Apie maniakinę psichozę, gal taip galėčiau pasakyti, kai apsėstai įsimyli; kai sąmoningai daro intervenciją į kito gyvenimą. Kadangi patinka
Serenay Sarıkaya, esu viską peržiūrėjusi su jos vaidyba, tai pagrindinis aktorius man buvo ne kliūtis, jo personažas galingas, ryškus...
Pirmos serijos gali būti labai apgaulingos, bent jau tai sako mano patirtis. Kalbant apie aktorius vyrus gražus-negražus; man kažkada nepatiko (aktoriai vyrai) ir kone iš trečio karto pradėjau žiūrėti tokius kaip
Fatmagül'ün Suçu Ne?,
Kuzey Güney,
Aşk-ı Memnu.
Matyt yra tas vidinis varikliukas pas kiekvieną, kuris priverčia išlaukti iki tam tikro momento, ir vu a lia! patiko man, ir pasidarė gražūs aktoriai personažų dėka
Man gražūs aktoriai dar ne rodiklis, man turi patikti visuma (man jokio skirtumo koks žanras, nesu vieno žanro mylėtoja), jei to nėra, vadinas žlugęs reikalas, neišgelbės ir gražūs aktoriai. Bent jau man taip. Va,
Serenay Sarıkaya, nei ten graži nei ten ką, bet myliu ją už tai, kad galingai moka perteikti personažus; žiūri, patiki, ir tiki tuo ką matai.
Aišku, yra tokių serialų/filmų, kuriuos žiūriu, skenuoju, ir tikrai galiu pasakyti: dzin ta visuma, ne mano ir taškas. Ir taip man yra buvę
Čia aš ne apie
FI CI PI 
o apie tai, kas būtent atkreipia mano dėmesį, kalbu ne tik apie turkiškus
Tasai žmogus, kurį tu myli manyje, žinoma, yra už mane geresnis: aš ne toks. Tačiau tu mylėk, ir aš pasistengsiu būti geresnis už save.
