iš vilniaus. antakalny mano klinika. tai reik gal palėkt, labai jau baisu darosi 
iš vilniaus. antakalny mano klinika. tai reik gal palėkt, labai jau baisu darosi
QUOTE(rug @ 2007 01 26, 23:21)
Manau tikrai nueik
lauksime ziniu
ir aš susidūriau su aukštu kraujospūdžiu nors mums dar tik 12-ta savaitė eina...
temą perskaičiau epizodiškai, tai nepykit, jeigu jau buvo atsakymai į mano klausimus.
bet pasakykit, o jūs melisos sirupą, arbatą, krapų arbatą pačios sugalvojote gerti ar čia medikai patarė?
nes šiandien vaistininkė žiūrėjo į mane kaip į savižudę, jei aš išdrįsiu gerti melisos arbatą, prie kurios pridėtas lapukas, kad nėščiom negalima...
o kokį tą melisos sirupą geriat? aš vaistinėj mačiau "melisana" ir mauerio kažkokia melisos trauktinę...
o krapų jau net keliose vaistinėse neradau
aišku, eisiu pas gydytoją, bet dar reikia pora dienų iki to pratempti
nors mums dar tik 12-ta savaitė eina...temą perskaičiau epizodiškai, tai nepykit, jeigu jau buvo atsakymai į mano klausimus.
bet pasakykit, o jūs melisos sirupą, arbatą, krapų arbatą pačios sugalvojote gerti ar čia medikai patarė?
nes šiandien vaistininkė žiūrėjo į mane kaip į savižudę, jei aš išdrįsiu gerti melisos arbatą, prie kurios pridėtas lapukas, kad nėščiom negalima...
o kokį tą melisos sirupą geriat? aš vaistinėj mačiau "melisana" ir mauerio kažkokia melisos trauktinę...
o krapų jau net keliose vaistinėse neradau
aišku, eisiu pas gydytoją, bet dar reikia pora dienų iki to pratempti
QUOTE(san @ 2007 01 29, 16:55)
ir aš susidūriau su aukštu kraujospūdžiu nors mums dar tik 12-ta savaitė eina...
temą perskaičiau epizodiškai, tai nepykit, jeigu jau buvo atsakymai į mano klausimus.
bet pasakykit, o jūs melisos sirupą, arbatą, krapų arbatą pačios sugalvojote gerti ar čia medikai patarė?
nes šiandien vaistininkė žiūrėjo į mane kaip į savižudę, jei aš išdrįsiu gerti melisos arbatą, prie kurios pridėtas lapukas, kad nėščiom negalima...
o kokį tą melisos sirupą geriat? aš vaistinėj mačiau "melisana" ir mauerio kažkokia melisos trauktinę...
o krapų jau net keliose vaistinėse neradau
aišku, eisiu pas gydytoją, bet dar reikia pora dienų iki to pratempti
nors mums dar tik 12-ta savaitė eina...temą perskaičiau epizodiškai, tai nepykit, jeigu jau buvo atsakymai į mano klausimus.
bet pasakykit, o jūs melisos sirupą, arbatą, krapų arbatą pačios sugalvojote gerti ar čia medikai patarė?
nes šiandien vaistininkė žiūrėjo į mane kaip į savižudę, jei aš išdrįsiu gerti melisos arbatą, prie kurios pridėtas lapukas, kad nėščiom negalima...
o kokį tą melisos sirupą geriat? aš vaistinėj mačiau "melisana" ir mauerio kažkokia melisos trauktinę...
o krapų jau net keliose vaistinėse neradau
aišku, eisiu pas gydytoją, bet dar reikia pora dienų iki to pratempti
Man keli gydytojai rekomendavo pagert krapų arbatos. Jei gyveni Vilniuj, aš jos radau Tilto g. vaistinėj. Dėl melisos sirupo nieko neminėjo, tad saviveikla ir neužsiiminėju. Man tas spaudimas taip pat 12 sav. buvo pakilęs (kaip jau minėjau iki 160/90). Bet nuo to laiko kasdien kelis kartus matuojuos namie ir jis aukščiau 140/80 nekyla (koks ir buvo prieš nėštumą), o dažniausiai būna net akivaizdžiai žemesnis. Šiaip tai pakilęs kraujo spaudimas - gali būti ir reakcija į "baltus chalatus", tad kardiologas man patarė prieš einant pas savo ginekologę, valerijono vis pasiurbčiot
QUOTE(uksis @ 2007 01 29, 17:22)
Šiaip tai pakilęs kraujo spaudimas - gali būti ir reakcija į "baltus chalatus", tad kardiologas man patarė prieš einant pas savo ginekologę, valerijono vis pasiurbčiot
na aš ne tik poliklinikoj matuojuos... o šiaip požymis buvo galvos skausmas - jau trečia savaitė kaip skauda kasdien. ne itin stipriai, bet būtent taip, kad negaliu nieko dirbti - tik gulėti ir į lubas žiūrėti
O tai gydytojos siuntimą pas kardiologą jau buvai gavus? Jei nustato, kad spaudimas pastoviai pakilęs - yra skiriamas gydymas. Su pakilusiu spaudimu normalūs gydytojai šiaip nejuokauja.
