Rasma,
Va cia tai tempas...saugok sveikata, pabandyk sumazint apsukas kiek imanoma.
Sveikata rūpinuos, tik man kaip Mazulei nutikę Pratiškai kasmet darbe link gruodžio staiga vadovams kyla idėjų ir jas reikia kuo skubiausiai "dar šiemet" įgyvendinti Visą ankstyvą rudenį zyziau ir bandžiau primint, jog reikia ir tą, ir aną padaryti, ir t.t....tai ne, dabar ne, palauk ir t.t. O spalio pabaigoj gavau užduočių naujų ir nuplaukė viskas kas buvo planuota anksčiau.
Tai dar ačiū Dievui, kad savo darbą myliu, tai kompensuoja nuovargį.
bet va parvažiavau ir nėra kada apie tai galvoti - stačia galva į darbus, kurių iki Šv. Kalėdų dabar ojojoj kiek daug
Ir pastebėjimas - Lenkijoje tikrai nevalgiau tvarkingai (gal šiek tiek mažiau), bet svorio nepriaugau, o net sakyčiau priešingai... - gal tikrai svoris auga nuo įtampos/streso/blogo miego?...pradedu ir tuo tikėti.
O dabar pasiguosiu ir kreipsiuosi patarimo į paauglius auginančias mamas - na neišlaikiau vakar, pratrūkau iki rėkimo ir telefono mėtymo ant žemės - nesusitvarkau su savo paaugle ir jos priklausomybe telefonui...
Mazule, aš irgi manau, kad nemigos, stresai ir pan. labai veikia. Nes man irgi nėra ką "kaltinti". Iš tiesų net pikta darosi, kai treneris vis man ima kartot "figūra prasideda lėkštėje" ir kad daugiau 70 proc. rezultatų lemia maistas - ne sportas. Žinau tą tiesą kaip nulupta, tą mitybą žiūriu per padidinamą stiklą, jau neleidžiu sau nusižengt, bet nėra taip viskas pagal teoriją. Tas svoris toli gražu nekrenta lydekai paliepus man panorėjus. Jau nešiau ir rodyt mitybą, ir kaloringumą abu skaičiavom, nėr man tikslo apgaudinėt trenerio (nes pirmiausia apgaučiau save), bet rezultatai toli gražu ne tokie, kaip įsivaizduoja.
O aš labai kenčiu nuo miego trūkumo...anksčiau kenčiau nuo nemigos (beveik 3 metus kasnakt miegodavau ne daugiau 4 val), dabar nemiga praėjus (nežinia nuo ko buvo, nežinia nuo ko praėjo), bet aš vos pasikeliu rytais (miego baisiai visad trūksta) ir kai naktį išgirstu, jog vaikas nori gerti ar sysiot, ir kai reikia atnešti gerti, po to puodą, po to puodą išnešti ir išplauti, tai jaučiu tie mano riebalai kooperuojasi, o ne krist ruošiasi
Suprantu, kad kenkia sveikatai bei pagrindinems veikloms, bet reikia suprasti ir tai, kad dabar laikmetis kiek kitoks ir paaugliams telefonas tai turbut tas pats, kas mum budavo stuku stuku zaidimas iki velumos lauke. P
Aš tai pritarsiu Extra_Dee Dabar paaugliams telefonai labai svarbūs ir gal net neverta bandyt pakeisti tų savo paaugliukų, nes mažai kas pavyks. Bus maištas ir greičiausiai bereikalingas.
Vyresnėlei eina 15 m ir telefono nepaleidžia iš rankų nė minutei..nei dieną, nei naktį. Ir aišku būtų neduokdie bandyti riboti, tai tik sukelti skandalai ir susinervinusios abi pusės.
Aišku maniškė labai gerai mokosi, viską atlieka laiku kas skirta mokykloje, draugių praktiškai neturi, tai naršo tame telefone..youtube, FB.. bendrauja daugiausia su buvusiomis auklėmis ar pora klasiokių..ir ką ji ten randa? Kiek pažiūriu naršymus, tai Dievuliau...blog'ų apie grožius sekimas, kokie žymesni žmonės "peržiūrėti", youtube dainuškos tokio lygio kaip PPAP song
Nelabai ką patarsiu, nes aš nebandau ką nors keisti. Leidžiu garbinti telefoną ir vis kvailai pagąsdinu, kad "akys išvarvės" nuo pastovaus spoksojimo (mane mama paauglystėj pastoviai gąsdindavo skrandžio vėžiu, nes baisiai nevalgydavau sriubų ir ji labai dėl to pergyvendavo..tai va obuolys nuo obels netoli rieda, aš vis užsimirštu ir karkteliu dėl tų akių..jau net dukra juokiasi. Jos regėjimas šimtaprocentinis, kai aš pati telefonų paauglystėj neturėjus vaikštau su -5 akiniais )
Daugiau pasišneku apie saugumą internetu, vis primenu, kas yra neviešinami duomenys, kas yra bendravimas su nepažįstamais žmonėmis, foto kėlimas ir t.t. Gal ir įmanoma būtų "atjunkyti", bet tada reikia ne tik kontroliuoti, bet ir kažką pasiūlyti mainais..neturės ką veikti ir vis vien lįs turbūt..o atimti kaip iš mažo vaiko, tai jau irgi kažkaip man atrodo per drastiška
Telefonu mažiau naudojasi tik tomis dienomis, kai savaitgalį būnam visa šeima ir organizuojamės aktyvesnį poilsį, kažkur einam, kažką ne namie veikiam..o namie pasakius, kad gal pailsėk nuo to tleefono iškart pasigirsta "o ką veikti?". Aišku nedžiugina, kad dar tai sugalvot mums reikia, ką panelei veikti..turim šabloninius atsakymus "pasaityk", "pasitvarkyk"..ot tai laimė, ne tėvai Aš ir pati iš telefono turbūt neišlįsčiau, jei vyras pasiūlytų ką nors išvirt ar išvalyt, kai dykas laisvalaikis namie ir nieko daugiau nesugalvoji...