname apšiltinimo sluoksnyje, vengiame šilumos tiltelių ir pasiekiame 0,2-0,3 siekiantį namo sandarumą. Viskas - tokie "kailiniai" puikiai tinka pasyviam namui, o A+/A++ net šiek tiek pertekliniai. Dar reikia teisingai suorientuoti namą pagal šalis ir pasistengti sudėti kuo daugiau langų pietuose. O jei trijų stiklų langus pakeisim į 4 stiklų langus, tai iš vis bus pasaka ir gal net realybėje pasieksime pasyvaus namo standartą. Puiku, jei aplinkui neturime ant langų šešėlį metančių medžių ar kaimynų namų.

Planuotis neplanuoju, bet toks, kaip orientyras. Mane domina - tie 15 kWh/m² - tai čia grynai šilumos energija, ar tai yra, kiek elektros energijos sunaudojama šildymui. Tarkime - jei šildyčiausi grynai elektra, sunaudočiau 15 kWh/m², jei šildyčiausi orinuku su COP 3 - sunaudočiau 5 kWh/m² elektros energijos. Turiu savo lietuvišką energetinį vertinimą, kurio dar negaliu suprasti. Pas tave - tas pats. Man kol kas neatsakei į klausimą [b]Papildyta:[/b] Tu man pasakyk - čia tiek negali viršyti elektros energijos jau naudojant tavo oras vanduo? Tarkime, jei tavo oras-vanduo COP 3, tai išjungus SS ir šildantis gryna elektra elektros sąnaudos būtų 29,8*3=89,4 kWh/m² metams?

Čia 29.8 yra grynai šiluminė energija, t.y. jau pagaminta šilumos šaltinio palaikant viduje 20 C.

Mano Lietuviška programa skaičiuotas šilumos poreikis šildymui – 10,2 kWh/m2 metus. Bet čia per gražus skaičiai, man atrodo tiek nepatemps ir su 20 C viduje, teorija yra viena ir skiriasi nuo praktikos. Na nebent būtų labai daug saulės žiemą. Galėsiu pasidalinti šių metų šildymo sezono išlaidomis palaikant 22-23 C viduje, nes maziau šalta žmonai, vaikams ir man Siūlau nesivaikyti skaičių ir neleisti pinigų bereikalingiems skaičiavimams. Cibulis pateikė visus apšiltinimo medžiagų storius į ką reikėtų oreantuotis.

Ačiū vyriokai. Atsakėte į mano klausimą. Ryt aiškinsiuosi su energetiku, bet preliminariai keistai gaunasi storinant neoporą nuo 30 iki 35 cm sienoms ir nuo 35 iki 40 cm stogui - energijos poreikis tas pats beveik. Tik nežymiai pamažėja šildymui, ir nežymiai padaugėja vėsinimui. Jei ten klaida neįvelta toks įspūdis, kad neverta dėtis papildomų 5 cm. Bet ryt bus viskas konkrečiau ir aiškiau.

Mes su Vaikiu nurodėme kokių šiltinimo storių reikia, jei nori turėti 15 kWh arba pasyvų namą popieriuje (tu gi nuo to pradėjai kalbą). Mes tau sakėme, kad lietuviškas A+ standartas leidžia namui sunaudoti daugiau energijos šildymui, todėl ir namo kailinių reikia plonesnių (pats nurodai, kad užtenka plonesnių kailinių). Tu turi pats pasirinkti: ar nori sertifikuoto A+ namo (pakanka mažesnio apšiltinimo sluoksnio), ar nori nesertifikuoto pasyvaus namo ir 15 kWh (tada dėk tokius storius, kokius nurodėme).

