QUOTE(Erika Marija @ 2018 11 12, 22:22)
<p>Labas! Iš karto visoms po
</p><p>Šias temas, diskusijas seku jau nuo liepos, ir vis nedrįsau prisijungti, nors pačiai klausimų, nerimo iki begalybės.. mano mamytei diagnozuotas piktybinis navikas..</p><p>Nuo to laiko jau praeitos 5 chemoterapijos, iš jų 4 raudonos ir 1 balta. Liko dar 3 baltos. Didžiausias blogumas prasidėjo po šios baltos, ir nors jau daugiau nei savaitė praėjo, ją vistiek kankina skausmai, kaip ji sako, deginimai, tirpimai..
ar gali jie tęsti taip ilgai? Ar jie ir išliks iki 6 chemo? Ar jie turi praeiti? Nebežinau, kaip jai padėti, jos jau neberamina nei vienas artimųjų žodis, beprotiškas negatyvas, bijau, kad pasiduoda kovai prieš ligą.. Jokios šypsenos, pozityvo, užsidaro savy ;( beprotiškai sunku tai matyti..</p><p>Mielosios, pasidalinkit savo potirtimi.. Gal jūsų patirtys padės man ją kažkaip nuteikti.. </p><p>Mamai pirmiausia taikomos chemoterapijos, tik paskui operacija. </p><p>Būsiu labai dėkinga už bet kokią informaciją, patarimą! 🌷</p>
Labas, na, žinote, labai skirtingai visoms būna. Kam raudona chemija sunkiau eina, kam balta. Man sunkiau ėjo balta. Po pirmos baltos buvo labai stiprus kaulų ir raumenų skausmai. Prie to man skyrė po 5 ampules leukocitu stimuliatoriaus, dar prie skausmų prisidėjo ir blužnies skausmai. Pirmomis dienomis buvo labai silpna. Is lovos keliausi tik į tualetą. Liežuvis pasidengdavo baltu apnašu. Valgyti galėjau tik keletą šaukštų vaikiškos daržovių tyreles ir po keletą kąsnių veršienos. Tiesiog per prievarta kišau į savę... Labai skaudėjo pirštų galai ir nagai, nagai deformavosi. Bet antra savaite siek tiek savijauta pradėjo gerėti, ir trečią savaitę sekančiam lašinimui jau jaučiausi gerai. Pirma savaite viska kentėjau, nes nežinojau ar galima nuskausminamųjų gerti. Vėliau, kai buvau po savaites pasitikrinti kraują, daktare sake, kad galima gerti nuskausminamuosius (ibumetinas ir pan.), ir išrašė dar tramadolis. Po antro lašinimo viskas buvo siek tiek lengviau. Ir nuo skausmu išūmėtinas man veikė geriau nei tramadolis, jį išgėriau tik karta, ir daugiau nevartojau. Tik po antro lašinimo man užkilo temperatūra, pradėjau gerti antibiotikus, ir trečią lašinimą atidėjo dar savaitei. Tai ta ketvirta savaite jaučiausi visai sveika, net buvo jausmas, lig pamokas praleidinėju mokykloj
. Ketvirtas lašinimas praėjo visai lengvai...
Tai gi gera žinia tame kad kiekvienas sekantis lašinimas praeidavo lengviau nei buvęs pries tai. Nagų skausmai buvo tik po pirmo lašinimo. O vat kojų deginimai ir tirpimai man atsirado jau po vis chemijų. Dar ir labai tino kojos. Bet kai po švitinimo dar paskyrė reabilitacija, tai dare kojų limfodrenažinį masažą, pagerėjo kažkiek. Bet visiškai tirpimai praėjo gal po pusmečio, ar ilgiau, neprisimenu jau. Sveiki nagai ant ranku pirštų ataugo gal po pusmečio. O ant kojų pirštų gal iki metų augo. Liečiau jie auga...
Gal paskambinkite daktarei i paklauskite, ka mamytei galima vartoti nuo skausmų. Gal ir tramadolio reikia... Nors man po tos vienos tabletes buvo labai keista savijauta, kaip apgirtusi kokia buvau visa diena. Tai daugiau negeriau. Nuo liežuvio apnašo vartojau toki "Daktarin gel".
Stiprybės jūsų mamytei ir jums. Jei jus NVI gydotės, pabandykite nueiti su mama pas psichologą.
