A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

Plastikinio popalanginio nereikia, vietoje jo putplastinis, ar iš kitos termoizoliacinės medžiagos, o toliau arba standartinis variantas, arba vis tik užleisti putplastį ant rėmo ir daryti kažką panašaus, kaip kad darė A&A namukas statybų blogo autorius, Cibulis, bei manau ir daugiau kas. Iš esmės, tai labai panašus būdas į jums pasiūlytą, tik vietoje tinko - palangės.

patikėk, puikia žinau. Mano skaičiavimu man pasaugojimas kainuotų 80-100 eur per metus. Bet kodėl tiek turiu atiduoti Lesto? Ir taip kažkiek pirksiu iš jų trūkstamą elektrą žiemos mėnesiais. Tokio dydžio pasaugojimo mokestis jau ženkliai atitolina jėgainės atsipirkimo laiką. Ir nėra garantijos, kad Lesto dar nepadidins šio mokesčio. Pradžioje, kiek pamenu, jis buvo 3 eurocentai. Arba reikia laukti naujos kartos modulių su perovskitais. Turėtų atpigti modulių kw.

Taip išeina, kad vien langai (tikriausiai stiklo paketai labiau) ir ŽŠ padaro taip, kad namo šildyti nereikia nuo vasario mėnesio. Ar tikrai vien šitų dalykų pakanka, kad namo šildymo sezonas sumažėtų iki 3-4 mėnesių?

Turiu konkrečius klausimus:
1. Kada pradėjote ir baigėte šildymo sezoną?
2. Kokia temperatūra buvo palaikoma name?
3. Kiek prisukta elektros kas mėnesį ir per visą šildymo sezoną?
4. Kiek elektros galėjo būti prisukta tik šildymui?
5. Kokie šviestuvai: LED ar įprasti, skleidžiantys dagiau šilumos?
6. Kokie kiti galimi šilumos šaltiniai be kompų, viryklės ir lempučių?
7. Priminkite, kokie jūsų langai, stiklai?
Papildyta:

Štai čia kažkas suvelta. Prie minuso vien rekupu nepasišildote, bet šildymas išjungtas nuo vasario mėnesio. O juk ne tik kovą, bet ir balandį naktimis buvo iki -8 ar daugiau šalčio. Dar praeitą savaitę naktimis buvo minusinė temperatūra. Arba nuo kiek prasideda didelis minusas, kuomet reikia papildomo šilumos šaltinio?

Prieš tai sakėte, kad name palaikėte +23, dabar jau rašote, kad +21. Kiek paros bėgyje keitėsi patalpų vidaus temperatūra, kuomet nebuvo įjungtas joks šildymas?

Jeigu tikrai namo šildyti nereikia nuo vasario pabaigos, tai toks namas vasarą turėtų perkaisti. Kokia temperatūra name buvo šią vasarą? Kaip kovojote su perkaitimu? Ar namas vasarą neperkaista?
Papildyta:

Iš LED'ų mažai naudos. Neduoda jie tiek šilumos, kiek kaitrinės lemputės. A+/A++ klasės prietaisai irgi mažai atiduoda šilumos. Orkaitė, arbatinukas - kitas reikalas.
Papildyta:

Man galai vis tiek nesueina. Pvz., jis turi tą All in One įrenginį ar tikrai yra garantuotas, kad geoterminis neveikė. Gal Zeng pasakytų, kiek valandų per šildymo sezoną dirbo šilumos siurblys. Kiek kartų buvo įsijungta, išsijungta? Ar jis rodo tokius duomenis?

Uff, kiek klausimų... Pagarba Cibuliui už tokį domėjimąsi, duomenų skelbimą, etc. Bet aš šiai dienai neturiu tikslių duomenų, nesekiau, sorry. Todėl gal kur ir netikslu, negaliu atsakyt tiksliai kiek dienų oras buvo pašildomas rekupu ir t.t. Bet kaip suprantu pats Cibulis name dar negyvena. Apsigyvenus tikrai įsitikinsit, kad nevėsta namas taip greit. Ir nebandau pasigirt kažkokia super neperšalančia tvirtove, kurios visai šildyt nereikia, tikrai taip nėra. Geoterminis išjungiamas atskirai, aš jį iš tikrųjų pilnai išjungiau, neįjungus jis pats niekaip negalėjo toliau veikti, tai čia tiksliai žinau. Šviesa visur tik LED. Name palaikiau +22-23. Išjungus geotermą ir atvėsus orams kovo mėn. buvo kritusi temp. iki +21, tada jungiau oro pašildymą, kaip ir minėjau. Tikrai net ir esant naktiniam minusui balandį tai jau kompensuojama dienos pritekėjimais, net ir apsiniaukusią dieną. Parodžiau ką žinau - bendras elektros sąnaudas. Geoterminio apytikrias mėnesio sąnaudas buvau skelbęs. Langai pas mane Smartwin, išskyrus pora pagal Bango technologiją. Bet visi 4 stiklų išskyrus pietines vitrinas. Gal kitam šildymo sezonui kažkokį monitoringą padarysiu, trifazio skaitiklio geotermui aišku nestatysiu, bet kitas visas elektros sąnaudas žadu jau tiksliai matyt, tai galėsiu tiksliau minusuot. Vasarą įkaisdavo, buvo kelios dienos ir +28. Per ŽŠ ateidavo +15-16 į patalpas, tas pats rekupo šilumos siurblys turi galimybę "apversti" funkciją ir atvėsinti paduodamą orą - vienu metu padavinėjau +14. Visumoj ŽŠ mano nuomone yra super dalykas, tiesiog būtinybė prie rekuperatoriaus. Suprantu, kad jei kam pernelyg gražiai čia viskas atrodo, tai išsklaidyt įtarimus galima tik tiksliais parodymais, o jų neturiu šiai dienai, todėl palieku laisvę interpretacijoms .

