Dienos aktualijos

Viskas priklauso nuo požiūrio ir žinių. Skiepai, kaip ir neapsaugo 100 proc., tačiau net jei pusei žmonių jie buvo efektyvūs yra prasmė skiepytis. O tam procentui, kuriam skiepai nesuveikė, valstybė pilnai ir apmoka gydymą, nes žmogelis susirgo ne dėl savo kaltės, t.y. nesiskiepijimo.

Reiškia, ar nereiškia, bet kalba ėjo apie fondus ir jų "nusavinimą". Ką dabar sumokam, tą ir atiduoda dabartiniam pensininkam. Nėra tokio dalyko, kad tu moki mokesčius, ir tau ten kaupiasi ateities pensija. Niekas nesikaupia. Tau pensiją uždirbs tie, kurie dirbs, kai tu būsi pensininkė. Jei jų bus mažai, tai mažai ir gausi. Jei nori kažką kaupti, turi mokėt papildomai. Apie tai kalba. Nu o kad pensininkai gyvena skurdžiai, tai jokia čia naujiena. Kaltų ieškojimas čia nepadės.

Dar kartą apie Jakeliūno, būsimo finansų ministerio, ketinimus: pirmu darbu didins nuo 2017 06 01 40 eurų pensijas; visa „Sodros“ skola perkeliama į valstybės biudžetą; skiriami turi būti asignavimai „Sodrai“ dėl antrosios pensijų pakopos finansavimo; atskirai kalbant apie pensijų fondus: "sujungti antrą ir trečią pakopas, sustabdyti tiesioginį finansavimą iš viešųjų pinigų, bet galbūt numatyti specialias mokestines lengvatas. <...> Nesakau, kad visą šią sistemą reikia uždaryti, tuos pinigus nacionalizuoti – tikrai ne, jokiu būdu."
S. Jakeliūnas jau planuoja reformas: paliestų daugiau nei milijoną gyventojų , S. Jakeliūnas: tarp pirmųjų darbų – 40 eurų padidinti pensijas
"– Jūs esate skeptiškai pasisakęs apie antros pakopos pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje. Kokias permainas planuojate šioje srityje? – Pirmiausiai dar kartą noriu pabrėžti, kad nesu skeptiškas antrosios pakopos pensijų fondų atžvilgiu, esu skeptiškas dėl to, kaip ši pakopa dabar yra finansuojama ir kas joje dalyvauja - šio finansinio produkto rizikos tikrai yra priimtinos ne visiems dabartiniams dalyviams. Todėl tą pakopą ir apskritai visas pensijų sistemos dalis reikia nuodugniai įvertinti (...) Laukia iš tikrųjų sudėtingas darbas ir diskusijos, tačiau noriu pabrėžti, kad jokie sukaupti pinigai (antros pakopos pensijų fonduose - BNS) nebus nacionalizuojami, antra pakopa ir apskritai pensijų kaupimas išliks, tačiau jis turės būti pakeistas taip, kad atitiktų tas realijas ir tendencijas, kurios vyksta ne tik kaimynystėje šalia mūsų. Buvęs Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas Stiglicas (Josephas Stiglitzas - BNS) dar 1999 metais išdėstė pažiūras ir vertinimus, kurių mes laikysimės. – Galbūt antros pakopos pensijų kaupimą perkelsite į „Sodrą“, kalbu apie virtualiųjų kaupiamųjų sąskaitų sistemos įdiegimą? – Nepainiokime vadinamųjų virtualiųjų kaupiamųjų sąskaitų, kurias siūlo Raimondas Kuodis (Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas - BNS), ir realaus kaupimo. Nors iš esmės ekonomine prasme, taip, yra analogiški variantai, bet realiai jie skiriasi. Turi būti „Sodroje“ sistema. Mūsų siūlymas yra kintamoji pensija tik „Sodroje“, visa kita pagrindinė pensijos dalis valstybės biudžete, atitinkamai koreguojant tarifus, apie ką anksčiau kalbėjau. Kaupimas turėtų vykti lygiagrečiai, iš asmens lėšų, galbūt numatant ir tam skirtą neapmokestinamųjų pajamų dydį. Iš esmės toks mūsų siūlymas, kartu jeigu jau detalizuojant kažkiek, lygiagrečiai sujungiant dabartines antrą ir trečią pensijų pakopas. Toks principinis siūlymas yra mūsų programoje ir mes sieksime jį įgyvendinti."

