Niekada čia nerašiau, tik dažnai paskaitydavau. 11 metų slaugiau mamą gulinčią lovoj. Neseniai išsėtinė sklerozė mamą įveikė, deja... Jei kam reikėtų kokių patarimų, galit rašyti į az. Praėjom turbūt visus kelius dėl reikalingų priemonių, priežiūros. Taip pat liko šiek tiek priemonių, funkcinė elektrinė lova. Gal kam reikia? Klaipėda. Stiprybės jums visoms.
Tylu temoj, visoms viskas po senovei? Jei tik ne blogiau, tai juk ir gerai
Mingailia, užuojauta!Ir dėl netekties, ir dėl jūsų vargų. Tiek laiko, ir dar su visai mažais vaikučiais. Tada pvz. aš jau turėčiau sakyt, kad man viskas gerai ir visai lengva. Kaip viskas reliatyvu vienok...
O mes smagiai atšventėm mamos 99-ąjį gimtadienį. Su svečiais, gėlėm, vynu, ilgais pokalbiais ir jaunystės prisiminimais. Šokiai, sakėm, bus per 100-ąjį
Mingailia, užuojauta!Ir dėl netekties, ir dėl jūsų vargų. Tiek laiko, ir dar su visai mažais vaikučiais. Tada pvz. aš jau turėčiau sakyt, kad man viskas gerai ir visai lengva. Kaip viskas reliatyvu vienok...
O mes smagiai atšventėm mamos 99-ąjį gimtadienį. Su svečiais, gėlėm, vynu, ilgais pokalbiais ir jaunystės prisiminimais. Šokiai, sakėm, bus per 100-ąjį
Labas,
sveikinimai mamytei
Maniske praeita savaite per nakti pabuvojo ligoninej. Jau buvau nustacius baisia liga, bet aciu D tik stiprus slapimo pusles uzdegimas. Siaip viskas po senovei.
sveikinimai mamytei
Maniske praeita savaite per nakti pabuvojo ligoninej. Jau buvau nustacius baisia liga, bet aciu D tik stiprus slapimo pusles uzdegimas. Siaip viskas po senovei.
99 metai. Neįtikėtina net Gražus amžius. Sveikinimai didžiausi!
Įdomu, kaip cambalai sekasi. Kažkodėl dažnai ją prisimenu.
Noa, ar kažkiel susigyvenai su tuo, kad senelio nėra ?
Aš bandau gyvent be mamos. Labai sunku grįžt į tėviškę, kai prie namų niekas nepasitinka. Kiek išlipu prie mamos namo, tiek raudu. Vilniuj ramiau būna. Matomai, darbas,lėkimai, buitis, rūpesčiai neleidžua per daug galvoti. Bet kai lieku viena ir darbe sugebu apsiašarot.
Stiprybės visoms ir sveikatos!
Įdomu, kaip cambalai sekasi. Kažkodėl dažnai ją prisimenu.
Noa, ar kažkiel susigyvenai su tuo, kad senelio nėra ?
Aš bandau gyvent be mamos. Labai sunku grįžt į tėviškę, kai prie namų niekas nepasitinka. Kiek išlipu prie mamos namo, tiek raudu. Vilniuj ramiau būna. Matomai, darbas,lėkimai, buitis, rūpesčiai neleidžua per daug galvoti. Bet kai lieku viena ir darbe sugebu apsiašarot.
Stiprybės visoms ir sveikatos!
Ačiū, mielos, už sveikinimus! Kadangi brolis negalėjo laiku atvažiuot pasveikint, tai atvažiavo šį savaitgalį ir šventę pakartojom truputį siauresniam rate
Viskas santykinai neblogai, bet mama vis dejuoja - kodėl aš taip lėtai sveikstu ir kada galėsiu vaikščiot... Nedrįstu tiesiai rėžt, kad tikriausiai jau niekada, bet guost, kad va ateis vasara ir išeisi į lauką, irgi būtų žiauru - nemanau, kad taip bus. Tai taip ir mykiu, kad tau gi jau ne aštuoniolika, po truptį, po truputį...
