Tėvų karšinimas (12), bendraujame toliau

Turi ir sveikatos problemų, ir, jo įsitikinimu, jam tai nepriklauso, nes yra mano brolis O tas brolis po stuburo išvaržos operacijos. Tai ir gaunasi, kad tik aš viena sveika, stipri ir visagalė Rezultatą žinot.

 

Tamstos vyras gyvulys. Taip jam nuo manes ir perduokit.

Atėjo Terezza ir sudėjo viską į stalčiukus Iš šalies taip ir atrodo, bet visokių niuansų šeimose būna, ne vien rožės ant kelio ir ne vien dygliai, maža ką...



O taip, aplink vien tik jautrios gailiaširdės būtybės, kurios negali žiūrėt į artimo kančias, čia tik mes tokios bejausmės storaodės! Na ko norėt, kai pati mama kone mirtim vaduodamasi prašė broliui (mano broliui, jos sūnui) kol kas nesakyt, nes "žinai, jam sveikata toks svarbus dalykas, labai rūpinsis, pergyvens..." Gerai, kad va man nei rūpi, nei lakstau dienom naktim, pametus darbą ir šeimą... Paskambinau, žinoma, ir liepiau mikliai atvažiuot, kol neliko našlaičiu. Teisybės dėlei turiu pripažint, kad nesilaužė, išsikaulijo savaitę atostogų ir ją sąžiningai prie mamos prasėdėjo.

Kalėdos tai problema. Kūčių organizavimą jau apgalvojom - atsinešim didįjį stalą į mamos kambarį prie lovos, pasėdėsim visi kiek jos sveikata leis, paskui išsinešdinsim su visu stalu. O dėl dovanų ir mūsų Senis panikoj. Ko reikia - visko turi, net ir ko nelabai reikia - turi. Daiktai jokie nedomina, jokių saldumynų ir egzotikų nevalgo, o ką nori valgyt, tą ir gauna. Gėlę gal kokią žydinčią pastatyt, kad iš lovos matytų?

Man viena auklyte pasakojo, kad nors ir gerai su vyru sutaria, bet su jos mama zentas nieko nepadejo. Na ir aisku, kai jau su vyro mama problemos buvo, tai ir ji tada nepadejo .
O kita moteris gyveno su anyta kartu, ja slauge. O kai numire, tai jie pasieme pas save jos mama. Tai zentas ir kilnodavo ir nesiodavo kai reikejo.


Kaledos

Nupieskit- pagaminkit senoliams kokia sventine atvirute, kur jis dabartyje ( tik aisku pagrazinus ) ir aplink ji patys artimiausi zmones. Ir tegu kiekvienas seimos narys i ta atvirute ideda kazka savo .

Cambala, aš nesiburnoju. Tiesiog jūs nelabai tolerantiška ir nuolat kabinėjatės prie žodžių. Aš suprantu, kad visi čia jautrūs, bet juk nebūtina kalbėti taip, lyg sakytumei kalbą per rugsėjo pirmąją pradinės mokyklos moksleiviams, su mažybinėm formom ir pasipiepsėjimais. Tai nepagarba pašnekovui, atrodo, kad tu jį laikai priedurniu ar kokiu emociškai nestabiliu

Lietuvių kalbos žodynas žodį "liepti" aiškina kaip "negriežtai įsakyti, raginti". Jeigu jūs supratot kaip "griežtai įsakyti generolo tonu", tai čia yra asmeninė jūsų bėda. Jei aš liepiu, tarkim, vaikui susitvarkyti kambarį, tai visai nereiškia, kad aš bliaunu kaip išprotėjus "debile, mikliai susitvarkyk, kitaip į snukį gausi", ir tada kaimynai kviečia vaikų teisių apsaugą, nesitvarkantis tampa nukentėjusiu, o visi girdėję mėnesį šlapimo nelaiko. Nežinau, kaip pas jus, bet pas mus liepimas būtų "O dabar reiktų jau susitvarkyti kambarį, nes praeiti nelabai eina. Susitvarkyk šiandien, gerai?". O prašymas - "būk gerutis, parnešk mano daiktus iš mašinos, ten labai sunki tašė, ačiū labai".
Taigi liepimas pakelti žmogų būtų "Reiktų pakelti senelį į lovos viršų, nes kažkaip nusislinko, ateik dabar, aš čiužinį palaikysiu". Jeigu jus toks tonas užgautų ir jūs iš principo nekeltumėt, tada nežinau... Tada aš su jumis šeimoj negyvenčiau Bet tai ir ne prašymas, tai tiesiog pranešimas, kad reikia tai padaryti. Dabar, pasidėjus tai, ką darai, gal net iš lovos atsikeliant. Raginimas. Liepimas
Papildyta:

Jetus, tiksliai!