Tai man neaišku - iš ko vis tik mokės tą 40 eurų pensijos padidinimą? Mat vis tik sako, kad turi būti skiriami asignavimai „Sodrai“ dėl antrosios pensijų pakopos finansavimo. Tačiau tuo pat metu sako "sustabdyti tiesioginį finansavimą iš viešųjų pinigų", vėliau, kad "antra pakopa ir apskritai pensijų kaupimas išliks, tačiau jis turės būti pakeistas". T.y. nieko neaišku. Aišku tik tai, kad nenacionalizuos jau sukauptų pinigų, kaupsime toliau, bet kažkaip kitaip (neįvardinta kaip). Tačiau iš kur pinigai pensininkams ir kaip bus pensijų sistema renovuota - neaišku.

Tačiau ex-kandidatas į Premjerus Bronis Ropė yra kitokios nuomonės apie pensijų fondus ir taip aiškina, iš kur gaus pinigų pensijoms:
"Bronis Ropė sako, kad bene garsiausiai girdimą pažadą padidinti pensijas 40 eurų jau kitąmet bus tikrai įmanoma įgyvendinti be papildomų išlaidų. „Pertvarkius kai kuriuos dalykus, tų pinigų savaime atsiranda. Norime atsisakyti privačių fondų ir nemaitinti jų mokesčių mokėtojų pinigais. Taip atsirastų kiekvienam pensininkui po 20 eurų. Likusi dalis atsirastų „Sodrai“ nemokant palūkanų už skolą valstybės biudžetui“, – teigia pašnekovas."
Brangius LVŽS užmojus įmanoma įgyvendinti nedidinant valstybės skolos?
T.y. kad nežada pensijų fondams mokėti ("nemaitinti jų mokesčių mokėtojų pinigais") ir net galimai nacionalizuoti (ką reiškia "atsisakyti privačių fondų"?).
Likusi dalis - nemokėti Sodros palūkanų už skolą.

Įdomiai nuskambėjo B.Ropės komentaras apie vaistų kainas: "Kalbant apie medikų atlyginimų didinimą ir techninės bazės gerinimą, labai didelis rezervas – vaistai. Tiek kompensuojamų vaistų apmokėjimas, tiek apskritai vaistų kainos. Todėl viena mūsų idėjų – peržiūrėti vaistų prekybos reikalus."
Tai mažinti vaistų kainas ketina, ar didinti? Nacionalizuoti, monopolizuoti? Iš to didinti medikų atlyginimus ir gerinti techninę bazę... Kame tas rezervas su kainomis, peržiūrint vaistų prekybos reikalus?

Žodžiu, programos prieš rinkimus neturėjo, tik idėjų kratinį. O dabar paleidžia į eterį ir "dar dirbs", nes nei idėjos aiškios, išbaigtos, nei paskaičiavimų yra, nei naudos analizės, nieko neaišku. Vat tokie profesionalūs nugalėtojai.

na bet juoktis sveika, tai bent tokia nauda iš to juokiuko kepeniaus

Koks absurdiškas kaltinimas, kad aš sakau nedirbti ar nuvertinu mažai apmokamus darbus. Gal jau nenusišnekėk ir nedaryk savo išvadų. Nes tavo didžiai nuostabai, aš sutinku, kad darbai per mažai apmokami. Tuo palyginimu ligonių ir pensininkų norėjau parodyt, kad kaip susitaupę pinigų senatvei pensininkai negali kaltinti skurstančių pensininkų, taip sveikieji negali tyčiotis iš ligonių, kad "tu pats dėl visko kaltas".

