
Esu nuostabaus, dviejų metų dar neturinčio, pipiro mama. Vaiką auginu viena. Tuoj bus du mėnesiai kaip esu pilnai išskyrusi, bet ex iškraustytas nuo gegužės pradžios, tai ne už kalnų ir pusmetis.
Sūnaus tėtis prisideda prie išlaikymo, lanko daugmaž kartą į mėnesį ar šiek tiek rečiau. Gyvename skirtinguose LT galuose, nes po iškraustymo jis mėnesį pasinuomavo kambarį tam pačiam mieste, gal su viltim, kad priimsiu atgal, nes visgi prašėsi, o po to sugrįžo gyventi pas savo mamą.
Vaiko lankyti važiuoja dažniausiai taip pat su mama. Kol dar vyko visas procesas atvykusius priimdavau į svečius pasimatyt, ypač kai pasitaikydavo blogas oras, bet dabar nepriimu, nes man nesmagu juos matyt namie. Ne todėl, kad jaučiu kažkokius jausmus, bet tiesiog tikėjausi, kad praėjus tiem pirmiem mėnesiams ir viskam aprimus sulauksiu paaiškinimo, kodėl tie du žmonės, kuriuos kaip ir laikiau šeima mane visą laiką apgaudinėjo. Na ne tik mane, visus, mano šeimą, draugus. Taip pat laukiu ir atsiprašymo, o jie, apsimeta, lyg nieko nebūtų įvykę, o gal tiksliau, kad viskas būtų tik dėl to, kad aš čia, karštakošė, ėmiau ir užsimaniau skyrybų. Kadangi to apsimetinėjimo nebepakėliau, nusprendžiau, kad jų reikalas kur vaiką vesis atvažiavę, jei į parką nusivest neleis oras. Kol kas visad vesdavos į parką esantį prie namų, tuo pačiu pavedžiodavo ir savo atsivežtą šunį. Taip, jie visad atvažiuoja su šunimi, nebent atvyksta po vieną, tada kitas pasilieka su šunimi namuose.
Esmė ta, kad iki šiol jais nepasitikiu, nepasitikėjau santuokoj ir dar labiau nepasitikiu po jos nutrūkimo. Noriu išgirsti jūsų patirtis, ar sunku reguliuoti kur gali tėtis ar močiutė vestis vaiką?