Jei neklystu, jūsų namas apšiltintas mažesniais storiais nei mano namas. Tačiau jūsų langai su 4 stiklais ir yra ŽŠ. Mano namas projektuotas kaip pasyvus ir realiai tokį skaičių popieriuje pasiekėme, tačiau sudėti 3 stikliai, nėra ŽŠ, bet yra efektyvus rekuperatorius ir pan.

Peršasi tokia išvada, kad jūsų namo šildymas kainuoja pigiau nei pasyvaus namo (nesertifikuoto). Man tiesiog įdomu ar tokį dalyką gali lemti 4 stikliai ir ŽŠ? Ar tam neturi įtakos storesni namo kailiniai, geresnis sandarumas, šilumos tiltelių eliminavimas? Išeitų taip: namą galime apšiltinti mažesniais storiais, tačiau reikia dėti 4 stiklus ir ŽŠ ir turėsime šiltesnį nei pasyvų namą.

Įdomu ar tai tiesa, ar visgi klaidingos išvados. Jei tai tiesa, tai gal tokį namą išeina pigiau pastatyti nei pasyvų, A+ klasės namą, bet gauname geresnį rezultatą.

Tai atatinkamai langu U gerokai skirsis 3-4 stiklu. Ir duos atitinkamą šiltumą. . Langu U gal apie 0.5. 3stiklu- apie 0.9.
Ir visa matematika.
Nors klaustukų daug...

Mano sienos sumuštinis iš vidaus į išorę: 15cm betonas/30cm neoporas/1cm mineralinė plokštė/oro tarpas/ventiliuojamo fasado fibrocementinė plokštė. Pas jus berods 35cm neoporo. Mano stogas iš vidaus: gipsas/4cm PIR/1cm mineralinė plokštė/40cm neoporas/1cm mineralinė plokštė/ plėvelė/betoninės čerpės.
Bet ar tikrai pigesnis pas mane tas šildymas? Aš manau realiau su jūsų namu bus lyginti kai jame gyvensit, gali pasikeisti ir pas jus duomenys.

Mano sienose 35 cm neoporo. Mano stoge 40 cm Knauf Unifit 032 vatos, kurios liamda atitinka neoporo liamdą. Tik mano stoge ne 4 cm PIR, o 5 cm. Kas yra mineralinė plokštė? Mano grindyse 40 cm balto EPS. Namo sandarumas 0,27 (paskutinis neoficialus maždaug 0,19). Vadinasi apšiltinimo sluoksniai gana panašūs. Tiesa, man kaimyno medžiai (29 proc.) ir namas (23 proc.) suvalgo nemažai saulės.

Kai namo šildymui reikia niekingai mažai šiluminės energijos, bet kokie pritekėjimai jaučiasi šildymo poreikyje.

Čia kažkas irgi buvo užsiminęs apie trumpą šildymo sezoną, bet kai paviešino bendras elektros sąnaudas, panašias kaip ir mano su šildymu, viskas atsistoja į savo vietas.

Jei daug bus ruošiamo maisto su virtuvine technika, daug skalbiama ir džiovinama su džiovyklėmis, nieko keisto, kad pastato šildymui reikės gerokai mažiau energijos ir šildymo sezonas stipriai sutrumpės.
Papildyta:


Kadangi rekuperatorius su šilumos siurbliu, tai nieko keisto kad su jo pagalba šildomasi. Vis tik, tai ne pagrindinis šilumos šaltinis.

Vis tik, nors pagrindinis šilumos šaltinis ir buvo išjungtas, bet kokį patalpų pašildymą kad ir rekuperatoriaus pagalba aš traktuočiau kaip pastato šildymą.

Būtemt. O kai namie tik navoji, ir zmoniu spunduliuojančių šilumą nedaug- turi rozete laikyt ikištą iki balandzio

Namuose tikrai daug laiko praleidžiame, 2/3 laiko dirbama taip pat iš namų, gal čia ir atsakymas.
Papildyta:


Be abejo, Mintai, tai irgi šildymas. Niekur ir nesakiau, kad visą tą laiką iš vis niekuo nebuvo šildoma. Tiesiog nebejungiau geoterminio, tas dienas kai buvo pašildomas oras taip pat sėkmingai buvo galima naudoti geoterminį. Faktas, kad balandžio mėn jau tikrai niekuo nebešildžiau net trumpam.

Mintai, kai yra popalanginis profilis tai viskas kaip ir aišku, pakiši po langu skardine palangę ir viskas , bet tenai eina šaltis, galvoju iš vidaus kai daroma apdaila padėti ekstrudinis ir ant jo padėti medinę ar plastikinę palangę , kaip toks variantas?
Papildyta:


Mintai, kai yra popalanginis profilis tai viskas kaip ir aišku, pakiši po langu skardine palangę ir viskas , bet tenai eina šaltis, galvoju iš vidaus kai daroma apdaila padėti ekstrudinis ir ant jo padėti medinę ar plastikinę palangę , kaip toks variantas?