Turkija, Kemeras ir jo apylinkės

MERYAN 5* (iki oro uosto 90 km)
http://www.novaturas...rson/cleanold/1
Maitinimas: viskas įskaičiuota+
Data: 2017 10 17 – 10 24
Kaina asmeniui: 315 eur. (Eco Promo tipo kambarys)

Gal galit kurios daznai keliaujat parasyti nuomone. Pirma karta vyksime dviese.
Aciu

Jerda, ačiū, labai įdomu

Smagu vėl skaityti tavo reportažus. Man iškart kyla įkvėpimas rašyti, ačiū! Ir laukiam tęsinio.

Labai gera kaina, ilgai tokia nebus. Patiko ir pirkite, perkate juk per išankstinius tai galėsite nemokamai 1 kartą keisti, viešbutį, keliautojus, netgi šalį. Atsiliepimus apie viešbutį skaitykite

http://tophotels.ru/main/hotel/al2411

http://www.booking.c...tml#tab-reviews

https://www.tripadvi...nean_Coast.html

http://kelioniuakade...sbutis_meryan_5

Aš į tokius nevažiuoju, man užteko vieno karto todėl nieko negaliu komentuoti. Man jo didžiausias minusas kad ne mieste. Miesto viešbučiai būna paprastesni(dažniausiai).

Ačiū už gerus žodžius, o įkvėpimo išnaudoki, visada smalsu kito akimis pamatyti keliones, o jei dar rašoma apie būtas vietas, arba kur dar tik ruošiesi



Ačiū, tikiuosi toliau irgi tas įdomumas išliks

Parke užtrukau virš valandos, tik išėjau iš parko ir kaip tik autobusas Nr66 pro šalį važiuoja, tik aš, proto bokštas, į jį nelipu, sakau reikia aplink parką pasivaikščioti. Na pasivaikščiojau, o ten visiška nykuma ir gyvenamasis kvartalas, jei nežinotum- nepatikėtum kad už tvoros šitoks grožis.
Sustoju pavėsiuke priešais parką ir laukiu autobuso, atvažiuoja vėl Nr78, aš jį stabdau, jau kaip vietinė ir tik pavažiavus vos 30metrų pamatau kad yra ir normali stotelė, kurią aš net 2 kartus praėjau Įtariu kad šis autobusas pro senamiestį Kaleici važiuoja, dėl visa ko dar programėle pasitikrinu kur važiuojame. Be abejo stebiu keleivius, o jie mane. Staiga į autobusą įlipa spalvinga mergina, po pažastimi riedlentė,nosyje ir ne tik auskarai, nubalinti plaukai, kelios sruogos rožine ir žaliai žydra spalva nudažytos. Iš karto tokia mintis- na negali būti kad ji turės Antalijos kortelę. Ji tik capt capt sau už kišenių, tipo neranda kortelės. Ir tuomet pamatau jau savo žiūrimame turkiškame seriale "Yuksek Sosyete" ("Aukštoji visuomenė") matytą sceną. "Pardon...... "ir paprašo kad kas apmokėtų už kelionę. Galėčiau ir aš, bet taip smalsu kuo visa tai baigsis, todėl nesikišu. Ir per keleivių rankas iš vidurio autobuso atkeliauja kortelė. Kortelės grįžimo metu nužiūriu kas tas geradaris- oi koks gražus jaunas vyrukas, stiliumi visiška merginos priešingybė.
Dar toliau bevažiuojant žiūriu vairuotojas nusiima autobuso kortelę, kur užrašytas jo reisas, paskui iš šono privažiuoja prie kito autobuso, saišneka su jo vairuotoju ir kažką pasako keleiviams. Visi keleiviai stojasi iš savo vietų ir eina pro duris, aš irgi iš paskos, pereiname į kitą autobusą, numerio jo nenužiūrėjau, bet pasikliauju kad ta pati bus kryptis. Mano nuojauta manęs neapgavo privažiuojame į Kaleici. Ten šiek tiek pasidairau iš aukštai, nusileidžiu žemyn, ten greit prasuku, nepatinka man visi kvietimai pirkti ir į kavines, todėl ten ilgai neužtrunku. Dar pasipildau vandens atsargas iš viešojo vandens, na nežinau kaip ten tas reikalas vadinasi, bet tokio vandens yra tikrai nemažai kur. Tik anksčiau aš nė nepagalvodavau kad ten atsigerti, o dabar kaip vietinė tik pamačiusi tą vandenį puolu apsiprausti veidą, kaklą, kad atsigaivinčiau ir jei geriamamsis vanduo, tai dar ir atsigeriu. Tiesa sakant negeriamo dar ir nesu mačiusi, arba seniau kai dar nė skera akimi į tokį vandenį nežiūrėjau.