[quote=san,2007 01 29, 18:31]
na aš ne tik poliklinikoj matuojuos... o šiaip požymis buvo galvos skausmas - jau trečia savaitė kaip skauda kasdien. ne itin stipriai, bet būtent taip, kad negaliu nieko dirbti - tik gulėti ir į lubas žiūrėti
Pakilęs kraujospūdis ir galvos skausmas, trunkantis kelias dienas gali būti pirmieji nėščiųjų preeklampsijos požymiai. Išsikausinėk ginekologo ir kardiologo viską apie savo būklę. Ir aišku pasistenk vengti stresinių situacijų.
Beje kaip naktimis ar gerai miegi?
na aš ne tik poliklinikoj matuojuos... o šiaip požymis buvo galvos skausmas - jau trečia savaitė kaip skauda kasdien. ne itin stipriai, bet būtent taip, kad negaliu nieko dirbti - tik gulėti ir į lubas žiūrėti
Pakilęs kraujospūdis ir galvos skausmas, trunkantis kelias dienas gali būti pirmieji nėščiųjų preeklampsijos požymiai. Išsikausinėk ginekologo ir kardiologo viską apie savo būklę. Ir aišku pasistenk vengti stresinių situacijų.
Beje kaip naktimis ar gerai miegi?
sveikutės nereikėjo nė siuntimo. praeitą penktadienį vakare taip galva ėmė ūžt, kad nebežinojau į kur ją susikišt 
atsiguliau- gulėt negaliu, sėdėt- irgi ne. nu savijauta- tai vaje vaje. naktį viskas tirštom spalvom, vyras knarkia, galva man tik ūžia. pasimatuoju- 165/120, išgėriau dopegytą, po valandos nieko, nei krenta, nei gerėja. vėl geriu tą nelaimingą dopegytą, nuo galvos paracetamolį- nu ir taip visą naktį. paskui dar ir betaloco įkaliau- ir vistiek tas pats. baisu, vyrui į ranką įsikibus. ryte užsnūdau, biškiuką nukrito, nu iki 140/100, tai gi proto bokštas atsikėliau šeimai pietų gamint. o galva tai kaip ūžė- taip bjaurybė ir ūžia. jau 17 val buvo tas pats 160/110. susikrimtau baisiausiai. galvoju, kas gi mane šeštadienį priims be siuntimo ir šiaip. dar pasitryniau. susiprotėjau pasiskambint į logoninę, sakau ką daryt, va parą kankinuos ar čia man laukt antradienio nėštukių dienos ir prašyt siuntomo... jau kaip davė man velnių, tai net iš ragelio per ausis trinktelėjo. sako, jūs ką 
, jau vakar turėjot greitąją kviest ir lėkt 
. ale taip susisarmatinau. atvažiavom, tai gavau ir ten, kaip paskutinė apsileidėlė, nesirūpinanti leliuku 
. tris dienas lašinę statė, pilną pasturgalį prileido vaistų ir dar subrandino vaikučiui plaučiukus, kad jei kas... jezau,. tik ligoninėj visą tą rimtumą išgyvenau. žioplė tokia anokia bet dabar žinosiu, kad tik kas- ir lekiu. vakar tik grįžau, o jau šiandien kyla, nes namai, vaikai, vyras ir dar katė jaučiu, po savaitės vėl varysiu. oj, biški rašinėlį parašiau 
nereikėjo nė siuntimo. praeitą penktadienį vakare taip galva ėmė ūžt, kad nebežinojau į kur ją susikišt atsiguliau- gulėt negaliu, sėdėt- irgi ne. nu savijauta- tai vaje vaje. naktį viskas tirštom spalvom, vyras knarkia, galva man tik ūžia. pasimatuoju- 165/120, išgėriau dopegytą, po valandos nieko, nei krenta, nei gerėja. vėl geriu tą nelaimingą dopegytą, nuo galvos paracetamolį- nu ir taip visą naktį. paskui dar ir betaloco įkaliau- ir vistiek tas pats. baisu, vyrui