A, A+, A++, Pasyvus namas - 41

siandien 23-00 bus 6 para kai jau pajungiau SS nes saules neturiu, buvo nukrite temp iki 18.5c tai pirma para suvartojo 8kwh elelktros pakele namo temp beveik iki 21, o dabar palaykymui eina po nepilnai 4 kwh i para , jau per 6 paras sukurenau 26 kwh elektos (2.6 eur,) pasistates atskira el skaitliuka ant siurblio, saule nedirba pietuose tik 2kv2 , dar po piet i vakarus uzsuka saule tai kazkiek padeda

Koks EE namas be elektromobilio, taigi, klausimas, kokį kabelį pasikasti stotelei?

Neapsisprendžiu dėl 5*4mm ir 5*6mm. Aišku norėtūsi 5*6mm pakast, bet kaina jo maždaug dvigubai didesnė, o ir metražas nemažas, apie 30m reikia, tad klausimas, ar verta mokėti brangiau, ir pakasinėti storesnį kabelį, ar ir 5*4mm galimybių neįmanoma išnaudoti, tada tikrai neverta permokėt?

Čia taip lengvai ir nesuskaičiuosi, nes viskas priklauso nuo laiko tarpų. Jei su mažesne temperatūra namas būna ilgesnį laiką, tai didesnė tikimybė, kad apsimokės mažinti temperatūrą, jei temperatūra sumažinama trumpesniam laikui, tai ne tik kad sutaupyti, nepavyks, bet dar ir į minusą nueisi, nes keliant temperatūrą, ji paprastai būna užkeliama truputį aukščiau, nei reikia, kol susibalansuoja ties reikiama.

Taigi, visi skaičiavimai bus konkrečioms situacijoms, ir kitoms situacijoms bus visai kitokie, tad apibendrinus pasakyti kategoriškai negalima. kiekvienu individualiu atveju reikėtų vertinti atskirai.

Beje, SM forume kažkas buvo įmetęs nuorodą į mokslinį darbą su ekonominiu vertinimu turbūt dar tarybiniais laikais statytų patalpų, kuriose šildant buvo žaidžiama su temperatūrų mažinimu. Tai ten pamenu buvo nustatyta, kad net toms prastai apšiltintoms patalpoms, kaitaliojant temperatūrą vieną kartą paroje, apsimokėjo temperatūrą mažinti tik 2°C, ne daugiau. Buvo ten ir daugiau prirašyta, ir ta info apie temperatūrų šokinėjimą iki temperatūra nusistovi ties nustatyta, iš to straipsnio, bet visko jau nebepamenu.
Papildyta:


Čia irgi šabloniškai pasakyti negalima. Kiekviena situacija individuali. Pavyzdžiui, važiuojant atostogauti, kai namie nieko nebus ilgesnį laiką, situacija visai kita, nei kai temperatūra mažinama tik laikotarpiui, kai žmonės būna darbe.

Taigi, jei namas inertiškas, šildoma inertiškomis priemonėmis (pav. grindinis šildymas), tai kokių 8 val. laikotarpiui net norėdamas temperatūros nesumažinsi. Čia jau galima būtų galvoti tik apie temperatūros mažinimą ilgesnių išvykų laikotarpiui.

Visai kita situacija karkasiniam, skydiniam ar SIP name šildomame orine šildymo sistema, kaip dabar madinga PN, suporuota su ventiliacija. Tokiame name tiekiamo oro temperatūra šiek tiek sumažinti labai nesudėtinga, o ir prireikus užkelti kelis laipsnius taipogi nesudėtinga. Klausimas kokiu intervalu, bet ir tie 2°C jau turėtų jaustis sąnaudose. Taigi, net ir EE name tokiu atveju galima kalbėti apie temperatūros mažinimą dienos metui, kai žmonės būna darbe.

Manau, verta paminėti dar vieną niuansą, skaitytą PN tematikoje. Protingai statant PN namą, šildymo sistema parenkama pagal namo šilumos poreikį, mažo galingumo, su kuria vėliau būna labai sudėtinga užkelti temperatūrą, todėl tokiems namams primygtinai buvo nerekomenduojama žaisti su temperatūrų mažinimu net išvykstant atostogauti.

