QUOTE(Tina* @ 2019 09 12, 11:28)
evora, man visada i aki krinta kokie sveiki ir grazus jusu augalai. Matosi, kad laiks nuo laiko su padidinamu stiklu ir pincetu juos apeinat. As stengiuos savo kolekcijos stipriai neplest, bet kruopsciai priziuret visu vistiek nespeju. Vis nusistekena kuris nors.
Oi, ačiū už pagyras
Retai su pincetu ir lupa darbuojuos. Tik nusipirkus naujoką apžiūriu ar neturi kokių kvatierantų. Dar esant įtarimui, kad vyksta baltų pūkuotų invazija ir kovojant su jais. Atiduodant kam nors augaliuką ar ruošiant parodai. Dažnai netupinėju, net akinius užsidėjus retai apžiūriu. Dažniausiai nufotografuoju ir tik tada pastebiu, kad apmocherintas kačių. Daug to pūkuoto skraidančio turto ant augalų, nes dalis sudėta miegamajame, o lovą klojant skraido pūkeliai nuo kiekvieno užkloto energingo užtiesimo. Dar langus pravėrus vėjas prasineša. Bet katytės gerulės, tikros augalų prižiūrėtojos, nekenkia jiems, tai tik tiek ir nusikalsta gaurus barstydamos.
Dėl sveikumo ir gražumo-negaliu laikyti invalidų, nes trūksta vietos sveikiem. Štai parėjau, apžiūrėjau balkoniuką ir nusprendžiau mesti staigiai ištįsusias nekondicines rebutijas. Nemėgsta jos mano buto, teks galutinai su jom atsisveikinti ir daugiau neprasidėti.
Numyrioja ir man dalis augaliukų. Net ir turint auginimo patirties neapsaugosi jų, jei jau atvyko (ar auginami pasigavo net nelaistomi) su viduje prasidėjusiu sausuoju ar šlapiuoju puviniu. O apie ryžas nematomas parazitkas net kalbėti nenoriu, kiek man jos mylimų turbikų apdirbo neatstatomai ankstesniam grožiui. Nuostoliai buvo ir bus, tai normalus procesas. Nėr ko krimstis ir stresą sau varyt. Čia tik turint pirmas dešimtis augalų būna pasaulio pabaiga, paskui ateina realybės nušvitimas. Liūdna aišku, bet ...džiaugsmo daugiau būna, nei praradimų.
Kartais tikrai pagalvoju, kad augindama sukulentus bute ir dar didesnę dalį rytinėje pusėje, spaudžiu vašką iš Š. Net suprantu, kad tikrai turiu džiaugtis turimu rezultatu. Bet būna, kad priekaištauju sau už savininkišką egoizmą ir augalų įkalinimą apverktinomis sąlygomis. Būna, kad suvokiu savo niekingumą ir pripažystu pretenzijų beviltiškumą, kai pamatau šiltnamiuose auginamus augalus. Paskui nusiraminu ir paguodžiu save, kad geresnio rezultato net ir labai norėdama neturėsiu, nes nėr kaip jį pagerinti.
Tina, viskas pas tavo augintinius gerai, o kankintis dėl jų, tai įprasta kolekcionieriaus kasdienybė. Kiek mačiau, tai gražučiai, neatrodo, kad apleisti, su skoniu parinkti.