į ranką įsikibus. ryte užsnūdau, biškiuką nukrito, nu iki 140/100, tai gi proto bokštas atsikėliau šeimai pietų gamint. o galva tai kaip ūžė- taip bjaurybė ir ūžia. jau 17 val buvo tas pats 160/110. susikrimtau baisiausiai. galvoju, kas gi mane šeštadienį priims be siuntimo ir šiaip. dar pasitryniau. susiprotėjau pasiskambint į logoninę, sakau ką daryt, va parą kankinuos ar čia man laukt antradienio nėštukių dienos ir prašyt siuntomo... jau kaip davė man velnių, tai net iš ragelio per ausis trinktelėjo. sako, jūs ką , jau vakar turėjot greitąją kviest ir lėkt . ale taip susisarmatinau. atvažiavom, tai gavau ir ten, kaip paskutinė apsileidėlė, nesirūpinanti leliuku . tris dienas lašinę statė, pilną pasturgalį prileido vaistų ir dar subrandino vaikučiui plaučiukus, kad jei kas... jezau,. tik ligoninėj visą tą rimtumą išgyvenau. žioplė tokia anokia bet dabar žinosiu, kad tik kas- ir lekiu. vakar tik grįžau, o jau šiandien kyla, nes namai, vaikai, vyras ir dar katė jaučiu, po savaitės vėl varysiu. oj, biški rašinėlį parašiau
QUOTE(rug @ 2007 02 03, 11:11)
sveikutės nereikėjo nė siuntimo. praeitą penktadienį vakare taip galva ėmė ūžt, kad nebežinojau į kur ją susikišt atsiguliau- gulėt negaliu, sėdėt- irgi ne. nu savijauta- tai vaje vaje. naktį viskas tirštom spalvom, vyras knarkia, galva man tik ūžia. pasimatuoju- 165/120, išgėriau dopegytą, po valandos nieko, nei krenta, nei gerėja. vėl geriu tą nelaimingą dopegytą, nuo galvos paracetamolį- nu ir taip visą naktį. paskui dar ir betaloco įkaliau- ir vistiek tas pats. baisu, vyrui į ranką įsikibus. ryte užsnūdau, biškiuką nukrito, nu iki 140/100, tai gi proto bokštas atsikėliau šeimai pietų gamint. o galva tai kaip ūžė- taip bjaurybė ir ūžia. jau 17 val buvo tas pats 160/110. susikrimtau baisiausiai. galvoju, kas gi mane šeštadienį priims be siuntimo ir šiaip. dar pasitryniau. susiprotėjau pasiskambint į logoninę, sakau ką daryt, va parą kankinuos ar čia man laukt antradienio nėštukių dienos ir prašyt siuntomo... jau kaip davė man velnių, tai net iš ragelio per ausis trinktelėjo. sako, jūs ką , jau vakar turėjot greitąją kviest ir lėkt . ale taip susisarmatinau. atvažiavom, tai gavau ir ten, kaip paskutinė apsileidėlė, nesirūpinanti leliuku . tris dienas lašinę statė, pilną pasturgalį prileido vaistų ir dar subrandino vaikučiui plaučiukus, kad jei kas... jezau,. tik ligoninėj visą tą rimtumą išgyvenau. žioplė tokia anokia bet dabar žinosiu, kad tik kas- ir lekiu. vakar tik grįžau, o jau šiandien kyla, nes namai, vaikai, vyras ir dar katė jaučiu, po savaitės vėl varysiu. oj, biški rašinėlį parašiau