Mano patarimas tau: jei vis dar galvoji namą šildyti elektra, tai rinkis pasyvaus namo kailinius. Jei nešildysi grynai elektra, gali rinktis ir A+ klasės kailinius. Kita vertus kiek kainuoja 5 cm papildomo neoporo? Mano apšiltintų sienų plotas apie 170 kv. m. Tebūnie 200 kv. m su išmetimu. Taigi papildomi 5 cm bus papildomi 10 kubų, man jie litais papildomai kainavo apie 1800 Lt. Grindų plotas apie 80 kv. m, tebūnie su išmetimu 100 kv. m. Tai yra 5 kubai EPS. Dar kokie 800 Lt, o eurais tai sudarys ne daugiau 1000 eurų, bet šildantis elektra tau šitie eurai labai greitai sugrįš.

Beje, nori tik A+ klasės standarto? Spėju, kad A++ klasės standartui reikėtų mūsų nurodytų pasyvaus namo apšiltinimo sluoksnių. Jei kada norėsi turėti tokį namą, kai saulės elektrinės atpigs ir taps masinis reiškinys, nereikės papildomai storinti sienų.

Kažkada buvau užmatęs šiltalo storio efektyvumo kreivę. Esmė ta, kad nuo tam tikro storio šiltinimo efektyvumas smarkiai krenta (sutaupomos šilumos/pinigų atžvilgiu). Čia toks nevisai tas pavyzdys (jei lentelė prasidėtų nuo R1 - būtų aiškesnis vaizdas).

Yra toks požiūris. Tik jis neima domėn kitos išlaidų pusės - šildymo šaltinio kainos. Šiltalui pasiekus tam tikrą vertę, galima atsisakyti brangios šildymo sistemos, pereinant prie elektrinio ar kokios pagalbinės (pvz., kanalinis šildytuvas oro tiekimo sistemoje). Tik mūsuose yra kita bėda - dėl konservatyvumo vis dar storiname namo 'kailinius', bet 'dėl visa ko' pasiliekame ir brangią šildymo sistemą, tai va tas požiūris, kad 'nuo kažkiek cm šiltinti daugiau neapsimoka' ir yra dalinai teisingas. Užtruks, kol pasikeisime nusistovėjusius statybų įpročius...

O kapstant toliau problemą, yra dar daugiau klausimų. Namo atitvarus galima apšiltinti, iš esmės, kaip/kiek nori. Bet kuo labiau šiltinsies, tuo labiau langai/durys (kol neatsiras kažkokių egzotiškesnių sprendimų) santykinai taps silpnąja vieta šilumos nutekėjimų balanse. NB - žinau apie pritekėjimų teoriją, bet nelabai tikiu ja Lietuvos sąlygomis. Subjektyviais pastebėjimais, pritekėjimai pradeda kažką apčiuopiamo duoti tik žiemai besibaigiantis, o didžiąją šildymo sezono dalį (lapkričio-vasario mėn pirma pusė) pamatyti saulę ir žydrą dangų mūsuose didelė šventė būna Taigi, natūraliai iškyla klausimas - ar apskritai mūsų klimato sąlygomis galima pasiekti kažkokį namo šiltinimo sprendimą, kad šildymui pakaktų kažkokios pagalbinės sistemos. Na čia turiu galvoje, kažką labiau pažengusio su COP >1, nei kad paprastas šildymas elektra + ne už kosminę kainą (turi būti pigi, nes pinigai į šiltalą sueina)

Tai jei privalomai bus rekuperacija, ar nepakaks kokio 1-2kw šildytuvo jame?
Yra gi iš cia esančių gyvų pvz, kad ir su kavos užkaitinimu patalpos šyla. (Bet dėl šventos ramybes- sumontuotas brangus ŠS).
Ir pritekėjimai nemaži, jei daug stiklo paliekame, nes pagal kaikurias teorijas- ir ūkanota dieną infra spinduliai veikia. (Man kažkodėl neveikia).

1-2 kw šildytuvo pakanka prie nedidelių šalčių. Gi spiginant mažiau nei -20C per tuos langus/duris/ventiliaciją daugiau išeina...