Agrefa, ir tai praeis... Aš dažnai prisimenu tėvuką, mirusį prieš 27 metus, sapnuose su juo pasikalbu, nubudus suprantu, kad to nebebus. Bet jau be sielvarto, liko tik šviesūs vaikystės ir jaunystės su juo prisiminimai....
Viskas santykinai neblogai, bet mama vis dejuoja - kodėl aš taip lėtai sveikstu ir kada galėsiu vaikščiot... Nedrįstu tiesiai rėžt, kad tikriausiai jau niekada, bet guost, kad va ateis vasara ir išeisi į lauką, irgi būtų žiauru - nemanau, kad taip bus. Tai taip ir mykiu, kad tau gi jau ne aštuoniolika, po truptį, po truputį...
Agrefa, ir tai praeis... Aš dažnai prisimenu tėvuką, mirusį prieš 27 metus, sapnuose su juo pasikalbu, nubudus suprantu, kad to nebebus. Bet jau be sielvarto, liko tik šviesūs vaikystės ir jaunystės su juo prisiminimai....
QUOTE(Agrefa @ 2017 03 03, 20:58)
99 metai. Neįtikėtina net Gražus amžius. Sveikinimai didžiausi!
Įdomu, kaip cambalai sekasi. Kažkodėl dažnai ją prisimenu.
Aš bandau gyvent be mamos. Labai sunku grįžt į tėviškę, kai prie namų niekas nepasitinka. Kiek išlipu prie mamos namo, tiek raudu. Vilniuj ramiau būna. Matomai, darbas,lėkimai, buitis, rūpesčiai neleidžua per daug galvoti. Bet kai lieku viena ir darbe sugebu apsiašarot.
Stiprybės visoms ir sveikatos!
Įdomu, kaip cambalai sekasi. Kažkodėl dažnai ją prisimenu.
Aš bandau gyvent be mamos. Labai sunku grįžt į tėviškę, kai prie namų niekas nepasitinka. Kiek išlipu prie mamos namo, tiek raudu. Vilniuj ramiau būna. Matomai, darbas,lėkimai, buitis, rūpesčiai neleidžua per daug galvoti. Bet kai lieku viena ir darbe sugebu apsiašarot.
Stiprybės visoms ir sveikatos!
Ir as prisidedu prie sveikinimu ( sorry, kad paveluotai). Tiesiog tokie metai kaip 80, 99, 100 ... tak didzule svente, man pvz asocijuojasi kaip su vaiko gimimu, menesiu skaiciavimu, pirmais istartais zodziais ar pirmais zingsniais...
Kodel mane prisimenat? Nieko, viskas po senovei, vienas tik, kad liga visgi daro savo ir kuo toliau - tuo baisiau... Maziau judejimo, maziau valvymo ir skysciu gerimo, daugiau bemiegiu ir burnojimusi, vaistu spjaudymo... Apsipratau, nebekreipiu demesio, tiesiog gyvenu rezime " visada isijungus"...
Kai mano tetis mire - labai sunku buvo i jo namus uzeit. Vis bliaudavau. Kai galop jo buta pardavinom - vel viskas man, durnesnei( nes pagal kai ka - as turejau daugiau laisvo laiko)- ismest- atiduot daiktus, rubus, baldus, buit dalykus...
Tikrai, nuosirdziai prisidedu prie linkejimu stiprybrs visoms, kazkomios vilties ir svarbiausia nepamirst pacioms saves . Nes be musu tikrai nebutu ir musu vargelio- senoliu .
QUOTE(cambala @ 2017 03 07, 00:59)
Kodel mane prisimenat? Nieko, viskas po senovei, vienas tik, kad liga visgi daro savo ir kuo toliau - tuo baisiau... Maziau judejimo, maziau valvymo ir skysciu gerimo, daugiau bemiegiu ir burnojimusi, vaistu spjaudymo... Apsipratau, nebekreipiu demesio, tiesiog gyvenu rezime " visada isijungus"...
Gal todėl, kad daug patarimų davėt. Kad ir man, kaip ir jums, teko vienai rūpintis, o sesuo, švelniai tariant, nusiplovė. Gal tiesiog ....
O kiek jūsų mamai metų? Ji dar nėra senolė, kiek pamenu, tik kad seniai tą ligą turi.