nereikėjo nė siuntimo. praeitą penktadienį vakare taip galva ėmė ūžt, kad nebežinojau į kur ją susikišt atsiguliau- gulėt negaliu, sėdėt- irgi ne. nu savijauta- tai vaje vaje. naktį viskas tirštom spalvom, vyras knarkia, galva man tik ūžia. pasimatuoju- 165/120, išgėriau dopegytą, po valandos nieko, nei krenta, nei gerėja. vėl geriu tą nelaimingą dopegytą, nuo galvos paracetamolį- nu ir taip visą naktį. paskui dar ir betaloco įkaliau- ir vistiek tas pats. baisu, vyrui į ranką įsikibus. ryte užsnūdau, biškiuką nukrito, nu iki 140/100, tai gi proto bokštas atsikėliau šeimai pietų gamint. o galva tai kaip ūžė- taip bjaurybė ir ūžia. jau 17 val buvo tas pats 160/110. susikrimtau baisiausiai. galvoju, kas gi mane šeštadienį priims be siuntimo ir šiaip. dar pasitryniau. susiprotėjau pasiskambint į logoninę, sakau ką daryt, va parą kankinuos ar čia man laukt antradienio nėštukių dienos ir prašyt siuntomo... jau kaip davė man velnių, tai net iš ragelio per ausis trinktelėjo. sako, jūs ką , jau vakar turėjot greitąją kviest ir lėkt . ale taip susisarmatinau. atvažiavom, tai gavau ir ten, kaip paskutinė apsileidėlė, nesirūpinanti leliuku . tris dienas lašinę statė, pilną pasturgalį prileido vaistų ir dar subrandino vaikučiui plaučiukus, kad jei kas... jezau,. tik ligoninėj visą tą rimtumą išgyvenau. žioplė tokia anokia bet dabar žinosiu, kad tik kas- ir lekiu. vakar tik grįžau, o jau šiandien kyla, nes namai, vaikai, vyras ir dar katė jaučiu, po savaitės vėl varysiu. oj, biški rašinėlį parašiau NA JU SAKIAU KAD SKUBIAI I LIGONINE REIK NEKLAUSAI 
KITA SYK JOKIE NAMAI IR VAIKAI ,DABAR JAU ESI TU IR VAIKIUKAS,ACIU DIEVUI KAD VISKAS NEBLOGAI ,BET..AR TAU AISKINO KAD NUO AUKSTO SPAUDIMO ATSOKA PLACENTA?? TU ZIUREK IR NEJUOKAUK ILSEKIS IR ILSEKIS DAUGIAU NIEKO ,MANO NAMAI NESUGRIUVO IR TAVO NESUGRIUS NEPYK KAD TAIP GRIEZTAI
tai aš gi nuo pat pradžių žinau visas baisybes. išvis, maniau, gal prašytis, kad palaikytų anie mane kokius kelis mėnesiukus 
. ten guli sau kaip karalienė, visi lanko, vaisius neša. grindis plauna dešimt kartų per dieną, bet kada gali prisišaukt pagalbą, o namo grįžau vazonai visi iškrapštyti, augalėlių šaknys kyšo, žemės visur, nu katė pasistėngė. siurbiau visą dieną vakarop grįžo vyresnis iš mokyklos- sniego iki kelių, o tas- su sportbačiais nu noriu atgal į ligoninę 
. ten guli sau kaip karalienė, visi lanko, vaisius neša. grindis plauna dešimt kartų per dieną, bet kada gali prisišaukt pagalbą, o namo grįžau vazonai visi iškrapštyti, augalėlių šaknys kyšo, žemės visur, nu katė pasistėngė. siurbiau visą dieną vakarop grįžo vyresnis iš mokyklos- sniego iki kelių, o tas- su sportbačiais nu noriu atgal į ligoninę
[quote=Rimyte,2007 01 29, 18:21]
[quote=san,2007 01 29, 18:31]
Ir aišku pasistenk vengti stresinių situacijų.
[/quote]
tai jau privengsi: pasimatuoji spaudimą irprieš akis PREEKLAMPSIJA - tai ir visas vengimas šuniui ant uodegos...
bet šiaip dabar man geriau. tokis sutapimas: spaudimas sukilo kai vartojau gines prirašytas žvakutes - ar kam yra taip buvę?
[quote=san,2007 01 29, 18:31]
Ir aišku pasistenk vengti stresinių situacijų.
[/quote]
tai jau privengsi: pasimatuoji spaudimą irprieš akis PREEKLAMPSIJA - tai ir visas vengimas šuniui ant uodegos...
bet šiaip dabar man geriau. tokis sutapimas: spaudimas sukilo kai vartojau gines prirašytas žvakutes - ar kam yra taip buvę?