Ar ne per didelė prabanga valstybei klaunus Seime išlaikyti. Ir dar jų padėjėjus juoko klausimais.

Tai dabar jei ištirsime, kad kažkas pusei žmonių naudinga, tai kitą pusę priversime irgi tai daryti? Tokios visuomenės ir santvarkos norite?

negaliu suprasti, kodėl taip sunku yra naujas temas patvirtinti, prikūriau ir aktualijoms, ir rinkimams, ir nieko.

Ekonominė reikalo pusė gali būt visai ne tokia graudi. Pvz-valstyb. vaistinėse gali būt pardavinėjami tik kompensuojami vaistai - už juos juk ir taip moka valstybė, t.y kompensuoja jų kainą plius, manau (nes tai logiška), antkainį vaistinėms, nes kompensuojami valstybei nekainuoja pigiai, valstybė moka tiek, už kiek vaistinė tuos vaistus ir taip pardavinėja, ne už mažiau.. Plius - valstyb vaistinėms gali net nereikt statyt naujų pastatų, jos gali kurtis gydymo įstaigose, kas sutaupo kaštus. Ši veikla gali būt pelninga, šiaip jau.

O tai normali valstybė neturėtų skurstantiems padėt? Ypač, kai tie skurstantys ne kokie asocialai ir nėra normaliai mąstant rakštis šiknoje. Dabar gi norima, kad pensininkas jaunam vietą užleistų, nebedirbtų, bet makami jiems daugumoje grąšiai, nes buvo visai kita sistema, nebuvo kas antras vadybininku, tarnautoju ar kitu specialistu. Buvo daug ir namų šiemininkių prie didelių ūkių, kurios ūkį kėlė, o ne tarnybose sėdėjo. Tai ką dabar?
Tai norim ar jau nebenorim orios valstybės, orių pajamų visiems (neskaitant aišku veltėdžių, sociopatų, alkoholikų ir panašių).

Jokios prievartos - nenori nesiskiepyk, tik už gydymą susimokėk pilna apimtim. Viskas labai paprasta.

Tai taip, yra ten gerų žmonių, kurie lengvai įsipaišytų į kitas partijas, nebūtinai konservatorių, o ir į liberalų ar socdemų. Pagal pažiūras, ideologiją.

Gerai pažiūros paanalizuotos čia: „Valstiečių“ politinės pažiūros: kur sutaria, o kur nuomonės išsiskiria?.

LRA - Krikščioniškų šeimų sąjunga nuo konservatorių krikdemų radikaliai skiriasi požiūriu į Rusiją, sovietinę praeitį, manau jie yra kairieji ekonomiškai; tačiau konservatyvumas šeimos, krikščioniškumo ir netgi tautybės (tik jų atveju - lenkiškos) atžvilgiu yra panašūs.

T.y. tik viena ašimi - socialiniu konservatyvumu - yra panašūs tam tikri valstiečiai, tam tikri konservatoriai (jų krikdemiškasis sparnas bei gal tautininkų sparnas?) bei LRA.
Kitos ašys:
- geopolitika ir požiūris į Rusiją, į sovietinę praeitį - skiriasi. Valstiečiai ir konservatoriai sutaria, kad šauktinių kariuomenė reikalinga, priešintis Astravo elektrinei būtina, sankcijos Rusijai turi tęstis. LRA yra prorusiški, prosovietiniai.
- ekonomika - skiriasi. Konservatoriai ir jų krikdeminis sparnas - dešinė ir dešinės centras, o valstiečiai ir LRA - ryški kairė.
- etc. etc.

Mano nuomone, V.Sinica klysta teigdamas, kad valstiečiai turi aiškią ir nuoseklią ideologiją (pažiūrų analizė rodo, kad ideologijos rėžis gana didelis) bei kad tą ideologiją galima vadinti krikdemišku pavadinimu (tai žeidžia tikruosius Lietuvos krikdemus).