QUOTE(Agrefa @ 2017 05 25, 14:32)
Bet, baisu ir pasakyti, aš ir nenoriu jau jokio artumo. Tiek visko prikiaulino, kad nesinori jokių santykių-bent jau kol kas.
O kaip jūsų brolis-gal kitaip, geriau dabar elgiasi?
Oi, koks pazistamas jausmas. Taip pat ir man, gal negrazu taip rasyti, bet jauciuos taip, lyg man jis butu visiskai svetimas zmogus.
Kitaip truputi. Nes kazkada, visam vidiniam š susikaupus parasiau jam laiska, viskas isdesciau kas kaip yra, kiek kainuoja ir ka tai reiskia. Nes pries tai kalbant, tiesiog susipykdavom ir pokalbiai nieku geru nesibaigdavo. Perskambino, pasake, kad man va mat netiko, kad mama atuduot i seneliu namus. Klause ko noriu, kiek man moket kas menesi ar kaip? Sakiau, kad pinigu uztenka, kad as noriu nors viena kart i metus pasiemus atostogas pailseti, kad man aukle neskambintu del kiejvieno pirstelejimo ur pan... Siuliau nors per atostogas mama paimti pas save, tai pradejo " bu...mu...", kruva priezasciu. Issakiau priekaistus del marcios( jo zmonos), kuri buvo kazkada labai gera drauge su mano mama, kuri verksleno, kad jei reikes, tai ji ja ziures. 6 metai nebuvo atsivilkus net su sventem pasveikint, brolis sako, kad del manes, lyg as kandziojuos
. Juokas ima, nes kai mes isvaziuojam atostogu - butas be musu - vaziuok, jei jau,atseit, taip bijai manes.
Na tai pasikeite tiek, kad jau nebeskaiciuoja, per isleidima atostogu viska del mamos prieziuros sumoka, isleido be problemu. Atvaziuoja pas mama per gimtadieni 8r Mamos diena. Dar mane su gimse sveikina.