QUOTE(rug @ 2007 02 03, 11:11)
sveikutės nereikėjo nė siuntimo. praeitą penktadienį vakare taip galva ėmė ūžt, kad nebežinojau į kur ją susikišt atsiguliau- gulėt negaliu, sėdėt- irgi ne. nu savijauta- tai vaje vaje. naktį viskas tirštom spalvom, vyras knarkia, galva man tik ūžia. pasimatuoju- 165/120, išgėriau dopegytą, po valandos nieko, nei krenta, nei gerėja. vėl geriu tą nelaimingą dopegytą, nuo galvos paracetamolį- nu ir taip visą naktį. paskui dar ir betaloco įkaliau- ir vistiek tas pats. baisu, vyrui į ranką įsikibus. ryte užsnūdau, biškiuką nukrito, nu iki 140/100, tai gi proto bokštas atsikėliau šeimai pietų gamint. o galva tai kaip ūžė- taip bjaurybė ir ūžia. jau 17 val buvo tas pats 160/110. susikrimtau baisiausiai. galvoju, kas gi mane šeštadienį priims be siuntimo ir šiaip. dar pasitryniau. susiprotėjau pasiskambint į logoninę, sakau ką daryt, va parą kankinuos ar čia man laukt antradienio nėštukių dienos ir prašyt siuntomo... jau kaip davė man velnių, tai net iš ragelio per ausis trinktelėjo. sako, jūs ką , jau vakar turėjot greitąją kviest ir lėkt . ale taip susisarmatinau. atvažiavom, tai gavau ir ten, kaip paskutinė apsileidėlė, nesirūpinanti leliuku . tris dienas lašinę statė, pilną pasturgalį prileido vaistų ir dar subrandino vaikučiui plaučiukus, kad jei kas... jezau,. tik ligoninėj visą tą rimtumą išgyvenau. žioplė tokia anokia bet dabar žinosiu, kad tik kas- ir lekiu. vakar tik grįžau, o jau šiandien kyla, nes namai, vaikai, vyras ir dar katė jaučiu, po savaitės vėl varysiu. oj, biški rašinėlį parašiau
nereikėjo nė siuntimo. praeitą penktadienį vakare taip galva ėmė ūžt, kad nebežinojau į kur ją susikišt atsiguliau- gulėt negaliu, sėdėt- irgi ne. nu savijauta- tai vaje vaje. naktį viskas tirštom spalvom, vyras knarkia, galva man tik ūžia. pasimatuoju- 165/120, išgėriau dopegytą, po valandos nieko, nei krenta, nei gerėja. vėl geriu tą nelaimingą dopegytą, nuo galvos paracetamolį- nu ir taip visą naktį. paskui dar ir betaloco įkaliau- ir vistiek tas pats. baisu, vyrui į ranką įsikibus. ryte užsnūdau, biškiuką nukrito, nu iki 140/100, tai gi proto bokštas atsikėliau šeimai pietų gamint. o galva tai kaip ūžė- taip bjaurybė ir ūžia. jau 17 val buvo tas pats 160/110. susikrimtau baisiausiai. galvoju, kas gi mane šeštadienį priims be siuntimo ir šiaip. dar pasitryniau. susiprotėjau pasiskambint į logoninę, sakau ką daryt, va parą kankinuos ar čia man laukt antradienio nėštukių dienos ir prašyt siuntomo... jau kaip davė man velnių, tai net iš ragelio per ausis trinktelėjo. sako, jūs ką , jau vakar turėjot greitąją kviest ir lėkt . ale taip susisarmatinau. atvažiavom, tai gavau ir ten, kaip paskutinė apsileidėlė, nesirūpinanti leliuku . tris dienas lašinę statė, pilną pasturgalį prileido vaistų ir dar subrandino vaikučiui plaučiukus, kad jei kas... jezau,. tik ligoninėj visą tą rimtumą išgyvenau. žioplė tokia anokia bet dabar žinosiu, kad tik kas- ir lekiu. vakar tik grįžau, o jau šiandien kyla, nes namai, vaikai, vyras ir dar katė jaučiu, po savaitės vėl varysiu. oj, biški rašinėlį parašiau Skaitau ir baisu darosi
Laikykis aš vis dar dziaugiuosi,kad mano spaudimas dar normalus.Neduok dieve patekti į ligoninę