Na, bet mes lietuviai, atsargūs žmonės. Dar neteko girdėti, kad kas būtų pasistatęs šildymo sistemą be „padorios atsargos", tad su nedideliais temperatūrų sumažinimais manau pažaisti galime sau leisti .

Pagalvojau, kad gal bus įdomi temperatūros kitimo dinamika.

Kreivė nupiešta iš atminties, nėra labai tiksli, bet principas matysis.

 Untitled.png   6,23KB   0 Parsiųsta kartų

Pagal ją, ties
1. tašku atėjus užduotam laikui nutraukiamas šildymas ir temperatūra pradeda kristi.

ties 2. tašku, temperatūra pasiekia užduotą antrą temperatūrą ir įsijungia šildymas, bet šildymo sistema irgi turi šiokią tokią inerciją, tad kol patalpos pradedamos šildyti, jos atvėsta truputį daugiau, nei užduota riba, tad ten įvyksta šioks toks temperatūros svyravimas, bet temperatūra pasvyravusi nusistovi ties užduotąja.

ties 3. tašku, ateina užprogramuotas laikas, kada temperatūra pradedama kelti.

ties 4. tašku temperatūra pasiekia užduotą, bet dėl šildymo sistemos inercijos vis tiek dar kyla ir turi praeiti šiek tiek laiko, kol ji nusistovi.

Vat dėl tų temperatūros užkėlimų iki aukštesnės temperatūros, nei užduota, yra patiriama šiokių tokių nuostolių, todėl temperatūras kaitaliojant dažnai, šildymo nuostoliai tik padidės, o ne bus sumažinti.

Aišku, čia bus galinga šildymo sistema su kuria temperatūrą galima užkelti gana greitai. Jei šildymo sistema bus mažesnio galingumo, svyravimai bus gerokai mažesni, bet temperatūra bus užkelinėjama gerokai ilgiau.

Atkarpos 1.-2. kreivės statumas priklauso nuo namo šilumos nuostolių ir termo inercijos.

Atkarpos 3.-4. kreivės statumas priklauso nuo šildymo sistemos galingumo. Bus silpna, šildyti gali tekti pradėti, net nespėjus patalpoms atvėsti, kad spėtų pasiekti užduotą temperatūrą, bet kuo mažesnis galingumas, tuo mažesni svyravimai iki temperatūrai nusistovint ir tuo mažesni šilumos nuostoliai šiame taške. Teko girdėti, kad inverteriniai šilumos siurbliai vertina temperatūros kitimo dinamiką ir atitinkamai kontroliuoja išduodamą galingumą. Tokiu atveju temperatūra užkeliama greičiau, svyravimai būna mažesni ir šioje vietoje patiriami mažesni nuostoliai.

Jo, tas pats, tik jaunesnis ir geriau pavalgęs .

o jo namas tai man tikrai įdomus. Nors rekupo nėra, bet vėdinimas pas jį priverstinis ir prie jo pajungta šildymo sistema - kanalinis kondicionierius, kuris mano manymu idealiausia šildymo sistema EE namui, kartu su elektrinėm šildomomis grindimis.

yra ir daugiau įdomių niuansų, tokių, kaip savadarbis liftas , bet šildymo sistema svarbiausia EE tema.

Radau atsakymą pats. Elektromobilių pakrovimo stotelės gamintojas nurodo, kad prie stotelės turi būti pajungtas 5*6mm kabelisi iki 25m ilgio. Vadinasi 6mm nebus pertekliniai.

Tai ziurint koki EV krausi 32A, 72A...
Man pvz uztenka 3x2,5 kabelio, iki 16A.

Dėčiau gal 5x16mm aliuminio kabelį ir galvos nesukčiau. Kitas klausimas yra - dokumentacijoje nurodytas 40A saugiklis. Galios tiek ant įvado bus, kad apskritai tą stotelę užšerti?

