


mano mintis aprasei

Na ką vakar pabaigiau Rožių karą. Esu sukrėsta. Apskritai tikrai nesitikėjau tokios pabaigos. Vis laukiau kada ji pagaliu arba nusišaus arba sugryš į savo senąją buseną, bet kad tokia ji žiauri bus pabaigoj netikėjau. Pusę serialo ji man labai patiko, pabaigoj labai ant jos pykau. Visą dieną šiandien apie tai galvoju pykstu labai ir liūdžiu
Man irgi Sen Anlat Karadeniz žavus ne savo tikroviškumu (viskas ten "persūdyta" ir menkai įtikinama), bet autentiškumu. Rodo naujo man Juodosios jūros regiono kraštą ir jo žmonių būtį. Kiek kitokias gamtos sąlygas ir jų nulemtus bendravimo ypatumus...Žiūrėdama ir daug šypsausi, ten siaubas supintas su švelniu jumoru. Visai miela žiūrėt tą stresą momentais
Ой, Асие, ой! Не, Мустафам, не?
Tikrai kaip Bir bulut olsam ar Coban Yildizi pradžioje.
Fazilet daugiau liūdina, nes sunku tikėtis meilės proveržio. Kaip rašo rusaitės, labiausiai Yagiz myli Sinaną...
Tai kartais iš nevilties jau mieliau žiūrisiEce ar pati pati motinėlė Fazilet
Mano plačiausias infarktas gresia po Cukur'o frago. Uf... tamsu ir karšta lietuje, kaip ant stogo susitikus broliams Umutui ir Sarpui.
Aras man nuostabiai vaidina!
https://www.youtube....h?v=NRSC1WtZ678
FiCiPi manęs dar laukia, dar tik pratinuosi prie Serenay, pradėdama nuo Medcezir. Dar tik 4 serijoj... Nežinau, kiek užtruksiu ir ar užtruksiu šitoj grožybėj.
Tai dar bus ir ne kartą, kol prasirgsi šia liga
O mane nostalgija užpuolė naujos serijos belaukiant. Viskas per tą Rivos namuką
Ech... Koks serialas, kokia istorija. Legenda
Aš renkuosi dabar ką žiūrėt šiaip norėčiau kažko ko dar nėra daug serijų nes po to negaliu sustot
arba kažkaip reikia save stabdyt išmokt