Labai idomu...
Prie to krioklio galima is Alanijos nuvaziuoti?
O sakykit kokiu budu galima ta kortele gauti. Jei gerai suprantu tokias tik vietiniai turi? ar galima ja nusipirkt ir pasipildyt?
Kaip po to ja naudotis? ar visuose autobusuose jos galioja?

Krioklys pačioje Antalijoje yra, ar norėsis vien dėl krioklio visą dieną praleisti ant ratų Logiškai mastantis žmogus to nedarytų, o aš... na ką pasakysi jei esu iš Kemero į Alaniją ir atgal pavažinėjusi. Na ne per vieną dieną. Bet aš tikrai ne visada esu sektinas pavyzdys


Korteles galima nusipirkti. Jos kaina 5TRY arba 10TRY. Iš kurių 0,80TRY yra skirta kortelės mokesčiui, o už kitus jau gali važiuoti. 5TRY vertės kortele gaunasi 2 važiavimai. Vieno važiavimo kaina 2,10TRY Iš vairuotojo geriau nepirkti kortelės, ten jos kažkaip brangiau gaunasi. Tikrai žinau kad Otogar (autobusų stotyje) yra pirkti. O šiaip tai klauskite vietoje, turkai draugiški žmonės tikrai stensis parodyti, padėti žioplam turistui. Aišku kartais ta pagalba būna nelabai veiksminga, bet užtad kokie geri norai pasipildyti irgi galima, yra automatai, aš tai otogar ir šiaip kioskelyje pasipildžiau. Miesto autobusuose visur veikia. Panašiai kaip Vilniečio kortelė, tiesiog priglaudi, na padės ten kas nors, svarbu ją turėti.

Labai aciu

Kaleici ilgai neužtrunku, sakau reikia pasivaikščioti. Einu nuo centro į Kemero pusę, palei jūrą.
Šiaip tai buvo labai keista kad mieste beveik nesimatė policijos, nes tik prieš 3 dienas raketos sproginėjo. Čia ją sutikau, bet ji kažkokiais sirgaliais buvo užsiėmusi. Tunise daug labiau į išpuolius reaguojama buvo, bet deja tai Tuniso turizmo neišgelbėjo, o Turkija ,matyt, jau taip pripratusi prie visų sprogimų, kad net nebelabai reaguoja. Va tas ir labiausiai neramina, atsainus net valstybiniu mastu požiūris į gyvybę.







Beeinant kya mintis pakeliui pasipildyti Antalijos kortelę, centre pasipildyti tikrai turėjo būti, bet aš jau buvau už centro, o atgal nė minties, tik į priekį Vienoje gatvės pusėje visokios parduotuvės, vyksta veiksmas, o kitoje pusėje medeliai, pavėsiukas. Spėkit ką aš pasirinkau Be abejo pavėsiuką, tuo sumažindama iki minimumo galimybę atrasti kur pasipildyti tą kortelę
Bet manojoje pusėje daug įdomiau, čia susitinku visą muzikantų grupę







Nostalgija tramvajus ( ar kažkaip panašiai senasis tramvajus čia vadinamas, aš nelabai tikslinuosi visus pavadinimus, kartais galiu ir pameluoti ) pro šalį pravažiuoja



Nė trijų kilometrų nepraėjus netoli Kugulu parko randu kioskelį, o jame netgi galima Antalijos kortelę pasipildyti Pildausi 20 TRY, geriau jau lai lieka, bet kad manęs pinigų stygius nevaržytų važinėti. Bet pasirodo net ir pilna kortelė neapsauguo nuo važiavimo zuikiu Na pirmą kart juo gyvenime važiavau, ir netgi ne savo noru, bet apie tai dar truputį vėliau

Už lango tikra žiema prasidėjo, pusto, bet vis geriau nei kai lyja ir visą parą neprašvinta O aš vis dar į vasarą nors mintimis sugrįžtu

Įeinu į parką, o ten .... vien kavinės, parko kaip ir nelabai.






Na toliau paėjėjus radau jau ir nebe kavinių zoną







Kaip gera vaiktinėti, ir svarbiausia nieks nesikabinėja, nešūkalioja: dievočka, madam, seni sevijorum ir kitų niekų. Pirmą kartą kai buvau turkijoje mane stebino, ypatingai glostė mano savimeilę toks perdėtas dėmesys, pirmas dvi dienas. Paskui jau pabodo, o pabaigoje jau nervino Kartais mėgstu pabūti viena pati su savimi, na netgi ne kartais, ypač per atostogas, nes mūsų namai visuomet pilni žmonių.




Netikėtai užtinku kažkokį skraidalų susibūrimą.