Galios pritruks, ją užsakyti galima, bet negi vėl kiemą arti, trinkeles ardyti?

Kodėl aliuminį, o ne varį?

O dėl saugiklių, tai ir 80A kroviklį mačiau, bet prie namų, auto gali ir ilgiau pastovėti, nebūtina tik atvažiavai porą min pasikrovei ir išvažiuoji. 32A manyčiau, orientuojantis į du elektreomobilius perspektyvoje jau visai padoriai turėtų būti.
Papildyta:


Tau užtenka, t.y. jau važinėji elektromobiliu?

Jei vertinti ne iš praktinės, o iš teorinės pusės, orientuotis reikėtų į du elektromobilius ateitį, tad kad neperkasinėti laidų, bent jau 5*2,5 reikėtų pasitiesti.

Vis tik, akumuliatorių talpa elektromobiliuose nuolatos didėja, o galimybė jau dabartinį teslą, vieną automobilį pakrauti pilnai tik per pora parų žiūrisi nepatraukliai.

Kraunamą hibridą bandau, dėl eismo salygų mieste, parkavimosi, ir aišku economijos....

Su dabartine skatinimo politika, turėt po 2 EV kieme - tooolima prespektyva

Aliuminis ženkliai pigesnis, tik tiek, kad storesnių gyslų reikia. O lauke, įvadiniams kabeliams ir t.t. iš esmės jokio skirtumo ar Cu, ar Al (Eso daugumoje vietų Al kabelius į žemę ir kloja).

Hibridas, ne elktromobilis, jo akumo talpa mizerna palyginus su elektromobiliais.

Eksperimento vardan, tuo labiau su hibridu, žaisčiau su jau sumontuotomis razetėmis kieme, bet tai tebūtų tik eksperimentai. Kai galvoji apie kabelio patiesimą, po klojamom trinkelėm, tai jau norisi su atsarga. Net ir 5*6mm kabelio kaina tuomet neatrodo baisiai, klausiau, tik nenorėdamas perebarščit, bet panašu, kad būtų kaip ir norma.

Dėl skatinimo politikos, tai jos turi tendencija keistis nežmonišku greičiu, bet man ji vis tiek neaktuali. Mano atlyginimas man neleidžia įsigyti naujo automobilio, tad skatinimo politikos aš nepajausčiau bet kokiu atveju tiesiogiai. Nors netiesiogiai, tai atpigintų ir automobilius iš antrų rankų, tai gal ir pasijaustų .

Bet kokiu atveju. Šiuolaikinės tendencijos, kai vakar buvo liaupsinami dyzeliniai automobiliai, dėl ekonomijos ir mažesnės CO² taršos, dabar jie jau įvardijami, kaip didžiausi teršėjai, su jais draudžiama įvažinėti į miestus ir liaupsinami elektros pavarą turintys automobiliai. Taigi, nori elektromobilio, ar nenori, bet 5-10 metų bėgyje būsi priverstas persėsti prie tokio. Bent jau, kad vienas šeimoje bus, tai garantuotai, tad nepasiruošti tam būtų trumparegiška.

Beje, prie tos pačios CO² taršos. Namų ekologiškumas, suteikiant energinio efektyvumo klasę, vis dar vertinamas pagal šį parametrą. Įdomu, kada ateis laikas, pradėti vertinti smulkiąsias dalelytes, o ne CO² ir šioje srityje? Ne CO² didžiausias teršėjas namų srityje, o kaminai deginantys iškastinį kurą. Nors ir malkų deginimas nemažas teršėjas.
O tai dabar, mano namas, kamino neturintis bet elektrinėje su išmetamų dalelių filtrais pagamintą elektrą naudojantis yra didesnis teršėjas nei tą patį kurą deginantis ir jokio filtro kamine neturintis namas. Beje, kodėl vertina, kad aš iš dujų pagamintą elektros energiją vartoju. Gal visai netoli yra hidroelektrinė, vėjo jėgainė, saulės baterijų laukas, gal mano suvartota elektros energija pagaminta ten.