Stiprybes jums
Šita metų sandūra visai netikus, net kelioms netektys kone vienu kartu. Užuojauta visoms, laikykitės!
QUOTE(biologė @ 2017 01 16, 11:17)
Šita metų sandūra visai netikus, net kelioms netektys kone vienu kartu. Užuojauta visoms, laikykitės!
Visi buvę metai kažkokie brokuoti!!! Gal, sakau, čia kinietiškais metais reik matuot, ne buhalteriniais. Tada kinietiški beždžionės metai baigsis... Jie baigsis sausio 27 dieną. Gal, sakau, tada prasidės gėris?
Užuojauta visoms dėl jūsų netekties, tikrai užėjo kažkoks tamsus laikotarpis. Nepamenu kada tiek daug mirčių beveik vienu metu buvo šioj temoj. Stiprybės visoms
Kad ir ne tik šioj temoj 
Mano pažįstamoms jauni žmonės kaukšt ir numirė Kas čia per metas dabar toks! 
Bet jis pasibaigs. Visi metai pasibaigia.
Mano pažįstamoms jauni žmonės kaukšt ir numirė Kas čia per metas dabar toks! Bet jis pasibaigs. Visi metai pasibaigia.
QUOTE(Noa @ 2017 01 16, 14:53)
Visi buvę metai kažkokie brokuoti!!! Gal, sakau, čia kinietiškais metais reik matuot, ne buhalteriniais. Tada kinietiški beždžionės metai baigsis... Jie baigsis sausio 27 dieną. Gal, sakau, tada prasidės gėris?
Tikėkimės, kad šiandien jau paskutinė netikusių metų diena, nuo rytojaus bus geriau
Aš tikrai galiu pasidžiaugt - mamai trofinės opos praktiškai užgijo, vakar užklijavau mažulytį pleistriuką ir turbūt daugiau nebereikės. Ech, kad ir visa kita taip pat geryn eitų...
Ta proga - nors čia ir ne vieta, bet gal kam pravers - pigiau perleisiu likusius 2 butelius po 1000 ml betadino. Kai reikėjo, tokių nelabai buvo vaistinėse, tai visa giminė įsitraukė į paieškas ir pripirko. Kartais ir šiaip namų ūky prireikia, bet tokių kiekių, tikiuos, nebereikės. Jei kam reikia, parašykit až.
Nežinau, ar pataikau į jūsų temą.
Suku galvą, kaip padėti močiutei. Prieš beveik 5 mėnesius netekome senelio. Kad ir nebuvo šventuolis, močiutė labai palūžo. Gyvena viena bute, artimiausieji išsibarstę mažiausiai 80 km. aplink, todėl kasdien tikrai negalime privažinėti. Bėda, kad po operacijos močiutė sunkiai vaikšto namie pasiramstydama, į lauką su lazdele ar tik su palyda. Žiemą viena į lauką iš vis neišeina. Senelis gyvas būdamas ir į parduotuvę nueidavo, ir šiukšles išnešdavo, ir į sodą nuveždavo, tad dabar jai labai juodas etapas, pirma žiema vienai. Psichologiškai visiškai palūžusi, nepadeda jokios kalbos ir drąsinimai, kad viskas galų gale kažkaip susitvarkys. Atkerta, kad visiems kitiems susitvarko, nes jie gali judėti.
Gal esate kažkas susidurę su panašia situacija, ar bent galite rekomenduoti reabilitacijos įstaigą/sanatoriją, kur būtų suteikta psichologo konsultacija, atitinkamos procedūros ne tiek fizinei (kadangi pagerėti jau vargu ar pagėrės), bet svarbiausia psichologinei sveikatai bent kažkokiam atsigavimui atstatyti. Dėkui
Suku galvą, kaip padėti močiutei. Prieš beveik 5 mėnesius netekome senelio. Kad ir nebuvo šventuolis, močiutė labai palūžo. Gyvena viena bute, artimiausieji išsibarstę mažiausiai 80 km. aplink, todėl kasdien tikrai negalime privažinėti. Bėda, kad po operacijos močiutė sunkiai vaikšto namie pasiramstydama, į lauką su lazdele ar tik su palyda. Žiemą viena į lauką iš vis neišeina. Senelis gyvas būdamas ir į parduotuvę nueidavo, ir šiukšles išnešdavo, ir į sodą nuveždavo, tad dabar jai labai juodas etapas, pirma žiema vienai. Psichologiškai visiškai palūžusi, nepadeda jokios kalbos ir drąsinimai, kad viskas galų gale kažkaip susitvarkys. Atkerta, kad visiems kitiems susitvarko, nes jie gali judėti.