Va gera mintis.

Taip ir darysiu.

Nes galvojau - visada dovanojam knygas, saldumynus... O dabar nei tų knygų jau reikia, nei tų saldumynų valgo...

Man kaip tik patinka Noa stilius! Spalvingai rašo ir tikrai neburnoja, atvirkščiai - nuotaiką pakelia. Net kai neketina

Jei kas kalėdom dar kokių idėjų turėsit, šaukit garsiai! Nes kaip visada visi anūkai manęs klausinės - ką močiutei? O jei visi gėlių prineš, bus oranžerija, mano planuose ji nenumatyta.
Nupiešt atviruką tai gal jau ne... Mes visi ne prie meno, nei kas estetiško gausis, nei mama supras tokią dovaną, turbūt tik darželinukų mamos tuo džiaugiasi Ar kokios auksarankių rankdarbistų šeimos.

Aš prie meno ir prie rankdarbių, bet pieštų atvirukų kažkaip ne... Nebent vaikas piešė darželyje mamytei ir sveikina ją su mamyčių diena O dabar jau nebe ta fazė pas mus.

Pas mus kai nėr daug žmonių giminėj, tai manau, kad niekas nieko neprineš, bus viena gėlė arba dvi, jei jau visi užsimanytų nešt - tada trys, ir visi bus patenkinti

Kalėdas mes, aišku, darysim pas mus, nes kurgi kitur? Bet kokiu kitu atveju senelis liks be Kalėdų išvis. Mes dabar centriukas. Senelis seniausias, reiškia, jis patriarchas, pas ką patriarchas, pas tą ir centriukas, kaip ten nuo istorinių laikų būdavo - kur karalius gyvena, ten ir sostinė! Tai va. Pas mus sostinė

Gal nepradekim. Kaip paraset, taip supratau.
Na man tai sitoj temoj tikrai maziausiai norisi px, nx ir pan. As nesikabineju, tiesiog nemalonu skaityti. Galbut todel paskutiniu metu isvis cia mazai beuzsuku.

O kas jūs pagal išsilavinimą? Ne pedagogė?

Na taip, man jūs irgi nelabai patinkat, bet galiu tai kentėt

Ne, tai ne, asgi irgi galiu jusu pasiulymus kritikuoti .
Jusu juk niekas ir nevercia taip elgtis.
O kad senukai i vaikyste grizta, tai nieko blogo nematau seoma ir ji supancius zmones primint.
Papildyta:

O ka, ne tik pries gydytojus, bet ir pries pedagogus nusistaciusi esat?

Tai reikia sveikint, sostinės statusą gavus? Mūsų sostinė, įtariu, seniausia - kol tėvukas buvo gyvas, Kūčioms / Kalėdoms pas tėvus rinkdavomės, o po jo mirties prieš 27 metus - jau pas mus, negi visi senyvai mamai ant galvos lipsim. Neilgai trukus mama ir apsigyveno su mumis kartu, tai juo labiau sostinė čia
Tik šįmet, matyt, kūčioms visų 12 patiekalų negaminsiu. Užteks ir pusės, ne skaičiuj esmė.

Dieve, kokie asmeniskumai .

cambala, ne jus gi kritikuojam (prisitaikiau ir sau, nes ir man atvirukai netinka ), o kad pasiūlymas pvz. Noa'i ar man netinka, o kokia Onutė gal mielai prisitaikys - taigi viskas ok, čia išvis ne kritika, negali visiems visais atvejais tas pats tikti. Va aptarinėjam, variantų ieškom, jei mano gėles sukritikuosit, irgi ok - pamatysiu aš jas iš kitos pusės, gal kokių neigiamybių nepastebėjau, ir tikrai neįsižeisiu.