QUOTE(Agrefa @ 2017 03 07, 08:42)
O kiek jūsų mamai metų? Ji dar nėra senolė, kiek pamenu, tik kad seniai tą ligą turi.
76 metai. Serga 6 metus, aisku palaipsniui palaipsniui viskas, pradzioj, gal pries 8-9 metus pati viena ejo pas gydytojus skundesi, kad galvoj kaip kose, svaigsta kartais, pamirsta. Tai tada gydytojai duodavo pildyt tuos testus, viskas su atsakymais gerai buvo, tai sako ko jus norit, susiaurejusios kraujagysles... Baisiausia man buvo kai mama manes pradejo neatpazint. Tai gal prie kokius keturis metus prasidejo. Paskutiniu metu tai mane mato kaip savo pussere arba teta. Tik pries dvi dienas ateinu i kambari, sakau " labas rytas", tai man sako " labas katyte mano" ir vardu pavadino. Taip kaip kad senais laikais . Taip gera ant sirdies buvo .
QUOTE(cambala @ 2017 03 07, 11:24)
76 metai. Serga 6 metus, aisku palaipsniui palaipsniui viskas, pradzioj, gal pries 8-9 metus pati viena ejo pas gydytojus skundesi, kad galvoj kaip kose, svaigsta kartais, pamirsta. Tai tada gydytojai duodavo pildyt tuos testus, viskas su atsakymais gerai buvo, tai sako ko jus norit, susiaurejusios kraujagysles... Baisiausia man buvo kai mama manes pradejo neatpazint. Tai gal prie kokius keturis metus prasidejo. Paskutiniu metu tai mane mato kaip savo pussere arba teta. Tik pries dvi dienas ateinu i kambari, sakau " labas rytas", tai man sako " labas katyte mano" ir vardu pavadino. Taip kaip kad senais laikais . Taip gera ant sirdies buvo .
Ir šia liga sergančių tik daugėja. Baisi, šlykšti liga. Dar baisu, kad ji jaunėja.
Stiprybės jums ir mamai.
Sveikos,
Turiu problemą, gal turėsit kokių protingų patarimų nes esu nevilty.
Mamai inkstų nepakankamumas. Šiuo metu dializuojama Klinikose. Bet... neužilgo ateis ta diena kai reikės parsivežt ją namo. O čia ir visas "smagumas". Slaugos ligoninė vežiot į dializes nevežioja. Mama gulintis ligonis. Situacija tokia, kad vežu namo numarinti.
Turiu problemą, gal turėsit kokių protingų patarimų nes esu nevilty.
Mamai inkstų nepakankamumas. Šiuo metu dializuojama Klinikose. Bet... neužilgo ateis ta diena kai reikės parsivežt ją namo. O čia ir visas "smagumas". Slaugos ligoninė vežiot į dializes nevežioja. Mama gulintis ligonis. Situacija tokia, kad vežu namo numarinti.
Oi, jolantoska, sunki padėtis... Matau tik vieną galimybę - samdytis, kad kažkas kilnotų / vežiotų. Kai man mamą reikėjo į/iš ligoninės vežiot, taip dariau. Su spec. transportu vyrukai atvažiuodavo, mikliai ir mandagiai susitvarkydavo. Bet tai nepigu. Gerai, jei jums arti, bet jei toli vežiot, kainos bus kosminės...
QUOTE(biologė @ 2017 03 08, 16:18)
Oi, jolantoska, sunki padėtis... Matau tik vieną galimybę - samdytis, kad kažkas kilnotų / vežiotų. Kai man mamą reikėjo į/iš ligoninės vežiot, taip dariau. Su spec. transportu vyrukai atvažiuodavo, mikliai ir mandagiai susitvarkydavo. Bet tai nepigu. Gerai, jei jums arti, bet jei toli vežiot, kainos bus kosminės...
Žinau, kad sunki. Vat sėdžiu ir sprendžiu moralės ir pareigos klausimą. Vis laukiu žinių, kad inkstai atsistatė ir kad dializių nereikės. Turbūt vaikiška tikėt stebuklais, bet mano gyvenime jų jau buvo.