Prieinu tokį zigzaginį kelią ir pagalvoju kad pro čia mano dolmušas iš Kemero tikrai nevažiavo, tokį kelią mano organizmas tikrai atsimintų, ir ne iš gerosios pusės



Grįžtu į paraleliškai einančią gatvę.



Einu vis tolyn, tikslo kaip ir neturiu, tiesiog ilsiuosi Praivių baigia sumažėti iki minimumo, koks vienas per 10 min Matyt nepopuliari pėsčiųjų vieta, arba na kur daugiau tokių idiotų kurie per tokį karštį be tikslo vaikštinėtų..

Kas čia per pastatas nė nežinau, tiesiog nusifotografavau kaip išskirtinesnį pastatą dėl orentavimosi kur aš buvau



Prieinu kokį tai parką, praeinu pro šalį.



Prieinu didžiulę sankryžą, tokios didelės pėsčiomis dar nesu įveikusi. Matosi kad mažai kas ten pėsčiomis vaikšto, jei perėjus dingo šaligatvis ir dar ženklas draudžiantis šalikele eiti uždėtas. Tai gabalėlį ejau kaip toje reklamoje "laukais-ravais" Vaikigaliai tuose "laukuose-ravuose" bežaidžiantys į mane tokiomis akimis žiūrėjo, manau net pasirodęs žalias žmogeliukas didesnio susidomėjimo nebūtų sukėlęs Na aš tik ėjau ir stengiausi neįmakoti į kokia tai košę.



O už sankryžos ir 5 Migros išniro. Vadinasi teisingu keliu einu, nes man draugė važiuojant iš Kemero rekomendavo prie 5 Migros išlipti, kad nereiktų iki stoties be reikalo per pusį miesto važiuoti. Na pasirodo ne tokia jau didelė ta Antalija, jei aš pėsčiomis biškį zigzagais jos gerą gabalą praėjau.

Pagaliau ir stotelė kurioje yra žmonių. Ir stovi joje toks aukštas, pilvotas, gal kokių 55-65 vyriokas, žydrais marškiniais. Jaučiu kad jis mane stebi jau senokai, vos tik horizonte pasirodžiau. Na tai aš jo ir paklausiau ar iš čia važiuoja dolmušas iki Kemero. Jis pasako-ne ir parodo kad už 5 Migros. Na ką galvoju, jei jau teks man tą Migros praeiti, tai matyt Dievulis duoda ženklą ir į jį užsukti, nors ir kaip nemėgstu parduotuvių. O ten tas Migros kaip koks mūsų Akropolis, visokiausių ten parduotuvių yra. Jau pradėjau keltis važiuojančiais laiptais(na taip, ten net tokie yra kad patogiai virš gatvės pereitum, nes gatvitė tai tokia nemaža. Ir atbėga mano žydramarškinis, ir rodo kad grįžčiau. Na gerai, aš juk kartais būnu paklusni


Papildyta:
Užkylu laiptais iki viršaus, ir vėl nusileidžiu. Vyriokas kažką man aiškina, bet aš tik suprantu kad jis man padės iki dolmušo dasikapstyti. Belaukiant jis iš kišenės išsiima į mažą celofaninį maišelį įdėtą vieną cigaretę ir pasiūlo ją man Na net policininkas iš žmogaus paskutinės neatima, ypač kai pats turi ir ne vieną. Užsirūko. Atvažiuoja autobusas, vyriokas čiumpa mane už rankos ir vedasi į jį, dar su vairuotoju draugiškai keliomis frazėmis persimeta. Bevažiuojant aš supratau kad čia gi miesto autobusas, o ne dolmušas ir įlipant reikėjo už kelionę kortele apmokėti, o ne išlipant grynaisiais kaip dolmuše. Traukiu jau piniginę, bet mano bendrakeleivis rodo kad nereikia. Taip va pirmą kart savo gyvenime ne savo noru zuikiu važiavau, kai savo kortelės sąskaitoje turėjau sumą keliolikai važiavimų

Išlipame, mano bendrakeleivis su kiekvienu vairuotoju persimeta keliais žodžiais, taip suprantu kad jis ten savas, sulaukiame dolmušo į Kemerą, dar mano bendrakeleivis su dolmušo vairuotoju keliais žodžiais persimeta ir perduoda mane jau dolmušo vairuotojo globon O dolmušas pasitaikė ne Expresas tai košmaras kol visus kaimelius, viešbučius pravažiavom. Bet jame beveik vien turistai buvo, o vietiniai tai tik per kaimą jei pravažiuodavo.

Trečioji diena arba Kudzerės kanjonas

Po pusryčių vedu savo mama į daržovių-vaisių turgų, aš tik probėgomis prabėgu, truputį pafotografuoju, nusiperku 1kg granatų už 1TRY, perduodu juos mamoms ir išeinu gaudyti dolmušo.