Gal esate kažkas susidurę su panašia situacija, ar bent galite rekomenduoti reabilitacijos įstaigą/sanatoriją, kur būtų suteikta psichologo konsultacija, atitinkamos procedūros ne tiek fizinei (kadangi pagerėti jau vargu ar pagėrės), bet svarbiausia psichologinei sveikatai bent kažkokiam atsigavimui atstatyti. Dėkui
Tai matai, nežinant miesto, baisiai sunku kažką rekomenduoti, o miesto tai nerašot. Jūs verčiau jos šeimos gydytojos paklauskit, juk į tas sanatorijas kažkas siuntimus išrašo. Tai dar nuo susirgimo priklauso, kur. Fizinio, nes nežinau ar būna psichinių reabilitacinių sanatorijų dėl to, kad žmogus gedi savo artimojo.
Psichologai gal daug kur yra. Bet kiek pamenu iš psichologijos, senam žmogui labiausiai reikalingas bendravimas - jiems be nuolatinio bendravimo su savais yra labai bloga. SEnatvėj bendravimas toks pat svarbus, kaip kūdikystėj. Taip kad tikėtis, kad vienišas senas žmogus bus laimingas, yra nelabai realu.
Kai mano seneliui pasidarė per sunku būti vienam, tiesiog pasiėmėm pas save. Aišku, vietos ne fontanai, nes reikia skirti kambarį, bet o ką darysi, negi jį ten paliksi.
Psichologai gal daug kur yra. Bet kiek pamenu iš psichologijos, senam žmogui labiausiai reikalingas bendravimas - jiems be nuolatinio bendravimo su savais yra labai bloga. SEnatvėj bendravimas toks pat svarbus, kaip kūdikystėj. Taip kad tikėtis, kad vienišas senas žmogus bus laimingas, yra nelabai realu.
Kai mano seneliui pasidarė per sunku būti vienam, tiesiog pasiėmėm pas save. Aišku, vietos ne fontanai, nes reikia skirti kambarį, bet o ką darysi, negi jį ten paliksi.
Neaišku ar jūsų senelė turi spec. poreikiu. Dėl jų kreipkitės pas šeimos gydytoją. Jei yra tokie poreikiai tai iš soc. skyriaus gali ateiti darbuotoja padėti buityje, o taip pat ir pabendrauti. Tai daug nekainuoja, o vienišam žmogui padeda, taip pat ir dėl buitinių reikalų.Patys kreipkitės pas jos gydytoją, sakykit apie jos savijautą, gal skirs psichiatro ar psichologo konsultacijas. Vienišiem žmonėm dažnai po artimųjų netekties prasideda depresinės nuotaikos, bet svarbiausia kaip jau ir minėjo bendravimas, kuris jiems tokioje situacijoje yra pirmas pagalbininkas.
O man įdomu, ar ta soc. darbuotoja ateina tik jei yra spec. poreikia? Gal ji ateina ir kai nėra spec. poreikių? Jei senelis vienišas ir apleistas, plius sunkiai vaikšto? kad ir be diagnozės, bet nuo senatvės?
QUOTE(Darnėja @ 2017 01 29, 17:27)
Nežinau, ar pataikau į jūsų temą.
Suku galvą, kaip padėti močiutei. Prieš beveik 5 mėnesius netekome senelio. Kad ir nebuvo šventuolis, močiutė labai palūžo. Gyvena viena bute, artimiausieji išsibarstę mažiausiai 80 km. aplink, todėl kasdien tikrai negalime privažinėti. Bėda, kad po operacijos močiutė sunkiai vaikšto namie pasiramstydama, į lauką su lazdele ar tik su palyda. Žiemą viena į lauką iš vis neišeina. Senelis gyvas būdamas ir į parduotuvę nueidavo, ir šiukšles išnešdavo, ir į sodą nuveždavo, tad dabar jai labai juodas etapas, pirma žiema vienai. Psichologiškai visiškai palūžusi, nepadeda jokios kalbos ir drąsinimai, kad viskas galų gale kažkaip susitvarkys. Atkerta, kad visiems kitiems susitvarko, nes jie gali judėti.
