QUOTE(Night13 @ 2016 11 10, 23:02)
Bestyge, o koks skaitosi tavo išsilavinimas (ne dėl pomėgio tam tikrai literatūrai klausiu, šiaip įdomu)? T.y., ar tu ne humaniterė
skaitaisi?
Beletristika laikau nereikalingus žodžius sakiniuose, `lengvo - ūkiško` turinio rašliavas, daugiažodžiavimą vien tam, kad puslapis nebūtų per tuščias (pvz., mano rašliavos forume - pasukus smegenį galima pasakyti tiksliai į taikinį trimis žodžiais, o prirašau paklodę, nes tingiu į tą taikinį taikyt
), kai rašytojas lieja mintis iš dūšios, jų nefiltruodamas, apgalvodamas tik iš 1 asmens pozicijos. Sunku nusakyt ką turiu omeny tiksliai suprantamai, bet, jei imti Senekos knygos puslapį, to tikrai netrūksta. Nors, o kuri knyga to neturi? Tikriausiai, nebent koks nors diferencialinių ar integralinių lygčių teorijos vadovėlis
. Tiesiog. Seneka juk klasika, bet jo tekstai `per lengvi` tam, kad gyvenimo gale būtų galima pasakyt "va šita knyga paliko įspūdį visam gyvenimui". Nes, na, nepaliko.
Iš tikro apie ką mes čia... Kas tos knygos... Knygos ir tėra tik knygos, tuolab, grožinės literatūros.
Literatūra mane "apsėdo" nuo mažens, kai atradau knygų pasaulį. Išsilavinimas - lietuvių kalbos ir literatūros specialistė
(filologė), dabar dar sugrįžau pabaigti kitų studijų, jei nepalūšiu, sugebėsiu parašyti baigiamąjį darbą, vėlyvą pavasarį apsiginsiu jį ir turėsiu vienos pakraipos kvalifikaciją, gal bus naudinga.
Man knygos nėra tik knygos. Ir grožinė literatūra nėra menkesnė už negrožinę. Gera beletristinė (grožinė) literatūra yra įtaigesnė už negrožinę, bent man, paimkim kad ir Dostojevskį. Tokiose knygose atsiskleidžia visa sudėtinga, tamsi ir šviesi žmogiška prigimtis, žmonių psichologija, nuodėmė ir jos pasekmės, žmogiškos būties problematika, dievoieška, vienatvė ir t.t., pvz., Dostojevskio knygose ir Dievo veikimas užima svarbią vietą: "Nusikaltimas ir bausmė", "Broliai Karamazovai" ir kt. Jis įtikėjo lageryje turėdamas vienintelę knygą - Evangeliją. Tad "teko" ją skaityti ir skaityti, nuodugniai ir beatodairiškai, tada priimti, pamilti ir atrasti Kristų.
Daugybė yra nuostabių grožinės literatūros knygų, kuriose ne mažiau, o gal ir daugiau išminties būtent dėl gebėjimo perteikti tai literatūriškai, t.y. beletristiškai, be jos knyga yra sausa, dalykiška, tegu ir išmintinga. Be literatūriškumo vargu ar įmanoma rašyti, tie patys laiškai yra literatūniai, visa mūsų kalba (ne buitinė) yra pilna frazeologizmų, palyginimų ir pan. Pati juk turi puikų kalbinį jausmą, mėgsti ironijos elementus, šaržuoti, gyvai pasakoji, tai suteikia tavo kalbai sugestyvumo, žaismingumo
O kur egzistencialistų grožinė literatūra...Galima kalbėti ir kalbėti. Man knygos - didelė dalis mano gyvenimo. Jei neliktų nieko, bet dar sugebėčiau skaityti, man tai būtų didelė paguoda ir tikslas gyventi. Muzika man irgi svarbi, bet ne tiek, kiek knygos. Kažkodėl.
Šiaip nuoširdžiai norėčiau tau rekomeduoti vieną knygelę, kurią netyčia prieš porą metų perskaičiau ir negaliu pamiršti to nesusakomo jausmo skaitant, atradau tą autorių iš naujo, žinojau kaip poetą, bet, pasirodo, jis geba rašyti nuostabias trumputes esė, ta knyga labai šviesi, šviesiai graudi, pilna išminties ir grožio, ir visad šalia alsuoja Dievo dvasia, knyga labai jauki (ir išoriškai taip pat, formatas smagus) ir ypač tinkama priešadventiniam laikotarpiui, nuoširdžiai patariu paskaityt, ji vadinasi "Betliejaus avytė" (Rimvydas Stankevičius)/