<div>
<p>Aciu uz atsakyma. normalu. pagaliau.
As nesiekiu uzdrausti matyti vaika ar kontroliuoti visa ju susitikimu laika. Tiesiog kazkaip nuosirdziai abejoju, kad atsirastu mama, kuri pati nepasitikedama ex duotu jam tikrai maza vaika vestis kur tik nori be pasitarimo su ja.
Kol kas as su ex susikalbu, matau, kad i mano nuomone yra atsizvelgiama ir nekeliu jokiu ultimatumu.
Noriu zinoti ar yra sudetinga sutarti, ne butent teisminiu keliu, tiesiog, remiantis kitu patirtimi.
Gaile, pastatykit save i mano vieta ir pagalvokit, ar jum butu malonu, jei jus ieskotumet patarimo, o jums butu aiskinama, kad perdedat, nors tas aiskinantis zmogus nezino nei jusu situacijos, nei istorijos. Jei neturit ka patart, tiesiog nekomentuokit, nematau prasmes sitam jusu aiskinime perdedu as ar ne, nes jus <strong>ne velnio nezinot koki sh man teko pereiti ex deka. </strong>Jei perdeciau, nemokeciau perlipt per save, tevelis vaiko isvis nematytu uz viska ka padare, bet mato tiek, kiek pats nori.</p>
</div>
</blockquote>
<p>o kas tau sake, kad as nebuvau tavo vietoj? </p>
<p>jumoriste </p>
<p>vat sita sakini savo paryskinta ir prisitaikyk. nes ne velnio tu nezinai, ka kitoms teko pereiti</p>
O as kazkur minejau, kad zinau ka jums teko pereiti, isgyventi? Ne vienos moters situacijos nekomentavau ir nedrisciau komentuoti taip, kaip jus komentuojat manaja. Gal nusileiskit ant zemes ir nustokit sprest uz mane kur as kaip tureciau reaguoti ar elgtis.
Jei as jums pulciau aiskint, kad jus perdedat savo isgyvenimus pasakodama, ar pasidalindama savo situacija, turbut mane pasiustumet i tolima kelione, bet mano situacijoj kazkodel puolat reikstis.
Ko jus cia is vis komentuojat? Ieskot ka perzint, prisikabint?