Gal esate kažkas susidurę su panašia situacija, ar bent galite rekomenduoti reabilitacijos įstaigą/sanatoriją, kur būtų suteikta psichologo konsultacija, atitinkamos procedūros ne tiek fizinei (kadangi pagerėti jau vargu ar pagėrės), bet svarbiausia psichologinei sveikatai bent kažkokiam atsigavimui atstatyti. Dėkui
Suku galvą, kaip padėti močiutei. Prieš beveik 5 mėnesius netekome senelio. Kad ir nebuvo šventuolis, močiutė labai palūžo. Gyvena viena bute, artimiausieji išsibarstę mažiausiai 80 km. aplink, todėl kasdien tikrai negalime privažinėti. Bėda, kad po operacijos močiutė sunkiai vaikšto namie pasiramstydama, į lauką su lazdele ar tik su palyda. Žiemą viena į lauką iš vis neišeina. Senelis gyvas būdamas ir į parduotuvę nueidavo, ir šiukšles išnešdavo, ir į sodą nuveždavo, tad dabar jai labai juodas etapas, pirma žiema vienai. Psichologiškai visiškai palūžusi, nepadeda jokios kalbos ir drąsinimai, kad viskas galų gale kažkaip susitvarkys. Atkerta, kad visiems kitiems susitvarko, nes jie gali judėti.
Gal esate kažkas susidurę su panašia situacija, ar bent galite rekomenduoti reabilitacijos įstaigą/sanatoriją, kur būtų suteikta psichologo konsultacija, atitinkamos procedūros ne tiek fizinei (kadangi pagerėti jau vargu ar pagėrės), bet svarbiausia psichologinei sveikatai bent kažkokiam atsigavimui atstatyti. Dėkui
Kreipkites i mociutes gyvenamos vietos soc. paramos skyriu. Net jei ji neturi pripazintu spec.poreikiu, vustiek pensininkam ir dar nevaikstantiem priklauso soc.darbuotojas. Ateis moteriske, pades i poliklinika nuvaziuot( aisku, jei reikia), supirks maisto, pades paruost... Bet jus turit visa tai kontroliuot.
Del sanatorijos, tai jei nera insultu, infarktu ar onkologiniu susirgimu - tai nemokamai niekas neduos. O siaip psichologai yra visose sanatorijose. Galit pirkti uz savus pinigus bet kokia sanatorija Driskininku, Birstono ar Palangos- ten mociute ir valgydins 3- 5 kart per diena ir proceduru gaus ir tarp zmoniu bus. As savo mamai irgi pradzioj sanatorija prie juros buvau ispirkus, kai tevas mire. Bet tai nuo senatves vaistu ner. Senatvinis marazmas vis tiek ima savo virsu.
Tai geriausias variantas arba imtis mociute kazkam pas save, arba samdyti kazka, kas ateis ir truputi paziyres. Nes realiai is doc. darbuotoju veiklos kazkokios normalesnes prieziuros nera...Vienas,kad maisto nupirks.
QUOTE(Darnėja @ 2017 01 29, 17:27)
Sveiki,
Jei močiutei taip skauda kojas, tai greičiausiai priklauso sanatorija - kokia nors sąnarių liga diagnozuota ar pan. Dar operacija daryta. Tai ligų krūva...Reikia pakalbėt su šeimos gydytoja, kokios ten diagnozės ir dėl sanatorinio gydymo. Mano anyta skaudančiom kojom važiavo į Likėnų sanatoriją.
Dėl priežiūros....Gerai, jei senyvas žmogus sutinka pas kažką iš giminių eit iš savo namų. Mano anyta, pvz., iš savo namų niekur eit nesutiko - tai dvi soc. darbuotojos kasdien ėjo į namus ir dar plius samdėm kaimynes, kurios prižiūrėjo. O jei močiutė sutinka eit pas kažką iš giminių, tai už to buto paveldėjimą, jos neįgalumo pinigėlius (jei tokius gauna) ir jos pensiją gal kažkuris giminaitis ir sutiks paimti nukaršinti močiutę.
